Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Arūnas K.Kynas. Laiškai iš praeities: Gardinas – Lietuvos ar Kijevo Rusios pakraštys?

Arūnas K. Kynas, www.satenai.lt
2011-02-07 13:00:46
2
Arūnas K. Kynas
Arūnas K. Kynas

Gardino miesto ir krašto istorija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės formavimusi. Gardinas yra ir jotvingių (sūduvių), prūsų, lietuvių, žemaičių genčių kovų su rytų ir vidurio slavais liudininkas. Vis dėlto nesama tvirtos nuomonės, ar šis miestas buvo atokiausias Kijevo Rusios valstybės įtvirtinimas ir forpostas, ar ikimindauginės Lietuvos gynybinė pilis, stabdžiusi slavų genčių, vėliau ir mongolų – totorių antpuolius.

Pasak rusų istoriko Boriso Rybakovo, lėta slavų ekspansija į baltų žemes prasidėjo V a. Retai gyvenamose teritorijose nesutikdami didesnio pasipriešinimo, jie slinko į šiaurę ir pusiau asimiliavosi su baltais. Dabartiniai gudai (baltarusiai) yra labiausiai baltams papročiais ir tradicijomis gimininga slavų tauta.

Gardino Aukštutinės (Senosios, Vytauto) pilies planas (pagal J.Wojciechovskį). 1-apvalusis XIIIa. antr. pusėje statytas bokštas,2-Aukštutinė bažnyčia, 3-kunigaikščio rūmai

Lietuvių (ir ne tik) istorikų ir archeologų duomenimis, Gardino krašte nuo seno gyventa jotvingių (sūduvių). Istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės nuomone, šiame etninės Lietuvos pakraštyje formavosi lietuvių valstybingumas. Bychovco kronikoje (Lietuvos metraštyje) parašyta, kad Gardinas buvo įkurtas XI–XII a. Kijevo Rusios kunigaikščių, kilusių iš vikingų (variagų), užimtoje jotvingių žemėje. Galima versija, kad vikingai Kijevą bandė pasiekti Nemuno ir Pripetės upėmis. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas veikale „Lietuvių tautos istorija“ įrodinėjo, kad „slavams, jų pasirodymo Gardino žemėse pradžioje, būtent V amžiuje, ten turėjo stovėti tvirtovė […], gelbėjusi Užnemunės slavus nuo lietuvių ir jotvingių puolimų“. Kadangi šis istorikas yra pagarsėjęs nepatikrintomis versijomis, atlaidžiai priimkime jo žinią apie Gardino miesto ir tvirtovės atsiradimą 990 m. ir teiginį, kad šv. Brunonas buvo nužudytas Gardino apylinkėse. T. Narbutas rėmėsi žiniomis iš Adamaro veikalo ištraukos „Ditmar Merseburgski. Chron. Quedling“, rašytos lotyniškai. Apie šį įvykį ten rašoma: „Po to pakraštyje minėtos žemės ir Rusios… Boleslovui Narsiajam išvykus iš Prūsijos, po keleto dienų vyskupas Graikas į Rusią atėjo ir pusę šios provincijos atvertė į Rytų apeigų tikėjimą.“ Istorikas „nuo savęs“ paaiškino, kad netoli tuomet jau gyvavusio Gardino buvo nukankintas šv. Brunonas su bendražygiais. Tai esą padarę Rusnės lietuviai. Ne jotvingiai (sūduviai) ar prūsai, o galbūt ten gyvenę Lietuvos gyventojai lietuviai.

