Bažnyčia dirbtinį apvaisinimą prilygino silpnųjų genocidui

Inga Saukienė, www.DELFI.lt 

Du priešingus dirbtinio apvaisinimo įstatymus aptarti į Seimą sugužėję medikai, mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų ir bažnyčios atstovai ginčijosi, ar naujausia mokslo pažanga, leidžianti apvaisinimui atrinkti geriausią embrioną, netaps visuomenės genocidu. Anot bažnyčios atstovų, kaip Vietnamo kariai jautėsi kalti išgyvenę, taip ir vaikai, ne savo noru pažeidę gamtoje įteisintą atsitiktinumo dėsnį, bus paženklinti kalte. 

Tuo tarpu medikai teigia, kad natūraliai sėkmingi tik 15 proc. apvaisinimų, tačiau tokiu būdu žuvusių embrionų niekas negedi. 

Bažnyčia – prieš bet kokį nenatūralumo žmogaus gyvenime 

Anot Vyskupų konferencijos nutarimo, katalikų bažnyčia neremia nei vieno dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, nes bažnyčia yra prieš bet kokį dirbtinumą žmogaus gyvenime. Tačiau kai moraliniu požiūriu nepriimtino įstatymo neįmanoma visiškai atmesti, būtina teikti pasiūlymus, kaip sumažinti jo moralinę žalą. Kitaip tariant, kaip mažesnį blogį tenka pasirinkti konservatyvesnį įstatymą, kuris draudžia lytinių ląstelių donorystę bei embrionų šaldymą. 

„Primename, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Dalis žmonių gali būti kurti tikėjimui, tačiau kodėl esame akli mokslui, kuris įrodė unikalų gyvybės vystymąsi nuo lytinių ląstelių susijungimo?
Norime išreikšti solidarumą šeimoms, bet matome atsakomybę apginti jas nuo ateities padarinių. Vaikai gali jausti kaltę, kad gimė nužudytų brolių ir seserų sąskaita. Pagaliau jei bus leista sukurti neribotą skaičių embrionų ir iš jų atrinkti geriausius, ar tai nėra žinia neįgaliesiems, kad jie yra našta visuomenei?“ – tokia bažnyčios nuostata nuskambėjo klausymuose. 

Tuo tarpu dirbtinio vaisingumo srityje dirbantys atstovai priminė, kad natūrali gamta 75 proc. embrionų atmeta ir jie žūva, todėl teigė nesuprantantis, kodėl dirbtinio apvaisinimo metu dalies embrionų atmetimas vadinamas žudymu. Atmesdama lytinių ląstelių donorystės priešininkų teiginį, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus, gydytoja Gražina Bogdanskienė pacitavo pasaulinę statistiką, anot kurios 20 proc. vaikų šeimoje gimsta ne nuo tų tėvų, kurie juos augina, ir be dirbtinio apvaisinimo pagalbos. 

Taip pat ji priminė vienos prancūzės atvejį, kuri pralaimėjo visos instancijos teismus, norėdama gydytoją, po kurio apžiūros 20-oje nėštumo savaitėje patyrė persileidimą, apkaltinti vaikžudyste. Jos vaisius nebuvo pripažintas žmogumi. 

„Kalbant mediciniškai, moters organizmas prieš dirbtinį apvaisinimą skatinamas vaistais, kurie turi šalutinį poveikį – nuo nuotaikos svyravimų, pykinimo iki labai sunkių komplikacijų. Jei mes neleisime šaldyti embrionų, kad juos išsaugotume kitam bandymui, jei pirmasis nepavyks, šią procedūrą teks kartoti. Taigi tai labai kenkia moters sveikatai“, – teigė medikė. 

