Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

J.Trinkūnas. Veliuonos istorija nesibaigia

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2011-03-08 13:29:37
17
Džonas Nilsonas | J. Vaiškūno nuotr.

Džonas Nilsonas | J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 7 d. „Lietuvos ryte” perskaičiau Arūno Dumalako straipsnį „Lietuviai įrodė danui: skolini – esi kvailys”.

Veliuonoje gyvenantis užsienietis paskolino 10 tūkst. litų projektui, kuris suteikė galimybę gauti milijoninę Europos Sąjungos paramą miesteliui sutvarkyti. Užuot grąžinusi skolą, Jurbarko valdžia geradariui kaišioja špygą.

„Taip gali nutikti tik Lietuvoje. Danijoje – tikrai ne”, – sako Veliuonoje šaknis įleidęs Džonas Baymleris Nilsonas (John Baymler Nilsson). Danas nė sapnuoti nesapnavo, kad Lietuvoje nukentės ne nuo aferistų, o nuo valdžios.

Paskolinęs pinigų, kad prikeltų vieną seniausių Lietuvos miestelių, kuris jam tapo antraisiais namais, dabar Džonas Baymleris Nilsonas iš Jurbarko rajono savivaldybės neišprašo skolos. „Jei nori – bylinėkis”, – atšauna valdininkai, kai jiems primenami negrąžinti pinigai. Jurbarko rajono meras Ričardas Juška tvirtina, kad grąžinti pinigus nėra jokio juridinio pagrindo. O jeigu danas nori juos atgauti, tegu bylinėjas.”

„Džonas – sąžiningas žmogus. Jis manė, kad pakanka paspausti ranką ir prieš skolinant pinigus sudaryti sutartį. Tai buvo jo klaida”, – sako dano žmona Izabella.

Laikraštyje aprašyta Nilsono bėda – tai tik vienas epizodas visoje grandinėje dano išgyvenimų Veliuonoje. Nuo karų su kryžiuočiais virš Veliuonos kabo moralumo ir amoralumo debesynas. Gal todėl Veliuonoje yra besibaiminančių deivės Veliuonos sugrįžimo.

Jonas Trinkūnas, Džonas Nilsonas, Jonas Vaiškūnas 2010-08-09, Veliuona
Jonas Trinkūnas, Džonas Nilsonas, Jonas Vaiškūnas 2010-08-09, Veliuona | J.Vaiškūno nuotr.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Veliuonoje buvo paskelbtas seno mokyklos pastato privatizavimas. Dviejų aukštų beviltiškai susenęs pastatas nieko neviliojo. Bet štai – pasirodė danas Džonas Baymleris Nilsonas ir pareiškė norįs pirkti šitą laužą. Tada ir sukruto vietiniai aktyvistai.

„Neleisim danui čia gyventi!”. Namą du kartus buvo bandoma padegti, bet jį pavyko išgelbėti.

Atkaklusis danas ėmėsi pastato remonto, rekonstrukcijos ir puošybos. Per keletą metų namas virto gražiu meno ir kultūros židiniu. Nilsonas pirko meno kūrinius: skulptūras, paveikslus ir visa tai eksponavo savo kultūrnamyje. Jis buvo tikrai įsimylėjęs šią nuostabią Nemuno erdvę, kuria jis grožėjosi iš namo verandos. Nilsonų sukurtas centras virto traukos centru, kurį lanko meno žmonės iš Kauno ir kitų miestų

Jurbarko rajono meras Ričardas Juška
Jurbarko rajono meras Ričardas Juška

Prieš keletą metų Veliuonoje gimė sumanymas pastatyti skulptūrą deivei Veliuonai. Nilsonas taip pat prisijungė prie Veliuonos skulptūros projekto. Bet vėl atsirado priešų, pradėjusių trukdyti šio sumanymo įgyvendinimui. Po didelių vargų praėjusią vasarą deivės Veliuonos skulptūra iškilo greta Veliuonos piliakalnio. Nilsonas skulptūros kūrimui paskyrė nemažai pinigų, parodydamas, jog jam rūpi šio krašto istorija.

Ir štai dabar – Nilsonas vėl susiduria su lietuviška tikrove. Kas gi tas Jurbarko rajono meras, kuris elgiasi kaip turgaus sukčius? Pasirodo, jis yra Liberalų ir centro sąjungos narys. Gal čia mes regime liberalų moralę praktikoje? Bet gal tai ir daugumos lietuvių šiandienos moralė? Vartydamas lietuvių tautosakos tomus, pastebėjau pasikartojančius pasakų pavadinimus – „Žmogus už gerą blogu užmoka“.

Mane glumino tokie tautosakos teiginiai, kol aš atradau paaiškinimą, užrašytą 1913 m. „Pasakose apie paukščius“. Ten sakoma :

„Nedoram niekados ne gal kan giera daryti, nes tas visados už giera padaryma blogu užmok.“

Jurbarko rajono mero Ričardo Juškos akys
Jurbarko rajono mero Ričardo Juškos akys

Taip pat skaitykite:
J.Vaiškūnas. Veliuoną vėl puola kryžiuočiai?

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. gustainis says:
    14 metų ago

    Tegul Liberalų ir centro sąjungos narys Jurbarko rajono meras Ričardas Juška paduoda tą daną į teismą už reketavimą.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Liūdna ir gėda, kad liberalizmas pasireiškia Lietuvoje būtent tokiais pavidalais.

    Atsakyti
  3. alva says:
    14 metų ago

    Labai liudna, kad siandien LIETUVA-LIETUVIAMS su kiaules, atsiprasau,Ricardo Juskos, akimis!Mums, paprastiems lietuviams, belieka gedytis ir atsiprasyti uz savo tautiecius…

    Atsakyti
  4. Tiesa says:
    14 metų ago

    Kovo 7 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas Arūno Dumalako straipsnis „Lietuviai įrodė danui: skolini – esi kvailys“, kuriame Jurbarko rajono savivaldybė kaltinama, jog pasiskolinusi iš Veliuonoje gyvenančio Danijos piliečio Johno Baymlerio Nilssono dešimt tūkstančių litų, jam negrąžina šios skolos. Apgailestaujame, kad straipsnio autorius susidariusią situaciją nušvietė vienašališkai, neišklausė ir nepateikė Jurbarko rajono savivaldybės pozicijos.

    2008 m. lapkričio 24 d. Veliuonos seniūnija, atstovaujama seniūno Mindaugo Šlepševičiaus, ir John Baymler Nilsson, toliau sutartyje vadinamas Užsakovu, bei autorė kraštovaizdžio dizainerė Aušra Urbonavičienė sudarė Autorinę (ne paskolos!) sutartį, kuria autorė įsipareigojo atlikti Veliuonos miestelio centro – Vytauto aikštės bei Veliuonos seniūnijos administracinio pastato aplinkos sutvarkymo projektą, o Užsakovas – dalimis sumokėti už projektavimo darbus 10 000 Lt. Apie kokį nors seniūnijos įsipareigojimą grąžinti autorei sumokėtus pinigus sutartyje nekalbama. Jurbarko rajono savivaldybės biudžete lėšų šiems projektavimo darbams numatyta nebuvo, todėl Veliuonos seniūnija užsakyti tokių darbų ir įsipareigoti apmokėti už juos neturėjo jokio pagrindo.
    Jurbarko rajono savivaldybės administracijai užsakius, 2009 m. pradžioje buvo atlikta Jurbarko rajono kaimiškų teritorijų diversifikavimo galimybių studija bei parengtas Veliuonos miestelio kompleksinio sutvarkymo investicinis projektas, o 2009 m. birželio 3 d. Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikta paraiška projekto „Veliuonos miestelio kompleksinis sutvarkymas“ finansavimui gauti. Šiam projektui įgyvendinti Jurbarko rajono savivaldybės administracija organizavo Veliuonos miestelio bendruomeninės infrastruktūros ir seniūnijos pastato renovacijos techninių projektų rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą ir sudarė sutartį su mažiausią kainą pasiūliusia įmone – UAB „Miestprojektas“, kuri ir parengė techninius projektus, už kuriuos apmokėta ES struktūrinių fondų bei Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
    Straipsnio teiginys „A.Urbonavičienė parengė projektinį pasiūlymą, ir Veliuonai iš ES nubyrėjo milijonas litų“ neatitinka tikrovės. Kai kraštovaizdžio dizainerės Aušros Urbonavičienės parengtą Veliuonos miestelio centro – Vytauto aikštės bei Veliuonos seniūnijos administracinio pastato aplinkos sutvarkymo projekto pasiūlymą (nors Autorinėje sutartyje buvo kalbama apie projekto parengimą) seniūnas pateikė savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui, paaiškėjo, jog šis kūrinys iš viso yra niekinis – pasirodo, autorė neturi atestato, leidžiančio projektuoti.
    Gaila, kad straipsnio autorius, smerkdamas valdininkus už „kiaulės akis“, nepasidomėjo teisės aktais, kurie Lietuvos Respublikoje (ne Danijoje) nustato savivaldybių skolinimosi tvarką. Vietos savivaldos įstatymas numato, kad sprendimus dėl paskolų ėmimo išimtinai gali priimti tik savivaldybės taryba, laikydamasi nustatytų skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą. Tokių klausimų savivaldybės taryba nesvarstė ir sprendimo skolintis nepriėmė. Smarkiai abejotina, kad ir J.B. Nilssono tėvynėje Danijoje valdžios institucijos skolinasi lėšas iš privačių asmenų, sandorį patvirtindamos rankos paspaudimu.
    Savivaldybės meras Ričardas Juška vienasmeniškai šios problemos nesprendė. Izabelos ir Johno Nilssonų prašymas dėl pinigų grąžinimo buvo svarstytas savivaldybės tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose. Tarybos narių dauguma nepritarė savivaldybės biudžeto lėšų skyrimui, nesant tam jokio juridinio pagrindo.
    Šiuo atveju ponas J.B.Nilssonas buvo apgautas ne buvusios sandorio sudarymo metu ar esamos rajono valdžios, o Veliuonos seniūnijos seniūno Mindaugo Šlepševičiaus. Todėl seniūnas turi pats išspręsti savo susikurtą problemą, o ne tikėtis, jog jo savavališkų veiksmų pasekmės bus kompensuojamos iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų pinigų.

