Žymos archyvas: žalčiai

L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių… (3)

Sidabrėje pamatai | sidabre.lt nuotr.

Paskutinis pagonis! Dalykas, rodos, mažai tikimas, tačiau paskutinis lietuviškosios Žiemgalos dalies pagonis mirė vos 1908 m. Ragaišių kaime (Kriukų apyl.).

Tai Balčiūnas Minvydas-Vincas. Mirė būdamas 86 m. amžiaus.

Balčiūnas buvo Melgužėlės dvaro eigulys. Jo sodybą supo miškai. Už gerą tarnybą Melgužės grafas Keizerlingas dar prieš baudžiavos panaikinimą atleido jį iš Skaityti toliau

Bus tvarkomas Jurkiškio upelio pažintinis takas (1)

Jurkiškio upelio pažintinis takas | vstt.lt nuotr.

Balandžio 27 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai vyksta į talką Asvejos regioniniame parke ir tvarkys Jurkiškio upelio pažintinį taką. Šalia Žvernos hidrografinio draustinio bus įrenginėjamos ir apsauginės tvorelės,  gelbstinčios žalčius nuo žūties po automobilių ratais.

Asvejos regioniniame parke lankytojams įrengtas 1,5 kilometro ilgio pėsčiųjų takas, sutvarkytas upelio slėnis, įrengti mediniai laiptai, tilteliai, liepteliai, pastatyti informaciniai stendai. Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Kauno tautinės kultūros centras kviečia tradiciškai užbaigti Velykų švenčių laikotarpį (0)

Sakmė primena, kad protėvių antis kadais tupėdama lizde padėjo kiaušinį, iš kurio atsirado žemė ir marios - mūsų pasaulis | ktkc.lt nuotr.

Atvelykio dieną, balandžio 27 d., sekmadienį, 12 val. prie Kauno pilies, Kanklininko skulptūros, vyks tradicinė šventė „Vaikų Velykėlės“. Aikštė bus pilna linksmo šurmulio ir vaikų klegesio. Velykų bobutė ragins ridenti ir marginti margučius, vaišins kiškio pyragu. Žaisdami vaikai vingiuotu taku keliaus didžiausios Kaune Velykėlių knygos puslapiais, kurie nuves prie milžinės sakmių anties, stebuklingo jos kiaušinio, paslaptingų dėlionių ir sūpynių. Versis Saulės vartai, dardės vežimo ratai, suksis malūno sparnai, o varžytuvių laimėtojai džiaugsis dovanomis.

Kartu su vaikais tautodailininkai dekoruos simbolinius kiaušinius, kūrybinėse dirbtuvėlėse kurs lietuviškų margučių raštus, tradicinius žalčio, ugnies, saulės, žemės, ženklus, pins žolynų kasas, aus juostas. Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį (4)

Apeigos Sausio 25 d. penktadienį 18 val. Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8). vyks Pusiaužiemio Ugnies šventė – senoviniai Naujieji Metai pagal Mėnulio kalendorių.

Šiemet Pusiaužiemį sutiksime pačiame žiemos įkarštyje – spaudžiant šalčiams. Tačiau vis aukščiau pakylanti Saulė įkvepia mus naujai pradžiai ir naujiems darbams. Pusiaužiemio metu budinami žalčiai, bitės, žadinama Ugnis. Visus šiuos apeiginius simbolinius veiksmus kviečiame atlikti bendraminčių būryje.

Pagerbsime Pusiaužiemio Ugnį – Gabiją, giedosime giesmes ir sutartines. Ypatingą dėmesį skirsime bičių sutartinėms. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Girių žmonės (7)

Vytautas V. Landsbergis

Kalbėdami apie tautų atsiradimo pradžią, mokslininkai išskiria keturias  pirmykščių tautų rūšis – kalnų, girių, stepių bei jūros tautos. Pirmiausia, anot  senosios Europos tyrėjų, atsiradę girių žmonės, o kalnų bei jūrų – truputėlį vėliau. Stepė tuomet dar buvo beveik negyvenama. Tatai nulėmė daugelis  aplinkybių, bet svarbiausioji jų – maistas! Juk net ir paskutiniam dinozaurui  aišku, kad lengviausiai prasimaitinti anais laikais galėdavai tik girioje.

Lietuviai nuo neatmenamų laikų buvo giriniai. Miškas mūsų protėviams buvo ir  tėvas, ir motina: jis ir maitino, ir slėpė, ir rengė. Net iki šių dienų Dzūkijoj  tebešnekama: Skaityti toliau