T. Narbutas, rašydamas apie Kijevo Rusios valdymą, rėmėsi Ipatijaus metraščiu, kuriame minimas kunigaikštis Mstislavas, kartu su Gardino kunigaikščiu Vsevolodu parengęs 1132 m. žygį į Lietuvą. Gardiną valdė Kijevo Rusios statytiniai kunigaikščiai: Borisas – iki 1150 m., Glebas – iki 1168 m., Mstislavas – iki 1183 m. Paskutinis rusų kunigaikštis Jurgis Glebovičius Gardine žuvo 1240 m. nuo Kijevo Rusią užkariavusių mongolų-totorių rankų. Tame pačiame metraštyje rašoma, kad „nuo žaibo sukelto gaisro Gardinas apie 1183 m. sudegė iki pamatų kartu su mūrinėmis cerkvėmis“. Ši žinutė galėtų sudominti istorikus ir archeologus, nes medinės ir mūrinės Gardino architektūros pradžia yra paini ir prieštaringa. Lenkų mokslininkų nuomone, LDK ilgai nebuvo statomi mūriniai pastatai. Panašios nuostatos laikėsi ir Rusijos istorikai. Šiuos klaidingus teiginius įtikinamai paneigė Lietuvos mokslininkai Napalys Kitkauskas ir Stasys Abramauskas, išsamiai išnagrinėję baltiškąją (vendinę) mūrijimo technologiją, XIII a. statybose naudotų plytų dydžius. Verta abejonių ir Ipatijaus metraščio žinutė apie mūrines cerkves, statytas Kijevo Rusios valdymo laikotarpiu. Per gaisrą galėjo degti tik medinės pastatų dalys, bet ne akmenys ir plytos.

Gardino Aukštutinės (Senosios, Vytauto) pilies piešinys

Panaši versija kilo ir dėl neva mongolų-totorių antpuolio metu sudegintos pilies. Jei Gardino pilis būtų buvusi mūrinė, totoriai ją būtų sugriovę, tačiau užpuolikai, kaip sužinome iš istoriko Motiejaus Strijkovskio ir lenkų archeologo Józefo Jodkowskio skelbtų žinių, Gardino gyvenvietę ir pilį sudegino apie 1240 m. Lietuvos istorikai pagrįstai kelia hipotezę, kad mūrinės pilies statybos pradininkas galėjęs būti žemaičių kunigaikštis Erdvilas. Plačiau apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vykinto brolį Erdvilą (Erdvidą) rašė istorikas Albertas Vijūkas-Kojelavičius „Lietuvos istorijoje“. Gal apie jį (ar jo bendravardį?) ir karaliaus Mindaugo amžininką Erdvilą skelbė istorikas T. Narbutas, pasinaudojęs Vilniaus vaito Augustino Rotundo sudaryta Lietuvos kunigaikščių genealogine lentele. Kitaip jis buvo vadinamas Igijumi, t. y. Užkariautoju, gyvenusiu XIII a. pirmojoje pusėje. Anot legendos, Erdvilas pradėjo statybas, prie Nemuno radęs chano Batijaus karių sudegintą gyvenvietę ir patogią vietą ant aukšto kalno piliai statyti. Atstatyta gyvenvietė buvusi pavadinta Gardinu.

