Žymos archyvas: Žoze Manuelis Barozu

D. Stancikas. Demokratinis centralizmas (19)

Alkas.lt koliažas

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

Patvirtinta nauja Europos Komisija, jai vadovaus Ž.K. Junkeris (0)

Žanas Klodas Junkeris | wikipedia.org nuotr.

Spalio 22 d. Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujos sudėties Europos Komisiją. Jai vadovaus liuksemburgietis Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), o kiekviena ES šalis joje turės po savo deleguotą atstovą, dirbsiantį bendros Europos gerovės labui. Lietuvos deleguotas Vytenis Andriukaitis tapo sveikatos ir maisto saugos komisaru.

Naujos sudėties Europos Komisijai pritarė 423 EP nariai, nepritarė 209, o 67 susilaikė. Skaityti toliau

Žanas Klodas Junkeris patvirtintas naujuoju EK vadovu (0)

Žanas Klodas Junkeris | wikipedia.org nuotr.

Liepos 15 d. Liuksemburgo premjeras, prancūzas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) buvo patvirtintas Europos Komisijos vadovu (EK). Europos Parlamentas (EP) nariai už šį politiką balsavo taip: už – 422, prieš – 250, susilaikė – 47, o 10 balsų nebuvo įskaityti.

Dabartinį EK vadovą Žoze Manuelį Barozu (Jose Manuelį Barroso) J. C. Junckeris pakeis lapkritį, kuomet savo kadenciją baigs dabartinė Komisija.

Prieš balsavimą kalbėdamas Europos Parlamente Ž.K. Junkeris kreipėsi į britų euroskeptikus, reikalaujančius valstybių sostinėms sugrąžinti galias iš Briuselio. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Savigarba (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.

Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau

Jogailaičių Universiteto taryba atsisakė suteikti garbės daktaro titulą Ž.M. Barozui (4)

Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

Europos Komisijos pirmininkui Žoze Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso), gegužės pradžioje Lenkijoje turėjo būti suteiktas Krokuvos Jogailaičių Universiteto garbės daktaro titulas. Tačiau paskutinę akimirką sprendimas buvo atšauktas. Dalis akademikų pripažino, kad buvęs komunistas ir genderizmo ideologijos šalininkas yra nevertas tokio garbingo titulo.

Barozui buvo pranešta, kad gegužės 10 d. Krokuvoje gaus garbės daktaro titulą už nuopelnus Vidurio-Rytų Europos regiono vystymui. Jo kandidatūrą jau buvo patvirtinęs universiteto rektorius. Nesklandumai prasidėjo kai kandidatūra pateko į Jogailaičių Universiteto Skaityti toliau

Rusijos okupuoto Krymo „referendume“ – 96,77 proc. balsavusiųjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos (10)

bm.img.com.ua nuotr.

Kovo 16 d. vakare Rusijos okupuotame Kryme baigėsi vadinamasis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos.

Iškarto po rinkimų  apylinkių uždarymo, Krymo autonominės respublikos „premjeras“ Sergejus Aksionovas paskelbė esą už Krymo prisijungimą prie Rusijos balsavo net 93 proc. referendumo dalyvių. (Kovo 17 d. ryte suskaičiavus balsus 100 proc. rinkimų apylinkių balsavusių už skaičius išaugo iki 96,77 proc., o iš viso dalyvavo 81 procento neva rinkimų teisę turėjusių gyventojų ).

S. Aksionovas taip pat pareiškė, kad kovo 17 d. Krymo valdžios delegacija išvyks į Maskvą Skaityti toliau

Kryme Rusijos agresija tęsiasi: puolami kariniai daliniai, daužomi žurnalistai, atjungiamos žiniasklaidos priemonės (tiesioginė transliacija, video) (0)

RadioSvoboda.org nuotr.

Kovo 7 d. vakare rusų okupantai įsiveržė į Ukrainos karinio dalinio Nr. 2355 būstinę Sevastopolyjei. Pranešama, kad Rusijos karinės pajėgos, naudodamos kariuomenės sunkvežimį „KamAZ“, taranavo karinio dalinio vartus ir įsiveržė į dalinio, kuriame buvo 100 Ukrainos karių, teritoriją. Antpuolyje dalyvavo apie 40-50  smogikų.

