Žymos archyvas: Valstybinės lietuvių kalbos komisija

Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video) (1)

lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ buvo paminėtas labai svarbus įvykis – 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine. Tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiek tiek vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, teisiškai valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o 1992 m. referendumu – ir iki dabar galiojanti Lietuvos Skaityti toliau

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos gimnazistų požiūrį į tarmes ir bendrinę kalbą (0)

a1_knygos_virselis

Kovo 21 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita Pasimetę kalboje? Kur prasideda ir baigiasi tarmė? Atsako Lietuvos gimnazistai. Paskaitos metu bus pristatyta mokslinė monografija „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“. Dalyvaus autorės: prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Laura Geržotaitė. Skaityti toliau

Kėdainiuose įvyko konferencija – „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“ (0)

Kėdainiuose atspausdintai „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365! | Rinkosaikste.lt, A. Barzdžiaus nuotr.

Kovo 16 d., Kėdainiuose, vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys, skirtas svarbiausio evangelikų reformatų leidinio „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“  365-osioms metinėms ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai paminėti.

Kartu su gidu, susirinkusieji buvo kviečiami užsukti į XVII a. buvusios Kėdainių spaustuvės patalpas Šviesiojoje gimnazijoje, kur buvo atspausdinta išskirtinė knyga. Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

A. Lapinskas. Baikime lenkams dalinti nepagrįstus pažadus (77)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Lipti ant grėblio yra dalies mūsų aistra, bet tai pagydoma“, – teigia žinomas laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, kalbėdamas, tiesa, visai kita tema, nei šiame straipsnyje, tačiau mintys apie grėblį ir aistrą tinka ir šiuo atveju.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, su teisingumo ministre Milda Vainiūte aptaręs siūlomus projektus dėl asmenvardžių rašybos pasakė, kad įstatymą Seimas turėtų priimti artėjančioje rudens sesijoje ir kad „siūlomas įstatymas atvers kelią originalias pavardes pagrindiniame paso puslapyje rašyti ir vietos lenkams“. Pasakyta tariamąja nuosaka ir būsimuoju laiku, bet šiaip ar taip, tai yra PAŽADAS, beje prieštaraujantis dviem Lietuvos teisės aktams. Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė? (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų vaisiai: 800 renginių ir padidėjęs dėmesys pasaulyje (0)

lkd_logotipasKovo 15 d., vyks baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys. Veikliausiems Dienų rengėjams iš Švenčionių, Kupiškio, Telšių, Varėnos, Kauno, Panevėžio rajonų, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybių bus įteiktos Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkos.

Pirmą kartą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto surengtos Lietuvių kalbos dienos vyko visose šalies savivaldybėse: kultūros centruose, mokyklose, muziejuose, bibliotekose, taip pat užsienio šalių lietuvių bendruomenėse. Vasario 16–kovo 11 d. įvyko apie 800 kalbai skirtų renginių. Skaityti toliau