J. Jodkovskis (Jodkowski), pirmasis 1932 m. ėmęs kasinėti piliavietę, nustatė, kad statinio pamatai pradėti iki 1240 m. Pirmosios mūrinės Gardino pilies statybos pradžią jis priskyrė Erdvilui (1197–1240). Jo vardas paminėtas Voluinės metraštyje tarp Lietuvos kunigaikščių, 1219 m. su Voluine pasirašiusių taikos sutartį. Haličas ir Voluinė buvo su Lietuva besiribojančios slavų kunigaikštystės, kurių valdovams teko nemenkas vaidmuo Lietuvos istorijoje. Erdvilas, sutvirtindamas taikos sutartį, už Haličo kunigaikščio Danieliaus išleido dukterį, karalius Mindaugas užkuriomis į Lietuvą pakvietė haličėną Švarną – vėliau šis tapo didžiuoju kunigaikščiu. Silpnėjant mongolų-totorių engiamų kunigaikštysčių įtakai, jų valdovais pamažu tapo lietuviai. Voluinę valdė Gediminaitis Liubartas, Gardino kunigaikštystę – Gedimino sūnus Kęstutis, vėliau jo sūnus Vytautas – su jo vadovavimu susijęs vienos iš gražiausių mūrinių pilių Lietuvoje pastatymas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, gausėjo mūrinių statinių, ypač piliaviečių. Atsiradusius statybų ir plytų gamybos verslus imta politizuoti siejant su civilizacijos plėtra ir tuometiniu šovinistiniu požiūriu. Sunykęs medis žemėje beveik nepalieka pėdsakų, o plytos, ypač jų mūrijimo būdas, mokslininkams net po daugelio metų gali daug ką papasakoti. Lietuva net kelis šimtmečius buvo dingusi iš politinio pasaulio žemėlapio, manyta, kad amžinai. Per viešosios nebūties laiką didžiųjų kaimynių – Rusijos ir Lenkijos – mokslininkai spėjo pasidalyti Lietuvos paveldą, net kultūros ir istorijos šaltinius. Rašydamas apie Vilniaus krašto (ir apskritai apie ikikrikščioniškosios Lietuvos) istorinius statinius, Vilniuje gyvenęs lenkų profesorius Juliuszas Kłosas teigė, kad „pagoniškoje Lietuvoje […] lietuviai nepažino mūro statybos arba bent jos nenaudojo“. Ši lenkų profesoriaus nuomonė pažadino Lietuvos pilių ir ankstyvosios mūro statybos technologijų tyrinėtojo N. Kitkausko norą pagrįsti teiginį, kad ikimindauginiu laikotarpiu buvo mūro statinių, taip pat nustatyti pirmuosius statytojus. Į Gardino pilies statybos laiką tyrinėtojas pažvelgė kitu rakursu. Įtikinamą požiūrį šis architektas išdėstė straipsnyje „Mūras su baltiškąja plytų perriša Lietuvoje“. Be mokslinio, analitinio „baltiškojo“ plytų klojimo būdo su akmenų rieduliais pagrindimo (toks yra ir ankstyvųjų Gardino statinių), N. Kitkauskas iškėlė įdomią prielaidą, kad prie senųjų XIII a. Gardino statinių žinias ir rankas galėjo pridėti persikėlėliai iš Prūsijos. Prielaidą iš dalies grindė istorinės žinios, archeologiniai radiniai.

Istorikas Edvardas Gudavičius „Lietuvos istorijoje“ mini žinias apie tai, kad LDK Traidenis 1276 m. pietų Lietuvoje ir Juodosios Rusios pilyse įkurdino iš Prūsijos pasitraukusius bartus. Anksčiau buvę vergai priverstinai dirbo kryžiuočių pilių statybose, mokėjo mūryti. 1274–1277 m. į Lietuvą pasitraukė nemaža dalis skalvių ir nadruvių. Jie, panašiai kaip ir daugelis kitų prūsų, įsikūrė Žemaitijoje ir Kauno apylinkėse, tiesa, dalis nadruvių apsigyveno rytų Lietuvoje. Ten jie įkūrė karines gyvenvietes, sustiprino Lietuvos pasienio gynybą. 1276–1279 m. Voluinės kunigaikščiai Mstislavas ir Vladimiras (kartu su Haličo kunigaikščio sūnumi Jurgiu ir jiems talkinančiais Mamšejaus vadovaujamais mongolais-totoriais) puolė Lietuvos valdas. Apgulusius Gardiną antpuolio dalyvius nuvijo staigus prūsų įgulos išpuolis. N. Kitkauskas nustatė, kad su šiais įvykiais galbūt buvo susiję Gardino aukštutinės pilies gynybiniame aptvare stovėjusio apvalaus bokšto (donžono) pastatymo laikas ir aplinkybės. Tyrinėtojas yra įsitikinęs, kad bokštas buvo statytas XIII a. Tokios pat nuomonės laikėsi ir rusų istorikas S. Orlovskis 1910 m. straipsnyje, išspausdintame leidinyje „Grodnenskaja starina“. Rusų metraščiuose taip pat minimas „stulpas“ (bokštas), kurį „gynė prūsai“. Galima prielaida, kad bokšto gynėjai buvo 1240 m. jį pastačiusių prūsų statybininkų palikuonys.