Antpuolio metu ukrainiečių kariniai daliniai užsidarė pastato viduje, o dalinio vadas pradėjo derybas su užpuolikais.

Pranešama, kad šalia karinio dalinio užpuolimo metu budėjo du rusų sunkvežimiai ir buvo susirinkę prorusiški demonstrantai. Skaityti toliau

Europos pilietiniai ir visuomeniniai judėjimai išreiškė nerimą dėl skalūnų dujų paieškos ir gavybos plėtros Europoje (0)

Atsargiai - skalūnų dujos!Virš pustrečio šimto pilietinių ir visuomeninių judėjimų savo atvirame laiške išplatintame š.m. sausio 16 d. reiškia didelį susirūpinimą dėl išsklaidytųjų angliavandenilių paieškos ir gavybos plėtros Europoje.

Atvirame laiške, adresuotame Europos Komisijos pirmininkui J. M. Barosso, aplinkos, įmonių ir pramonės, klimato politikos, energetikos bei žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarams, europarlamantarams, o taip pat Europos sąjungos tarybos nariams bei Europos Sąjungos šalių vadovams yra perspėjama apie pavojus, kurie kyla išsklaidytųjų angliavandenilių paieškos  ir gavybos metu. Skaityti toliau

K. Juraitis. Geležinių kurpaičių kaina (16)

Už teisę į referendumą | Alkas.lt koliažas.

Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė, – rašoma Wikipedijoje. Akivaizdu, kad pagal šį apibrėžimą didžiąją dalį savo suvereniteto mes jau savanoriškai esame praradę – tiek politiškai, tiek teisiškai jau visiškai priklausome nuo Europos Sąjungos. Kita vertus, absoliučios nepriklausomybės pasaulyje nėra ir būti negali. Visais laikais didesnės valstybės norėjo užvaldyti arba įtakoti mažesnes, kad galėtų jas eksploatuoti. Tas siekis pasipelnyti silpnesnio ar kvailesnio sąskaita (paprasčiau tariant – godumas), tikriausiai yra žmonijos evoliucijos variklis. Skaityti toliau

Revoliucija Ukrainoje. Gruodžio 2 d. įvykiai (nuotraukos, video, tiesioginės transliacijos) (15)

Radiosvoboda.org nuotr.

Gruodžio 2 d. 6 val. Kijeve prieš Ukrainos valdžios atsisakymą pasirašyti Asociacijos sutartį su ES protestuojančių demonstrantų kolona, kaip ir buvo suplanuota, pajudėjo prie Ministrų kabineto pastato (Ukrainos vyriausybės), kad pareikalautų  vyriausybės atsistatydinimo.

Apie 7 val. Vyriausybės rūmai iš visų pusių apsupti mitinguotojų. visi praėjimai užtverti, mitinguotojai užtvėrė barikada Kreščiatiko gatvę. Vyriausybės rūmus saugo gausios specialiosios „Berkut“ kariškių pajėgos. Vyriausybės pastato kieme stovi aštuoni autobusai su „Berkut“ kariais, Skaityti toliau

Vilniuje prasideda ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas (13)

Europos vėliavosLapkričio 28 d. Vilniuje prasideda dviejų dienų Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Pagrindinis Jo tikslas – glaudesnių ES santykių su posovietinėmis Rytų Europos šalimis įtvirtinimas.

Į Vilniaus viršūnių susitikimą susirinks 28 ES šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovai ir ministrai. Rusija viršūnių susitikime Vilniuje nedalyvaus. Skaityti toliau

V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas (4)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Europos Konstitucijos 199 straipsnis skelbia: „Ministrų Taryba priima Europos sprendimus, kuriais išreiškiamas ES požiūris į tam tikrą geografinio arba teminio pobūdžio dalyką. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas.“ Ministrų Taryba (įstatymų vykdomoji valdžia) vykdo Europos Komisijos (įstatymų leidžiamoji valdžia) direktyvas.

