Sigita Nemeikaitė , www.alkas.lt
Lyg gaivus gūsis užlieja adventinės Trakų folkloro ansamblio „Radasta“ dainos. Jos plevena, tarsi šildo anapus langų sniego nugultą ir atšiauraus vėjo talžomą žemę, o šiapus pripildo ramybės, šviesos žmonių širdis. „Radastos“ ansamblis vėl mums priminė tylų, susikaupimo ir darnos dvasioje metą prieš didžiausias metų šventes Kalėdas.
Kalėdų stebuklo belaukiant
Toks pirmasis adventinis „Radastos“ pasirodymas, jau tapęs gražia tradicija, nuskambėjo Trakų vaikų darželyje “Obelėlė”. Kasmet šiems suėjimams darželio darbuotojai ir jų auklėtiniai labai kruopščiai ruošiasi. Mažieji šįkart parodė spektaklį apie kurmį, kuris panoro gražių kelnaičių ir todėl turėjo sužinoti, kaip atsiranda drobė. Istorija apie liną, jo gražų virsmą puošiančiu žmogaus būtį ir buitį daiktu buvo įdomus ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems.
Tąvakar vaikai įžiebė adventinį, raibuliuojantį žvakių švieselėmis ir žadantį švenčių stebuklą advento vainiką. Visą erdvę pripildė „Radastos“ dainininkų ir jų mažųjų draugų kartu dainuojamos dainos, einami rateliai ir žaidžiami žaidimai. 
“Tai , ką mums paliko senoliai, perduodame augančiai kartai. Jau šešerius metus artimai bendraujame su “Obelėlės” darželiu. Visada čia esame laukiami. Gera žinoti, kad mūsų senosios lietuviškos tradicijos, papročiai prigyja, skleidžiasi lyg simbolinis lino gyvenimas”, – sakė “Radastos” įkūrėja ir viena vadovių Marytė Morkūnienė.
Šiai energingai, visada kupinai idėjų ir sumanymų moteriai pritaria ir gražus pulkas jos bendraminčių.
Senosios dainos gyvena iš naujo
Šiandien sunku, o gal ir neįmanoma, įsivaizduoti Trakų krašto kultūros gyvenimo be „Radastos“. Ansamblis savo dainomis, šokiais, muzika džiugina, net sunku patikėti – jau dvidešimt trečius metus. „Radastos“ repertuare – didelis Trakų žemės folkloro lobynas. Beje, minėdama veiklos 20-metį „Radasta” išleido savo kompaktinę plokštelę „Trakų krašto dainos“. Joje įrašytos trakiškių atliekamos Kalvių, Lieponių, Naujienų, Klepočių, Taučionių, Čižiūnų ir iš kitų kaimų atkeliavusios melodijos. Pasak M.Morkūnienės, ansamblio dalyviai buvo išmokę šokti net garsųjį Kalvių kaimo kadrilį. Šis šokis, kaip ir nemažai „Radastos“ atliekamų dainų, yra unikalus dzūkų krašto etninio paveldo liudijimas, įrašytas į tautinės savasties istoriją.
Daug autentiškų šio krašto dainų yra surinktos ir įrašytos etnografinėse ekspedicijose bei saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuziklogijos skyriuje. Legendinius Kalvių, Lieponių, Naujienų kaimų etnografinių ansamblių dainorius ir šokėjus tolydžio pasiglemžia nenumaldoma amžinybė, tačiau jų palikimas nenueina užmarštin. Archajinės dzūkų giesmės, kaip dainas vadina senųjų kaimų gyventojai, iš naujo ima gyventi radastiečių lūpose, jas girdi ir jų mokosi ne tik jaunimas, bet ir patys mažieji.
Į ansamblį ėjo šeimomis
Senojoje sostinėje „Radasta“ įsikūrė Atgimimo metais. Iki tol Trakuose, kur gyvena kelių tautybių žmonės, autentiško lietuviško folkloro puoselėtojų nebuvo. Ansamblio įkūrėja M.Morkūnienė, tuomet vadovavusi Trakų rajono gėlininkų draugijai, prisiminė, kaip kilo mintis dainingiems, kūrybingiems žmonėms susiburti draugėn. 
“Su Trakų rajono gėlininkais važiavime į Kauną. Ten mus taip gražiai sutiko su tautinėmis dainomis, tradicijomis, kad net širdį suspaudė. Grįžusi nutariau: turime ir mes kažką daryti. Nutarėme įkurti savo folkloro ansamblį”, – pasakojo M.Morkūnienė.
Tautinio atgimimo metais į ansamblį trakiškiai ėjo net šeimomis. Į pirmąją repeticiją susirinko apie 50 žmonių. Nemažai jų – kilusių iš Trakų krašto bei artimesnių Dzūkijos rajonų, tačiau buvo ir Aukštaitijos, kitų šalies regionų atstovų. Ką tik susibūręs ansamblis dainomis išsiliejo Joninių šventėje, beje, šią tradiciją tęsia iki šiol.
Pirmoji ansamblio meno vadovė buvo Audronė Makaveckaitė, po metų jį perdavusi žinomai chorvedei Reginai Žukauskienei ir garsiam armonikieriui Aleksui Dulkei, vėliau jos vadovai buvo Nijolė Kačinauskienė, Gediminas Rakauskas.
Nusidriekė koncertų maršrutai
Ansamblis stiprėjo, augo ir išgarsėjo ne tik Trakų rajone. Trakiškiai ėmė koncertuoti Vilniuje, kituose šalies miestuose ir rajonuose, leisdavosi į gastroles po visą Lietuvą. Kupina entuziazmo, jėgų, kūrybiškumo „Radasta“ dalyvavo ir pati organizavo įvairias šventes, puoselėjo lietuviškas tradicijas. Ansamblis dalyvavo Vilnijos krašto, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, nesyk koncertavo Lenkijos lietuviams, Vokietijos Rheinės miesto bendruomenės atstovams, su kuriuo Trakus sieja ilgamečiai partnerystės ryšiai.
„Radastos“ dalyviai savo brandos etapą sieja su meno vadovės, etnomuzikolgės Rasos Norinkevičiūtės atėjimu. Iš Trakų rajono, Taučionių kaimo kilusi etnomuzikos specialistė ėmė vadovauti prieš keturiolika metų. Nors R.Norinkevičiūtė-Zakarė jau dešimtmetį dirba Lietuvos nacionalinėje televizijoje, yra populiarios laidos “Duokim garo!“ viena iš kūrėjų, ji saviškių nepalieka.
“Kai buvo sumažintas ansamblio veiklos finansavimas, liko mažiau repeticijų, iškart sulaukiau raginimų – kada rinksimės? „Radasta“ jaučiasi kaip šeima, todėl jos dalyviai pasiilgsta vieni kitų, nori ne tik dainuoti, bet ir jausti artimus žmones, aktyviai koncertuoti“, – pasakojo M.Morkūnienė.
Savi, artimi ir visada ištikimi
Meilė lietuviškai dainai, šokiui, tradicijoms ir papročiams tvirtai sieja „Radastos“ dalyvius. Nuo pat ansamblio įsikūrimo ansamblyje dainuoja nepailstančioji M.Morkūnienė, Aldona Žemaitienė. Kiek vėliau į radastiečių pulką įsijungė Melanė Šareikienė, Marijonas Karvelis , Veronika Vitienė, Edvardas Zakaržauskas, Stasys ir Alina Denaičiai , Pranas ir Irena Marčinskai, Albertas ir Liudvika Šaduikiai, Teresė Balkutė, Zina Bagdonavičienė( ansamblio seniūnė) Jadvyga Trukšinienė, Janina ir Jonas Morkūnai, Petras Dzigas, Valentina Masiukienė(ansamblio vėliavos autorė), Jeronimas Kmieliauskas, Henrikas Valatka, Irena Miliauskienė, Joana Suslavičienė, Juozas Jokubauskas, Irena Šapokaitė, Bronė Petronienė, Aleksas Grigaravičius, Domicėlė Savickienė, Virginija ir Anatolijus Feofilaktovai ir puikus armonikierius Jonas Juknevičius. 
„Per du dešimtmečius „Radastoje“ dainavo ir šoko per šimtas žmonių. Kai kurie išeidavo ir vėl sugrįždavo. Ansamblyje nuolatos dalyvauja iki 27 lietuviškos dainos mylėtojų. Dalyvavimas ansamblio veikloje įvairių specialybių žmonėms yra daugiau nei laisvalaikis, tai savitas gyvenimo būdas. Todėl jau planuojame naujus koncertus, viešnages, mokomės naujų dainų“, – dalijosi savo mintimis ilgametė etninės kultūros puoselėtoja, pagal profesiją medikė M.Morkūnienė.
Jos žodžiais, po advento „Radasta“ visu smarkumu įsisuks į šventinį šurmulį, senąsias tradicijas primins ir kvies į būrį Kalėdų linksmybėse.