Jai antrinantis Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro ginekologas Vytautas Klimas pabrėžė, kad niekas nesiginčija, jog embrionas yra gyvybė, bet aštuonių ląstelių gyvybės interesus negalima prilyginti suaugusios moters ar vyro interesams. Su embrionų apsauga susijęs draudimas šaldyti embrionus, anot mediko, remiasi ideologinėmis vertybinėmis nuostatomis, o ne medicina. Be to, tokį siūlymą palaiko ne visa visuomenė. Žmonės, kuriems tai nepriimtina, to nedarytų bet kuriuo atveju, tačiau kodėl toks požiūris turi būti primestas visiems kitiems? 

Pasaulis linksta prie nuostatos atrinkti geriausią embrioną 

Embriologei Živilei Čerkienei užkliuvo bažnyčios remiamo įstatymo draudimas sukurti daugiau nei tris embrionus bei nurodymas juos visus įsodinti į moters gimdą. „Numatyti būsimų embrionų skaičiaus neįmanoma. Tarkime, nusprendžiame, kad reikia perkelti į gimdą tris embrionus. Tam reikėtų matematiškai trijų kiaušialąsčių, tačiau galimi visi apsivaisinimo variantai – kitaip tariant, gali apsivaisinti trys, dvi, viena kiaušialąstė arba nė vienos. 

Jei nebus galimybės atrinkti embrionus, apvaisinimo tikimybė prastės. Tikrai jie ne visi vienodi. Nustatyta, kad nėštumo sėkmės tikimybė didesnė, kai perkeliami kokybiški embrionai. Jei teks perkelti vienintelį embrioną, rezultatus galima numatyti. Mūsų praktika rodo, kad kai perkeliamas vienintelis embrionas, nėštumų dažnis siekia tik 12 proc., du embrionas – apie 20, o atrenkant embrionus iš 8-10 nėštumų dažnis padidėja iki 38,5-40 proc.“ – teigė medikė. 

Anot šioje srityje dirbančių medikų, šiuo metu pasaulyje linkstama prie nuostatos, kad į gimdą būtų perkeltas tik vienas kokybiškas, atrinktas embrionas. Taip siekiama išvengti kelių vaisių nėštumo. 

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją išdėsčiusi viceministrė Nora Ribokienė pabrėžė, kad nors mes skiname saldžius vaisius, susijusius su mokslo pažanga, tačiau dėl jos turime ir nemažai problemų, ypač sveikatos srityje.  

DELFI primena, kad liberaliajame, Algio Čapliko pateiktame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte įteisinama ne tik sutuoktinio, bet ir donoro lytinių ląstelių donorystė. Vienos procedūros metu nepanaudotus embrionus leidžiama užšaldyti ir panaudoti vėliau, jei procedūra nepavyksta. Šias procedūras siūloma kompensuoti iš valstybės biudžeto. 

Dangutės Mikutienės pateiktas įstatymo projektas draudžia lytinių ląstelių donorystę bei galimą sukurtų embrionų skaičių riboja iki trijų, pabrėždamas, kad jie visi turi būti įsodinti į gimdą, kadangi embrionų šaldymas draudžiamas. Kompensuoti siūloma tik už tas paslaugas, kurios pavyko. 

Nevaisingų šeimų nuomonė 

Anot Vaisingumo asociacijos atstovų, nuo pirmosios sėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros pasaulį išvydo daugiau kaip 3,75 mln. kūdikių. Tai daugiau nei Lietuvoje yra gyventojų. Lietuvoje tokių vaikų jau yra per tūkstantį. 

Pastebima, kad mažiausiai vaikų po sėkmingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimsta tose šalyse, kuriose įstatymai, reguliuojantys pagalbinį apvaisinimą, yra konservatyvūs. Kitas svarbus aspektas – vykdomos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tam, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinamas kuo didesnis sėkmingų procedūrų skaičius, moderniose šalyse neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, leidžiama juos laikyti. 

Konstitucinis teismas 2009 m. konstatavo, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių. Todėl situacija, kuomet žmogaus sveikatai mažiau pavojingi pagalbinio apvaisinimo būdai būtų draudžiami įstatymu, prieštarautų Konstitucijai, įtvirtinančiai žmogaus teises mūsų šalyje.