Europa šiuo metu yra valdoma galingos politinės gaujos – Europos Komisijos, kuri iš esmės jau yra tapusi oficialia Europos nedemokratine vyriausybe. Ši Komisija atstovauja ES piliečiams, tačiau ji nėra renkama! Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas? (39)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Marcelijaus Martinaičio posmus, skaitomus ir dainuojamus, girdėjome visi. Tačiau ar suvokėme bent šiandien tiesą ir siekiamybę, kuriomis jis tikėjo, puoselėjo ir kvietė mus visus atsikratyti lietuvių tautai dirbtinai per amžius diegiamo kaltės sindromo? Būdamas laisvu viduje žmogumi, jis nerte paniro į Sąjūdžio sūkurį. Kitaip ir negalėjo, nes Lietuvos Tiesa jis gyveno, jos laukė ir kvietė visus, perspėdamas, kad lietuviai linkę susikurti labiau išorinę nei vidinę nepriklausomybę. Tai jis darė nesižvalgydamas į šonus, būdamas laisvas viduje. Nedvejodamas patikėjo žentui Artūrui Skučui savo užrašų knygutę su telefono numeriais, kad 1988 m. birželio 3 d. į Mokslų Akademijos salę sukviesti kuo daugiau jo kolegų. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus (10)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Aptariama istorija – Lenkijos piliečio Tomašo Snarskio (Tomasz Snarski) peticija dėl Lietuvos lenkų kalbinių teisių – Europos Parlamento Peticijų komitete atsidūrė dar pernai pavasarį. Viešame posėdyje ji pirmą kartą buvo nagrinėta šių metų balandžio 24 d.

Peticija neišsiskiria nuo ano meto Lietuvos lenkų „tragišką padėtį“ apibūdinančių rašinių, tiražuotų tiek Lenkijos, tiek Lietuvos lenkų spaudoje. Čia gausu emocingų šauksmų: „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Skaityti toliau

D.Grybauskaitė: ES biudžetas turi atitikti visų ES šalių interesus (video) (3)

lrp.lt, Dž.Barysaitės nuotr.

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompėjumi ir Europos Komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu.

Šalies vadovė aukščiausiems ES pareigūnams pristatė Lietuvos padėtį, derybines pozicijas ir šalies žmonėms svarbiausias sritis, kurioms būtina ES parama.

Prezidentė pabrėžė, kad mūsų šaliai derybose svarbu užsitikrinti žemės ūkio, Skaityti toliau

Nacionalinio susivienijimo antausis Ž.M. Barozui: „Lietuva buvo, yra ir bus nepriklausoma valstybė“ (56)

Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

Rugsėjo 15 d. Mokslų akademijos salėje Vilniuje įvykusi Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ konferencija pasmerkė Europos komisijos pirmininko Žozė Manuelio Barozo viešus raginimus naikinti nepriklausomas nacionalines valstybes.

Konferencija, kurioje dalyvavo keturių partijų koalicijos atstovai bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, sąjūdininkai, kiti žymūs visuomenės bei politikos veikėjai, nutarė išsiųsti Europos komisijos pirmininkui protesto laišką, kuriame teigiama, kad jis įžeidė Europos sąjungos valstybes nares, kurias gerbti jį įpareigoja Europos sutartys. Skaityti toliau

EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus (4)

Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

Trečiadienį Europos Parlamente sakydamas metinę kalbą, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žoze Manuelis Barozu (José Manuel Barroso) teigė, kad ES ateityje turi tapti „nacionalinių valstybių federacija“, ir pasiūlė parengti naują ES sutartį, kuri tai įteisintų.

Ž.M. Barozu pasiūlė pateikti visuomenei svarstyti tokios sutarties projektą iki 2014 m. Europos Parlamento rinkimų. Pabrėžęs šių rinkimų svarbą, jis kvietė stiprinti Europos Parlamento vaidmenį bei europines politines partijas. Skaityti toliau