Sausio 18 dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajono lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, susitiko su rajono vadovais. Buvo kalbama apie pasirengimą planuojamam įvesti lietuvių kalbos brandos egzaminui vietoj buvusių lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminų. Taip pat buvo aptartos klasių komplektavimo galimybės tautinių mažumų mokyklose bei kiti opūs klausimai.
Šalčininkų rajono savivaldybės salėje vykusio pasitarimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu grupė Šalčininkų rajono švietimo įstaigų dirbančių valstybine kalba darbuotojų ministrui G.Steponavičiui įteikė kreipimąsi „Dėl švietimo Šalčininkų rajone“.
Švietimo įstaigų vadovai, pasirašę kreipimąsi prašo pradėti spręsti daugelį metų nesprendžiamus klausimus. Prašoma, kad būtų nedelsiama priimti Seimo parengtą Švietimo įstatymą, numatantį pagal ES ir demokratinių valstybių standartus dalį pamokų visose mokyklose mokyti valstybine kalba.
Pasisakoma už tai, kad pageidaujančios mokyklos būtų priimtos į Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomybę kuri kartu su steigėjo funkcijomis perimtų ir esamus mokyklų pastatus.
Taip pat reikalaujama, kad:
– būtų laikomasi valstybinės kalbos įstatymo ir būtų sudaromos galimybės kiekvienoje Lietuvos seniūnijoje mokytis valstybine kalba;
– būtų sprendžiami mokyklų, mokančių valstybine kalba, renovacijos reikalai ir mokinio krepšelio problemos;
– būtų apginti mokiniai, kurių gimtoji kalba – paprastoji kalba ir būtų leista jiems patiems pasirinkti pageidaujamą mokyklą;
– būtų sustabdytas Šalčininkų rajono seniūnijos bei savivaldybės darbuotojų daromas spaudimas šeimoms, norinčioms leisti vaikus mokytis mokyklose su mokomąja lietuvių kalba;
– būtų išsaugotas Poškonių vaikų darželis, Tetėnų ir kitos pradinės mokyklos, kurių vaikai turi keltis 5 val. ir toli važiuoti į mokyklą.
Švietimo ministrui įteiktame švietimo darbuotojų rašte keliami taip pat ir politiniai reikalavimai: „Pašalinti vienos partijos diktatūrą švietimo įstaigoms ir lenko kortos įteikinėjimą, pažeidžiantį LR Konstituciją“.
Pareiškime teigiama, kad Lenkija ir Lenkų rinkimų akcija rūpinasi tik lenkiškomis Lietuvos mokyklomis, todėl pasirūpinti lietuviškomis švietimo įstaigomis privalo Lietuvos valstybė.
Tačiau Lietuvos Respublikos valdžiai savo šalies piliečių lietuvių Šalčininkų rajone, sudarančių tautinę mažumą reikalai, atrodo, mažai terūpi. Kaip jie „sprendžiami“ galima matyti iš Poškonių vaikų darželio pavyzdžio.
Jau penktus metus dėl Šalčininkų valdžios naikinamo lietuviško Poškonių vaikų darželio išlikimo kovojantys vaikų tėvai ir švietimo darbuotojai iki šiol negali prisišaukti Lietuvos valdžios dėmesio.
Viename iš pastarųjų dienų raštų (2011 01 07 d.), adresuotų Seimo Pirmininkei I. Degutienei, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkui V. Stundžiui ir Švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui, vilties išlaikyti lietuvišką vaikų darželį netekę švietimiečiai rašo:
„Jūs, gerbiamieji aukšti valstybės pareigūnai, jauskite asmeninę atsakomybę dėl lietuvybės naikinimo ne tik Poškonių seniūnijos bendruomenėje (visad buvusiam lietuviškam kampelyje), bet ir ištisuose Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose. Nors, kai 2010 m. rugsėjo mėn. lankėsi Poškonių seniūnijoje LR ministras A. Kubilius su LR ministrais, buvo žadėję, kad lopšelis-darželis nebus naikinamas, o kaip tik stengsis jį išsaugoti. Bet, deja, į mūsų pagalbos šauksmus-prašymus Jūs, gerbiamieji ponai, numojate ranka ir paliekate viską spręsti Lietuvos Lenkų rinkimų akcijai, kuri naikina Pietryčių Lietuvoje lietuviškas įstaigas. Kai lenkų tautinių mažumų piketo reikalavimus, kurie net pažeidžia LR įstatymus ir net nenori jų pripažinti, toleruojate, tai dėl LR piliečių, norinčių, kad jų vaikai lankytų lietuviškas švietimo įstaigas, visiškai nesirūpinate“.
Užuojautos verti tragedijos akivaizdoje tie puikūs žmonės (nuotraukoje) dar bando šypsotis – kiek reikia stiprybės ?!
Tai vis ta lenkiška, su krikščionišku kvapeliu, nesibaigianti kova dėl LT žemių, ketinant braižyti ”savus” žemėlapius.
Tokia mūsų valdžia – p – diec.
Teisingai, reikia netylėti, kovoti už savo teises, šaukti garsiau už Lietuvos lenkus ir kelti tuos klausimus į aukštesnį lygį, nes kitaip jie jaučiasi kaip šeimininkai ir niekina Lietuvą.