    Atsakyti
  5. ne liberalas says:
    14 metų ago

    esu Jurbarko r. tarybos narys ir prie to, kas “Tiesos” teisingai parašyta, galiu pridurti – 2008m. liberalas R. Juška nebuvo rajono meru, ta koše užvirė Šlepševicius, kuris priklauso socialdemokratu partijai, jis buvo rinkiminiam sąraše ir šiuo metu turėtų užimti garbinga Jurbarko r. tarybos nario vieta – kodėl socialdemokratai po rinkimu pajutę, kad lieka “už borto” ir nebus pakviesti i valdančiąja koalicija šliūkštelėjo pačių pagamintu pamazgų dabartiniam rajono merui – man yra mįslė, taip pat mįslė – kodėl Jurbarko r. savivaldybes direktorius už daugkartinius seniūno prasižengimus (pvz. girtavimas darbo metu ir tarnybinio automobilio vairavimas) jo neatleido iš užimamu pareigų… Taip pat galiu pridurti, kad šita istorija su deives Veliuonos skulptūra, ar dano apsigyvenimu Veliuonoje nieko bendro neturi – paprasčiausiai seniūnas pažeidė mažiausiai 3-4 įstatymus (viešųjų pirkimu, biudžeto sandaros ir pan.), seniūnas apgavo daną, o dabar ieško kvailių…

    Nepažįstu Dumalako, akivaizdu, kad jis dirba socdemams – ar iš įsitikinimų, ar už pinigus – nežinau, tačiau mes, Jonai Trinkūnai, esame neblogai pažįstami ir man gėda, kad Alke atsirado šitoks niekuo nepagrįstas rašinėlis, gimęs Dumalako rašliavos pagrindu – Jonai, nuo kada ėmėte tarnauti socdemams???

