Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Bažnyčia dirbtinį apvaisinimą prilygino silpnųjų genocidui

www.alkas.lt
2010-12-09 00:05:29
3

Inga Saukienė, www.DELFI.lt 

© Reuters/Scanpix nuotr.
© Reuters/Scanpix nuotr.

Du priešingus dirbtinio apvaisinimo įstatymus aptarti į Seimą sugužėję medikai, mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų ir bažnyčios atstovai ginčijosi, ar naujausia mokslo pažanga, leidžianti apvaisinimui atrinkti geriausią embrioną, netaps visuomenės genocidu. Anot bažnyčios atstovų, kaip Vietnamo kariai jautėsi kalti išgyvenę, taip ir vaikai, ne savo noru pažeidę gamtoje įteisintą atsitiktinumo dėsnį, bus paženklinti kalte. 

Tuo tarpu medikai teigia, kad natūraliai sėkmingi tik 15 proc. apvaisinimų, tačiau tokiu būdu žuvusių embrionų niekas negedi. 

Bažnyčia – prieš bet kokį nenatūralumo žmogaus gyvenime 

Anot Vyskupų konferencijos nutarimo, katalikų bažnyčia neremia nei vieno dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, nes bažnyčia yra prieš bet kokį dirbtinumą žmogaus gyvenime. Tačiau kai moraliniu požiūriu nepriimtino įstatymo neįmanoma visiškai atmesti, būtina teikti pasiūlymus, kaip sumažinti jo moralinę žalą. Kitaip tariant, kaip mažesnį blogį tenka pasirinkti konservatyvesnį įstatymą, kuris draudžia lytinių ląstelių donorystę bei embrionų šaldymą. 

„Primename, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Dalis žmonių gali būti kurti tikėjimui, tačiau kodėl esame akli mokslui, kuris įrodė unikalų gyvybės vystymąsi nuo lytinių ląstelių susijungimo?
Norime išreikšti solidarumą šeimoms, bet matome atsakomybę apginti jas nuo ateities padarinių. Vaikai gali jausti kaltę, kad gimė nužudytų brolių ir seserų sąskaita. Pagaliau jei bus leista sukurti neribotą skaičių embrionų ir iš jų atrinkti geriausius, ar tai nėra žinia neįgaliesiems, kad jie yra našta visuomenei?“ – tokia bažnyčios nuostata nuskambėjo klausymuose. 

Tuo tarpu dirbtinio vaisingumo srityje dirbantys atstovai priminė, kad natūrali gamta 75 proc. embrionų atmeta ir jie žūva, todėl teigė nesuprantantis, kodėl dirbtinio apvaisinimo metu dalies embrionų atmetimas vadinamas žudymu. Atmesdama lytinių ląstelių donorystės priešininkų teiginį, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus, gydytoja Gražina Bogdanskienė pacitavo pasaulinę statistiką, anot kurios 20 proc. vaikų šeimoje gimsta ne nuo tų tėvų, kurie juos augina, ir be dirbtinio apvaisinimo pagalbos. 

Taip pat ji priminė vienos prancūzės atvejį, kuri pralaimėjo visos instancijos teismus, norėdama gydytoją, po kurio apžiūros 20-oje nėštumo savaitėje patyrė persileidimą, apkaltinti vaikžudyste. Jos vaisius nebuvo pripažintas žmogumi. 

„Kalbant mediciniškai, moters organizmas prieš dirbtinį apvaisinimą skatinamas vaistais, kurie turi šalutinį poveikį – nuo nuotaikos svyravimų, pykinimo iki labai sunkių komplikacijų. Jei mes neleisime šaldyti embrionų, kad juos išsaugotume kitam bandymui, jei pirmasis nepavyks, šią procedūrą teks kartoti. Taigi tai labai kenkia moters sveikatai“, – teigė medikė. 

Jai antrinantis Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro ginekologas Vytautas Klimas pabrėžė, kad niekas nesiginčija, jog embrionas yra gyvybė, bet aštuonių ląstelių gyvybės interesus negalima prilyginti suaugusios moters ar vyro interesams. Su embrionų apsauga susijęs draudimas šaldyti embrionus, anot mediko, remiasi ideologinėmis vertybinėmis nuostatomis, o ne medicina. Be to, tokį siūlymą palaiko ne visa visuomenė. Žmonės, kuriems tai nepriimtina, to nedarytų bet kuriuo atveju, tačiau kodėl toks požiūris turi būti primestas visiems kitiems? 

Pasaulis linksta prie nuostatos atrinkti geriausią embrioną 

Embriologei Živilei Čerkienei užkliuvo bažnyčios remiamo įstatymo draudimas sukurti daugiau nei tris embrionus bei nurodymas juos visus įsodinti į moters gimdą. „Numatyti būsimų embrionų skaičiaus neįmanoma. Tarkime, nusprendžiame, kad reikia perkelti į gimdą tris embrionus. Tam reikėtų matematiškai trijų kiaušialąsčių, tačiau galimi visi apsivaisinimo variantai – kitaip tariant, gali apsivaisinti trys, dvi, viena kiaušialąstė arba nė vienos. 

Jei nebus galimybės atrinkti embrionus, apvaisinimo tikimybė prastės. Tikrai jie ne visi vienodi. Nustatyta, kad nėštumo sėkmės tikimybė didesnė, kai perkeliami kokybiški embrionai. Jei teks perkelti vienintelį embrioną, rezultatus galima numatyti. Mūsų praktika rodo, kad kai perkeliamas vienintelis embrionas, nėštumų dažnis siekia tik 12 proc., du embrionas – apie 20, o atrenkant embrionus iš 8-10 nėštumų dažnis padidėja iki 38,5-40 proc.“ – teigė medikė. 

Anot šioje srityje dirbančių medikų, šiuo metu pasaulyje linkstama prie nuostatos, kad į gimdą būtų perkeltas tik vienas kokybiškas, atrinktas embrionas. Taip siekiama išvengti kelių vaisių nėštumo. 

© DELFI (J.Juršienės nuotr.)
Viceministrė N.Ribokienė, © DELFI (J.Juršienės nuotr.)

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją išdėsčiusi viceministrė Nora Ribokienė pabrėžė, kad nors mes skiname saldžius vaisius, susijusius su mokslo pažanga, tačiau dėl jos turime ir nemažai problemų, ypač sveikatos srityje.  

„Suprantu, kad gali būti skirtingas požiūris į gyvybę, genetinį perdavimą ir kitus dalykus, visgi mūsų esminiai argumentai – mokslu pagrįsta medicina, numatanti, kiek nauda didesnė už daromą žalą. Matydami, kas darosi, kaip šeimos naudojasi paslaugomis kitose šalyse, žinodami, kad embrionų šaldymas turi patirties, mes pasisakome už jį. Tačiau kiaušialąsčių šaldymo nepalaikome, kadangi tai dar eksperimentinis metodas. Taigi esame už viduriuką tarp šių dviejų svarstomų projektų“, – teigė ministerijos atstovė.

DELFI primena, kad liberaliajame, Algio Čapliko pateiktame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte įteisinama ne tik sutuoktinio, bet ir donoro lytinių ląstelių donorystė. Vienos procedūros metu nepanaudotus embrionus leidžiama užšaldyti ir panaudoti vėliau, jei procedūra nepavyksta. Šias procedūras siūloma kompensuoti iš valstybės biudžeto. 

Dangutės Mikutienės pateiktas įstatymo projektas draudžia lytinių ląstelių donorystę bei galimą sukurtų embrionų skaičių riboja iki trijų, pabrėždamas, kad jie visi turi būti įsodinti į gimdą, kadangi embrionų šaldymas draudžiamas. Kompensuoti siūloma tik už tas paslaugas, kurios pavyko. 

Nevaisingų šeimų nuomonė 

Anot Vaisingumo asociacijos atstovų, nuo pirmosios sėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros pasaulį išvydo daugiau kaip 3,75 mln. kūdikių. Tai daugiau nei Lietuvoje yra gyventojų. Lietuvoje tokių vaikų jau yra per tūkstantį. 

Pastebima, kad mažiausiai vaikų po sėkmingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimsta tose šalyse, kuriose įstatymai, reguliuojantys pagalbinį apvaisinimą, yra konservatyvūs. Kitas svarbus aspektas – vykdomos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tam, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinamas kuo didesnis sėkmingų procedūrų skaičius, moderniose šalyse neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, leidžiama juos laikyti. 

Konstitucinis teismas 2009 m. konstatavo, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių. Todėl situacija, kuomet žmogaus sveikatai mažiau pavojingi pagalbinio apvaisinimo būdai būtų draudžiami įstatymu, prieštarautų Konstitucijai, įtvirtinančiai žmogaus teises mūsų šalyje. 

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    15 metų ago

    Inkvizicinės bažnytinės tarnybos ”profesoriai” ir toliau UŽSIIMA avelių ir avinų ganymu. KIŠA savo mazochistinės kančios garbinimo ĮRANKĮ-judaistinį kryžių- visur kur papuola…. Panašu, kad tokiu būdu stengiamasi įgyvendinti pašauktųjų, pateptųjų monopolistinius tikslus.Braunasi į mūsų protėvių žemes-Kauno pilies Santakoje ruošiasi statyti paminklą popiežiui ir taip iš lėto, 600 metų okupuojant, christianizuoti Lietuvą.

    Atsakyti
  2. Inga Baranauskienė says:
    15 metų ago

    Manau, problema yra sudėtinga ir prieštaringa, o Katalikų bažnyčios (ir, beje, ne tik jos) atstovai daugeliu požiūrių teisūs. Negalima į embrioną žiūrėti tik kaip į kažkokią medžiagą.

    Atsakyti
  3. Ramunas says:
    15 metų ago

    daznai tenka pastebet, kad didysis Lietuvos inkvizitorius yra … DELFI! Kur tik kas nutinka blogo, tampa pacia pirmaja Lietuvos naujiena. Tiesiog baisu darosi uzeiti i DELFI kanala. Turetu buti rasoma: VAIKAMS DRAUDZIAMA SKAITYTI DAUGELI DELTI STRAIPSNIU! Gal tik apie ora nemeluoja, bet kazin? Pagarbiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08
Neįgalieji
Lietuvoje

Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga

2025 07 08
Parama Ukrainai
Lietuvoje

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08
Dovilė Šakalienė
Lietuvoje

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • +++ apie Maskvos maskirovka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.
  • Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga
  • Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių
  • Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

Kiti Straipsniai

Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08
Neįgalieji

Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga

2025 07 08
Parama Ukrainai

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
„airBaltic“ lėktuvas

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08
Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

2025 07 08
Dirbtinis intelektas

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08

Skaitytojų nuomonės:

  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • +++ apie Maskvos maskirovka
  • Rimvydas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Ketvirtadienio Perkūnkalbė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai