Žymos archyvas: Vida Jarošienė

Gaminių su GMO vartojimas Lietuvoje mažėja (0)

Alloverpress.ee nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimo ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi kontrolę. Patikrinimų metu nustatyta, kad gamyboje ir viešojo maitinimo įmonėse žaliavos, kurių sudėtyje yra GMO, nebuvo naudojamos. Vienas pažeidimas nustatytas tikrinant gaminius, įvežamus iš trečiųjų šalių.

Vykdant ivežamų maisto gaminių kontrolę, buvo atrinkti ir ištirti 136 mėginiai, importuoti iš Ukrainos, Rusijos, JAV, Brazilijos, Turkijos, Baltarusijos, Kinijos, Mianmaro, Kambodžos, Korėjos, Čilės, Etiopijos ir kt. šalių. Skaityti toliau

Šiandien minima Duonos diena (2)

intangibleoven.com nuotr.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Tyrimas: Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja gaminių su GMO (0)

„Be GMO“

Gaminiai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), Europos sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vieni iš labiausiai tiriamų. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir konditerijos, ryžių, sojų produktams, maisto papildams, nes siekiama išsiaiškinti, ar juose nėra GMO.

Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. viešojo maitinimo ir gamybos įmonių, nenustatyta nei vieno atvejo, kad maisto gaminių gamyboje būtų naudojamos GMO žaliavos arba be atitinkamo ženklinimo. Skaityti toliau

Kaip švenčių stalui išsirinkti saugius ir kokybiškus maisto gaminius (0)

Švenčių stalas | Babiesandbacon.com nuotr.

Kiekviena šeimininkė per didžiausias metų šventes, šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, artimuosius stengiasi pradžiuginti kuo įvairesniais bei įdomesniais patiekalais. Tačiau norint įsigyti geros kokybės ir saugius maisto gaminius, svarbu nepamiršti kelių dalykų.
Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į gaminių spalvą, pavidalą, sudėtį, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti laiką, perskaityti kas parašyta etiketėse – sudedamųjų dalių sąrašą, gamintojo pavadinimą ir adresą, kilmės šalį. Skaityti toliau

Patikslintas maisto produktų su GMO sąrašas (0)

procosara.org nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais prekiaujama Lietuvoje, kaip vykdoma jų kontrolė, kokie teisės aktai juos reglamentuoja, ar parduotuvėse genetiškai modifikuoti maisto produktai turi būti išdėlioti atskirose lentynose, kaip jie ženklinami ir kt.

„Įvertinus visuomenės susirūpinimą, reikėtų priminti, jog Europos Sąjungoje GMO naudojimas yra griežtai reglamentuojamas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos arba Duonos diena (1)

Duona | efoto.lt, M.Butkaus nuotr.

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad vasario 5 d., Gabijos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį šventos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Krikščionybės laikais lietuviškos ugnies deivės Gabijos gerbimą pakeitus Šv. Agotos kultu Gabijos duona imta vadinti Šv.Agotos duona. Ši duona mūsų krašte populiari ir šiandien.

Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg. duonos. Skaityti toliau