    Atsakyti
  6. naivumas says:
    14 metų ago

    Straipsnio autorius turėtų viešai atsiprašyti Jurbarko rajono mero. Labai negerai, kad Lietuvoje daugelis rašinių yra arba užsakomieji, arba emociniai – neįsigilinantys į esmę. Žurnalistinė etika reikalauja, kad iškilus problemai, būtų išklausytos abi pusės, o jau tuomet rašoma. Deja, etikos mes nepaisome… Žinoma, tikėtis viešo atsiprašymo labai naivu, nes tiesa šiandien yra ne tai, kas tiesa, o tai, ką sako pinigėlius sumokantis užsakovas… Gerbiamas J. Trinkūnai, išlikite gerbtinu: buvote suklaidintas, tad atsiprašykite. Veliuonoje niekas seniūno nepuola, duobės jam nekasa, tik tie, kurie dar nepragėrė sveiko proto, nebegali taikstytis su visiška valdžios žmogaus nekompetencija, su savivale. Seniūnas turi labai daug svertų palenkti “į save” ne vien girtuoklėlius, bet ir paprastus žmones – juk ne visi geba mąstyti “valstybiškai”. Šito net ir nereikia. Pakaktų, kad Veliuonoje nebūtų kurstoma neapykanta vienų kitiems, sėjamas nepasitikėjimas. Deja, taip yra. Ir, deja, tą daro ne kokie nors “kryžiuočiai” ar “intelektualai”, o mažaraštis, žemažiūris, tačiau labai didelių ambicijų kupinas seniūnas. Neduok Dieve tokios situacijos, į kurią yra pakliuvusi Veliuona, niekam.

    Atsakyti
  7. naivumas says:
    14 metų ago

    Atsiprašau, pamiršau parašyti, kad atsiprašymas nepakenktų ir ponui Vaiškūnui. Kiek melo jo lūpomis buvo priskleista… Ir vien todėl, kad nerūpėjo paklausti kitos nuomonės… Bet – kam bendrauti su žmopnėmis, kurie mąsto kiek kitaip? Juk paprasčiau – būti “pozicijoje”. Jūs, pone Vaiškūnai, taip pat buvote apgautas, suklaidintas. Kada nors tai suprasite. ir bus – veikiausiai – gėda, kad leidotės klaidinamas.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Sveiki, ką turite omenyje?

      Atsakyti
  8. Gasparas Aleksa says:
    14 metų ago

    J. Vaiškūnai ir J. Trinkūnai, savo rašliavomis patvirtinate Algirdo Patacko knygoje paskelbtą žinią: ,,Taigi buvo dvi ,,Ramuvos”: viena daugiau ar mažiau legalizuota, galbūt dar galima vadinti pagoniška (aš vadinčiau pseudopagoniška), ir pogrindžio, kuriam etnika nebuvo riba, o katalikybė, Antano Maceinos, Stasio Šalkauskio, Prano Dovydaičio vardai buvo natūrali tąsa lietuviškosios dvasios istorijoje” Ir dar citata: ,,Saugumas dar galėjo pakęsti domėjimąsi etnika, bet etnika, tautiniai dalykai plius krikščionybė jiems buvo baisiau už sprogstamąjį užtaisą, ir jie buvo visiškai teisūs. tai buvo leista aiškiai suprasti, todėl, matyt,atsirado pagunda ,,legaliajame” sparne ateiti į pagalbą ateistinei propagandai”(,,Pastogės Lietuva”,Pogrindžio, Sąjūdžio ir Laisvės kronika,”aidai”, 2011, 18 p.) Toliau ten pat dar rašoma: ,,Kai sužinojome, kad mūsų ramuviečiai kaimuose šituo
    ,,užsiiminėja” – šiaip jau skystoka forma, – pateikėme ultimatumą: arba – arba: arba dirbame kartu, arba skiriamės. Atsimenu, mano kambary, aspirantų bendrabuty, buvo susirinkę Alfonsas Andriuškevičius, Trinkūnas – iš anos pusės, iš mūsų pusės – aš, Šliogeris ir gal dar kas, neprisimenu. Buvo sudarytos paliaubos…”
    Kas jums atsitiko, ponai, kad šmeižiate žmones, manipuliuojate žiniomis, išklausote tik vieną pusę. Tebegyvas Jūsų kraujyje ,,senasis” materializmas?.. Ar nedarote gėdos savo dievams? A. Dumalako rašliava jau išimta iš interneto. Susigėdo. O jūs, ,,naujieji” pagonys dar tebetęsiate šmeižtą.

    Atsakyti
  9. Ramūnas says:
    14 metų ago

    Atsargiau, p. Gasparai Aleksa, atsargiau su formuluotėmis ir vertinimais. Iš to, ką jūs parašėte, matau, kad visiškai nesuvokiate krikščionybės fenomeno istorinės sklaidos gylio ir įvairovės ir vadovaujatės tik viena iš jų – tradicin katalikybe (ją atstojau institucinė Katalikų Bažnyčia). Tokia krikščionybės forma istoriškai buvo kuriam laikui įsiviešpatavusi, bet ji niekada neišstūmė daugybės kitų jos formų, kurios iš esmės neprieštarauja tam, kqą jūs įvardijate “pagonybe”. Ar teko girdėti apie įvairiausias gnostinės, ezoterinės krikščionybės formas? Ar žinote, kad jos kuo puikiausiai derėjo su vadinamaisiais “pagoniškaisiais” vaizdiniais?