Gardino Aukštutinės (Senosios, Vytauto) pilies rekonstrukcija remiantis 1568 m. graviūra (pagal M.Tkačiovą)

Gardino kunigaikštystė žymi ir tuo, kad šioje žemėje augo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Bychovco kronikoje rašoma: „Didysis kunigaikštis Vytautas anuomet valdė Lucką ir visą Voluinės žemę, o Lietuvos žemėje – savo tėviškę.“ Iš paaiškinimo sužinome, kad Vytauto tėviškė buvo Gardino kunigaikštystė, kurią tėvas Kęstutis jam paskyrė ne vėliau kaip 1376 m. Gardino Aukštutinės pilies statyba buvo tiesiogiai susijusi su Vytauto valdymu. Kaip ji galėjo atrodyti, matome iš kelių rekonstrukcijos piešinių ir plano, kurį sudarė lenkų architektas restauratorius Jaroslabas Vojcechovskis (Jarosław Wojciechowski). Taip pat pasinaudota 1568 m. graviūra. Manau, dabar gana neblogai galime įsivaizduoti, kaip pilis atrodė ankstyvaisiais viduramžiais. Aukšta akmenų ir plytų siena aptverta pilis saugojo kunigaikščio rūmus, bažnyčią. Sienos tarpsniuose buvo keturi keturkampiai įgulos bokštai, viename iš jų buvo įrengtas pakeliamasis tiltas, ant aukšto kalno pastatytą pilį jungiantis su kita aukšta kalva. Ginantis tiltas galėjo būti sudegintas ar greitai nugriautas į gilų tarpeklį.

Jau minėtas XIII a. statytas apvalusis bokštas sienomis jungėsi su kunigaikščio rūmais, rusiškai vadintais terem. XX a. pradžioje pradėjus pilies atkasimo ir archeologinių paieškų darbus buvo nukastas nemažas kultūrinio sluoksnio klodas, jame J.Jodkovskis, vadovavęs kasinėjimo darbams, rado daug plytų iš įvairių Aukštutinės pilies statinių ir plytų ženklų (1934 m. tai aprašė straipsnyje „O znakach na cegłe „teremu“ książęcego“). Nuvalius žemių ir kalkių likučius ant plytų pastebėti įvairiomis priemonėmis įrėžti ar formose išspausti ženklai. Kasinėdamas Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją, archeologas Adolfas Tautavičius taip pat rado XV–XVI a. plytų su kitokiais įrėžtais ženklais. Dvi plytos su meistrų įrėžtais ženklais rastos 1933 m. restauruojant Šv. Onos bažnyčią Vilniuje.

Vytauto Gardine statyta pilis yra vienas iškiliausių lietuviškos pilių architektūros ir statybos paminklų. Rusų archeologo Nikolajaus Voronino nuomone, jos statyba 1402–1403 m. kryžiuočiams neleido pulti Gardiną.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Inga Baranauskienė says:
    14 metų ago

    Autoriaus noras pristatyti Gardiną labai pagirtinas, bet straipsnyje viskas velta suvelta – toks jausmas, kad buvo remiamasi kažkokiu baltarusių kelionių vadovu ar panašaus lygio leidiniu (o gal informacija iš interneto). Žodžiu, būtų galima palinkėti remtis moksline literatūra, ir Ipatijaus metraštį reikėtų cituoti tiksliai.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Inga, ar ne šaunu būtų sulaukti Tamstos straipsnio Alke apie tai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

2025 05 16
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

Seime – diskusija „Istorijos perrašinėjimo ir valstybinių simbolių savinimosi grėsmės“

2025 03 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

P.Jakučionis. Siūloma istoriją vėl apversti nuo kojų ant galvos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai