Kietosios dalelės trumpina gyvenimą

Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. „Važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža. – Juk žiemą keliai barstomi smėliu ir druska, gatvėse pilna dulkių. Jų atsiranda dylant stabdžių trinkelėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos.“ Be to, su išmetamosiomis dujomis į orą patenka anglies monoksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų, benzeno, suodžių dalelių.

Kenkia sveikatai

Moksliniai tyrimai kietųjų dalelių poveikiui nustatyti parodė, kad ir ilgalaikis, ir trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis sveikatai yra neigiamas. Amerikos vėžio draugijos atliktų ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio tyrimų duomenimis, daugėjant smulkių kietųjų dalelių (2,5 μ), didėja mirtingumas nuo širdies ir plaučių ligų, daugėja ir susirgimų plaučių vėžiu. Tiriant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą ir į ligonines dėl plaučių ligų patekusius pacientus paaiškėjo, kad stambiųjų dalelių trumpalaikis poveikis toks pat stiprus, kaip ir smulkiųjų.

„Didžiausią rūpestį kelia kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, ozonas, – pasakoja visuomenės sveikatos centro specialistė. – Jie veikia aplinką ir sveikatą arba patys, arba sudarydami chemines reakcijas su kitomis medžiagomis.“ Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje visuose miestuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 μg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.

Labiausiai teršia automobiliai

Anglies monoksidu (CO) užteršia orą miesto transportas. A.Rogoža perspėja, kad CO, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančia molekule) ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Paaštrėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas. Manoma, kad anglies monoksidas aplinkos ore padidina širdies infarkto tikimybę ir neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi.

Azoto oksidai formuojasi degimo procesų metu. Pagrindinis teršalų šaltinis – automobiliai, jie išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektrinės ir gamyklos. Azoto dioksidas gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms (gripui ir kitoms).

Ozonas virsta smogu

Kaip tyriausias gamtos oras, gaivus kvapas po audros, tampa teršalu? Pasak Alinos Rogožos, ozonas yra naudingas viršutiniame atmosferos sluoksnyje, tačiau susidaręs pažemio sluoksnyje – tai oro teršalas. Pažemėje esantį ozoną sudaro azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurie, veikiami saulės spindulių, reaguoja tarpusavyje ir sudaro fotocheminį smogą (arba pažemės ozoną). Ozonas veikia plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius, sutrikdo kvėpavimą“.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ozonas susilpnina plaučių mechaninį atsparumą, dėl to žmogus gali pajusti skausmus krūtinėje (lyg ją kas veržtų), skausmą ryjant, padažnėjusį kvėpavimą, pradėti kosėti, dusti.

Dar vienas teršalas – sieros dioksidas, kuris susidaro degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių), naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Patekęs į atmosferą sieros dioksidas gali oksiduotis iki sieros trioksido (SO3). Jeigu yra vandens garų, SO3 greitai virsta sieros rūgšties migla. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis dirgina kvėpavimo takus, odą ir gleivinę.

Išsklaido stiprus vėjas

Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba sniegas. Tačiau pavasarį, įsivyravus sausiems orams, net ir stiprus vėjas nepadeda. Kietųjų dalelių koncentracija padidėja dėl po žiemos nenuvalytų gatvių, nesutvarkytos aplinkos, iš statybviečių kylančių dulkių.

Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė – anticiklonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai.

Naudinga žinoti:

• Aplinkos oro taršai būdinga tai, kad jos poveikio labai sunku išvengti . Todėl jeigu aplinkos oras užterštas, yra didelė tikimybė, kad dauguma gyventojų bus paveikta taršos.
• Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia. Miestuose nereikėtų eiti pasivaikščioti gatvėmis, ypač su mažais vaikais. Geriau į parkus, miškelius, atokiau nuo judrių gatvių.
• Apskaičiuota, kad, sumažinus oro užterštumą 10 μm dydžio kietosiomis dalelėmis nuo 70 iki 20 μg/m3, mirčių sumažėtų 15 proc.
• Dalelių prasiskverbimo gylis į kvėpavimo sistemą priklauso nuo jų dydžio: kuo mažesnis skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia. Ten nusėdusios gali pradėti kauptis ir suformuoti palankią terpę lėti nei ligai išsivystyti .

Ką daryti , padidėjus oro taršai?

• Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, o švietimo ir ugdymo įstaigoms – atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke.
• Neatidarinėti orlaidžių, langų.
• Vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgnu audiniu.
• Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.
• Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga ir, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.