Vyriausybė pritarė Kūčių šventės įteisinimui su sąlyga, jei bus atsisakyta kurios nors kitos šventės. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, jog Lietuvoje esą turime per daug švenčių lyginant su kitomis Europos šalimis o kiekvienas papildomas laisvadienis atneša didžiulius ekonominius nuostolius valstybei.
Tačiau Etninės kultūros globos tarybos atlikta ekspertizė parodė, kad lyginant su 30 kitų Europos šalių Lietuva švenčių turi palyginti nedaug: be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, taip pat atimant 2010 m. su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas, šiemet daugiau už Lietuvą švenčių turi net 21 valstybė, tiek pat – 6, mažiau – tik 3 šalys.
Šiuo metu Lietuvos švenčių sąrašas apima 14 dienų, tačiau iš jų net 3 dienos visada yra sekmadieniai (Velykų, Motinos ir Tėvo dienos). Daugelis Europos šalių turi su Velykomis, Šeštinėmis, Sekminėmis, Devintinėmis ir kitomis kalendorinėmis šventėmis siejamas kasmet su savaitgaliais nesutampančias papildomas dienas – pirmadienius, antradienius, ketvirtadienius ir penktadienius. Pavyzdžiui, kai kurios šalys pradeda Velykas švęsti Didįjį ketvirtadienį, o baigia antrąją Velykų dieną. Iš tokių dienų Lietuva turi tik Velykų pirmadienį.
Be to, kasmet bent dalis švenčių sutampa su savaitgaliais. Šiemet Lietuvos žmonėms iš viso tenka tik 7 savaitgalius papildančios šventinės dienos, kai kitais metais – 8-9 dienos. Šių metų pabaigoje dėl sutapimo su savaitgaliais susitaupys net trys laisvadieniai – gruodžio 25-26 d. (Kalėdos) ir sausio 1 d. (Naujieji Metai). Taigi Kūčių įteisinimas galėtų būtų savotiška kompensacija Lietuvos žmonėms už prarastus šventinius laisvadienius. Tuo labiau, kad 2011 m. Kūčios išpuls šeštadienį, o 2012 m. – sekmadienį.
„Etninės kultūros globos tarybos atlikta lyginamoji šventinių dienų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse ekspertizė parodė, kad Kūčių įteisinimas neatsisakant kurios nors kitos šventės ekonominių nuostolių Lietuvai nei šiemet, nei kitais artimiausiais sunkmečio metais sukelti neturėtų“ – įsitikinusi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė.
Šventinių dienų Europos valstybėse tyrimas doc.
gražus tyrimas ir akcentų sudėliojimas, dabar niekas negalės dėstyti jog mes švenčiam daugiausia Europoje.
na, bet yra kitas argumentas iš tų žmonių pusės, kuriems rūpi vien pinigai ir ekonomika – Lietuvos piliečiai turi viens iš ilgiausių darbdavio apmokamų atostogų per metus.
Girdėjau. Bet atostogos ir šventės neturėtų būti plakamos į vieną katilą.
visiškai sutinku
Dėl ilgiausių atsotogų taip pat yra sukurtas mitas. Patys pažiūrėkit (išvados pabaigoje);
Kasmetinių minimalių atostogų trukmė ES valstybėse
Austrija – 30 darbo dienų
Belgija – 20 kalendorinių dienų
Bulgarija – 26 kalendorinės dienos
Kipras – nuo 20 iki 24 kalendorinių dienų
Čekija – 20 darbo dienų
Vokietija – nuo 20 iki 30 kalendorinių dienų
Danija – 25 kalendorinės dienos
Estija – 28 darbo dienos
Ispanija – 30 kalendorinių dienų arba 22 darbo dienos
Suomija – nuo 24 iki 30 darbo dienų
Prancūzija – 30 kalendorinių dienų
Jungtinė Karalystė – 4 savaitės
Graikija – nuo 20 iki 24 kalendorinių dienų
Vengrija – 20 kalendorinių dienų
Airija – 4 savaitės
Italija – 26 darbo dienos
Lietuva – 28 kalendorinės dienos
Liuksemburgas – 25 kalendorinės dienos
Latvija – 28 kalendorinės dienos
Malta – 25 kalendorinės dienos
Nyderlandai – 25 darbo dienos
Lenkija – nuo 20 darbo dienų
Portugalija – 22 darbo dienos. Jeigu darbuotojas atostogauja žiemą, jis papildomai gauna 2 dienas.
Rumunija – 21 darbo diena
Švedija – 25 darbo dienos
Slovėnija – 20 darbo dienų
Slovakija – 25 kalendorinės dienos
Pastebėjimai:
Palyginimus reikia daryti tik turint bendrą vardiklį – arba kalendorines, arba darbo dienas. Pavertus kalendorines ir darbo dienas į bendrą vardiklį išeina, kad 28 kalendorinės dienos atitinka 20 darbo dienų. Tuomet paaiškėja, kad už Lietuvą mažiau atostogų turi tik 9 valstybės, o daugiau – 10 valstybių, tiek pat – 6 valstybės. Tad Lietuva yra daugmaž vidurėlyje.
Nesuprantu, koks skirtumas kaip ir kiek Europoj švenčiama? Turim savo senas šventes ir reikia jas švęsti, taškas.
Taip, Jolanta, tu teisi, bet valdininkai ir politikai vis remiasi “europiniais standartais” apie kuriuos, kaip čia įrodyta, nieko neišmano ir kurių kaip tokių nė nėra.
Mano tyrimu rezultatais, mes svenciame per mazai, ziurint i tai, kiek uzdirbame. Turetumem puse metu svesti, puse metu dirbti, o valdzios blevyzgos ir visi kiti parazitai turetu dirbti istisus metus be iseiginiu, bet jei darbo kryptis bus ne musu naudai, tai terminas padvigubeja, tada dar ir naktim tures dirbti
Labai keista, kad rimto tyrimo autoriai nepateikia savo naudojamų šaltinių. Dėl to būtų labai įdomu sužinoti, kokiais šaltiniais buvo suskaičiuotos dienos. Oficialūs šventinių dienų šaltiniai, pateikiami ES institucijose, skiriasi nuo šiame tyrime pateiktų šventinių dienų skaičiaus. Kad ir Estijos pavyzdys – oficialiai Estijoje yra nurodoma 12 šventinių dienų 2010, o ne 14 dienų, kaip kad pateikiama šiame tyrime.
Pvz., neaišku, kodėl Etninės kultūros globos tarybos tyrime prie šventinių dienų priskiriamos balandžio 3 d ar gegužės 9 d., nors tai nėra oficialiai įtrauktos dienos – galima sakyti, kad tai religinės šventės, kurios nuolat sutampa su šeštadieniais ar sekmadieniais, tačiau jos NĖRA oficialiai laikomis šventinėmis dienomis.