    Atsakyti
  10. Ramūnas says:
    14 metų ago

    Pataisau korektūros klaidas: vadovaujatės tik viena iš jų – tradicine katalikybe (ją atstovauja institucinė Katalikų Bažnyčia).

    Atsakyti
  11. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Kam kalbėti o Tamstai, Gasparai Aleksa, reiktų patylėti. Taip ir norisi priminti skambų Dvyračio Žynių šūkį: „Istorijos – nesuklastosi!”. O nuo savęs pridėčiau – ir nenukryžiuosi! Minimuose įvykiuose teko dalyvauti todėl mes žinome kaip ir kas buvo Lietuvoje, Ramuvoje ir Vilkijoje. Savo neo-kryžiuotišku elgesiu Jūs išsibraukėte iš pagarbos vertų žmonių tarpo. Bet mes Jums atleidžiame.Suprantame kryžiuotiškas krauajas ir pyktis gajus ir užverda. Ypač – kai tenka pralaimėti.

    Atsakyti
  12. nū jo says:
    14 metų ago

    istorijos nesuklastosi:

    “On October 19th, Jonas Trinkunas, the winner of the J. Basanavicius prize (1997), was ordained into the priests of the Ancient Baltic religion of Lithuania and received the title of krivis.”

    “1969-1973 -Vilnius University, Philosophy Dept. graduate student and researcher. Dissertation on the ancient Lithuanian religious faith.”

    Baisiai įdomi ta angliška J.Trinkūno biografija ethnicart.lt/ ieškoti tarp alkas.lt draugų. Kodėl pagonybė statoma būtent per Trinkūną?

    Atsakyti
  13. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Praradusi pagoniškąjį mentalitetą, subrunonakrikščioninta Lietuva, sąžinei, vistik, bundant, sugrįš į savąją Baltiškąją prigimtį. Pradžiai – dėka J.Trinkūno.

    Kada gi baigsis tie prakeiktos krikščionybės ar puskrikščionybės regeneraciniai paveldai ?

    Atsakyti
  14. Giedrius says:
    14 metų ago

    Pirmiausia apie situacija, kurios is arti nezinau, bet kas man uzkliuvo issakysiu. Pirma, kad jei jau is zmogaus islupot pinigus, bukit geri, turekit vyriskos drasos tuos pinigus ir grazinti. Mes esame seniausia tauta ir seniausia valstybe, bukim protingi ir saziningi, zmogus dave, zmogui atiduokim, ir tokie issisukinejimai kaip nera sutartyje parasyta yra zemo moralinio lygio zmoniu issikalinejimai. eiciau ir praeiciau tokius zmones ju net nepastebedamas, skruzdes didesnes savo lygiu uz tokius zmones. Kalbedami apie kazkokia krikscionybe ir salia jos magiskus zodzius tradicija ir pan atsibuskime, labai panasus tekstas cia tinka is G&G sindikato dainos “ka cia jus … pries musu stajerius” 🙂 Bet kokia sveiko zmogaus logika snekant Lietuvoje apie krikscionybe nereiketu mineti zodziu valstybine (istatymu atskirta nuo valstybes), tradicine (nepakankama tradicine tasa lyginant su prigimtine lietuviu genciu tikyba). Ir dar, nezinau ka ir sakyti, esu isitikines, kad Jonas Vaiskunas ir Jonas Trinkunas tiesiog eilini karta apipilami pamazgomis visiskai neisigilinant i ju uzimamas pareigas, esama padeti, nuopelnus valstybei, tevynei, tautai. Ir siaip idomu, gi Romuva registruojant Lietuvos teisingumo ministerijoje kaip tikejimo bendrija turejo buti dedamas 3cias parasas, teko garbe man jaunam tai padaryti, turbut oponentai pamirso teise ir nezino manes 🙂 Suteikiu proga apipilti ir mane meslu 🙂 Smagu bus.

    Atsakyti
  15. Ievaras says:
    14 metų ago

    “…esu isitikines, kad Jonas Vaiskunas ir Jonas Trinkunas tiesiog eilini karta apipilami pamazgomis visiskai neisigilinant i ju uzimamas pareigas, esama padeti, nuopelnus valstybei, tevynei, tautai. Ir siaip idomu, gi Romuva registruojant Lietuvos teisingumo ministerijoje kaip tikejimo bendrija turejo buti dedamas 3cias parasas, teko garbe man jaunam tai padaryti, turbut oponentai pamirso teise ir nezino manes” – pasiduodu, nežinau tavęs, įtariu, kad esi trečias iš vaidilų rato 🙂

    Atsakyti
  16. Gasparas Aleksa says:
    14 metų ago

    Jonai Vaiškūnai, jūs greitas smerkti ir niekinti kitus. Nežinodamas ar nenorėdamas žinoti tiesos ir faktų, tiesiog šmeižiate žmones, skleidžiate pramanus. Tą skolą turi grąžinti žmogus, kuris pasiskolino t. y. seniūnas. O jūs tuoj politikuojate ir tyčiojatės. Ar jūsų pagonybė, kurią gerbiu kaip ir kiekvieno žmogaus laisvai pasirinktą kelią, iš tiesų jus skatina šmeižti žmones, niekinti kitų idealus, nesilaikyti Lietuvos įstatymų. TAMSTA, NIEKAS JUMS NESUTEIKĖ TEISĖS NUTILDYTI TIESOS SAKYMĄ. Todėl, kad šioje byloje niekuo dėti nei pagonys, nei krikščionys ir palikit visus savo paistalus sau. Niekada nesukursime demokratinės valstybės ir nesijausime saugūs, jei kasdienybę grįsime melu. Kad ir koks jūsų bičiulis būtų tas socialdemokratas seniūnas – jis kalčiausias šioje istorijoje, todėl ir privalo grąžinti skolą. Tai jis užsakė projektinį pasiūlymą žmogui, kuris neturėjo tam tinkamo išsilavinimo. To pasiūlymo nereikėjo ir jis neturėjo jokios įtakos gaunant lėšas iš ES. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad tie 10 tūkst. sumokėti. Pažeisti Viešųjų pirkimų, Buhalterinės apskaitos ir kt. įstatymai. Pone, jūs siūlote nesilaikyti įstatymų? Gal pats patylėkite, prieš šmeiždamas ir niekindamas kitus, ypač jei jūsų supratimas apie įstatymus grįstas ,,Dvyračio žynių” mentalitetu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Švietimo kursai> Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • P.Skutas apie N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę
  • Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

Kiti Straipsniai

1971.II.19 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

V. Braziūnas. Nuo pirmųjų VU kraštotyrininkų ramuvos žingsnių – jau 55 metai

2025 03 04
Inija Trinkūnienė

I. Trinkūnienė. Romuvos kelias

2024 12 17
Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Krivio Jauniaus atminimo dieną Romuva kviečia puoselėti tautos šaknis

2024 10 17
R. Regelskytė. Krivio Jauniaus dvasinio palikimo įkvėpti: Romuvos švenčių ratu

R. Regelskytė. Krivio Jauniaus dvasinio palikimo įkvėpti: Romuvos švenčių ratu

2024 10 14
Kviečia Rasos šventė Verkių parke

Kviečia Rasos šventė Verkių parke

2024 06 20
Tęsiasi Krivio Jauniaus skaitymai: Jungtuvių apeigos Romuvoje

Tęsiasi Krivio Jauniaus skaitymai: Jungtuvių apeigos Romuvoje

2024 06 03
Palaiminimo apeiga „Mėnuo Juodaragis“ šventėje | R. Regelskytės nuotr.

R. Regelskytė. Krivio Jauniaus skaitymuose aptartos palaiminimo apeigos Romuvoje

2024 05 19
R. Regelskytė. Krivio Jauniaus skaitymuose aptartos Romuvos tikėjimo tiesos

R. Regelskytė. Krivio Jauniaus skaitymuose aptartos Romuvos tikėjimo tiesos

2024 03 25
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva kviečia į skaitymus „Krivio Jauniaus pajauta: Romuvos tikėjimo tiesos“

2024 03 21
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lietuvos Romuva kviečia į Kriviui Jauniui skirtus skaitymus

2024 02 26

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Švietimo kursai> Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • P.Skutas apie N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui
  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

V.Murmiškė. Prakalba kovo 8-os ir Užgavėnių proga

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai