Žymos archyvas: Valdemaras Šimėnas

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą (5)

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.

Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris. Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Vilniaus apylinkės tolimos ir artimos (0)

Vakaras iš ciklo PAŽINIMO KELIAI IŠ VILNIAUS
Vakaro svečias archeologas Valdemaras Šimėnas.
Veda Algimantas Jucevičius.

Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia? (0)

V.Simenas_G.Zemlicko nuotr

Kovo 15 d., antradienį, 18.15-20.00 val., Vilniuje (Antakalnio g. 17) vyks antroji paskaita iš ciklo „LIETUVIŲ TAUTOS IŠMINTIS“. Paskaitą skaitys knygos „Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai“ autoriaus, archeologas Valdemaras Šimėnas.

Mūsų, Lietuvių tautos praeitis – pamatas mūsų dabarčiai ir ateičiai. Lietuvių kalbos, archeologijos, antropologijos ir kiti tyrimai ne kartą patvirtino, kad protėviai paliko didžiulę išmintį, kurią galime didžiuotis. Ir privalome prisiimti atsakomybę už savo tautos ateitį, už tai, ką paliksime ateities kartoms. Privalome atsibusti ir suprasti, kad esame atsakingi už savo tautos, turinčios labai gilias ir senas šaknis, didingą praeitį, išminties išsaugojimą. O ar žinome bent dalį to, ką žinojo mūsų protėviai? Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namuose bus pristatyta knyga apie Šiaurės Karšuvą (0)

Junona ir Vytenis Almonaičiai | keliautojozinynas.lt nuotr.

Balandžio 27 d., pirmadienį, 18.30 val. Vilniaus mokytojų namų svetainėje Lietuvos keliautojų sąjunga ir Vilniaus mokytojų namai kviečia į knygos „Šiaurės Karšuva: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“ pristatymą.  Jame dalyvaus autoriai dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, LKS prezidentas Algimantas Jucevičius, AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, archeologas dr. doc. Valdemaras Šimėnas, muzikuos Albinas Batavičius.

Renginyje bus galima įsigyti leidinių, nuo 17.30 val. gauti autorių autografus. Skaityti toliau

Vilniaus universitete V.Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ pristatymas (0)

Gegužės 10 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks istoriko dr. Vytenio Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, istorikas dr. Artūras Dubonis. Renginį ves istorikas dr. prof. Rimvydas Petrauskas.

Knygą „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ sudaro viena studija ir septyni moksliniai straipsniai, parašyti 1999–2012 m. Pirminiai jų variantai jau buvo spausdinti įvairiuose leidiniuose, tačiau čia pateikiami patobulinti ir papildyti tekstai. Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I) (54)

E.Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“

Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“(1) pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį į tyrinėjamo objekto mokslinį supratimą.

Atrodo, kad I a. gyvenusio Romos istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (56–117) veikale „Germanija“ (98 m.) pirmą kartą istorijoje paminėtos ir aptartos „Aestiorum gentes“ – aisčių gentys Skaityti toliau

Kviečia skalvių genties piliakalniai Rambyno regioniniame parke (4)

Peizažas nuo Rambyno kalno | efoto.lt. A.Žemgulio nuotr.

Niekas nežino kiek šimtmečių skalviai saugojo iškilųjį Rambyno kalną nuo grėsmingų užpuolikų ir klastingų, draugais apsimetusių, neprietelių. Puslankiu, iš rytų, pietų ir vakarų, Rambyną supo gynybinės pilys, neleidusios išniekinti ir sunaikinti švenčiausios vietos.

Deja, skalvių gentis buvo nukariauta, pilys sudegintos, Rambyno šventvietė sunaikinta. Daug metų praėjo nuo tų laikų. Istorijos vingiai dažnai pasisukdavo ne baltams palankia kryptimi. Garbinga ir romantiška skalvių genties istorija nugrimzdo į užmarštį. Piliakalnius paslėpė miškai ir brūzgynai. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas (32)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Spausdiname „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Rūtos Klišytės paskelbtą ligi šiol niekur nepublikuotą šviesaus atminimo religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus įžvalgas apie mūsų brolių prūsų tautos pergales ir tragišką likimą. G.Beresnevičiui liepos 7 d. šiemet būtų sukakę 51-eri.

Žynių valdoma despotija

Klaidinga būtų įsivaizduoti baltų pasaulį uždarą, giriose tūnantį. Prūsija visąlaik buvo daugybės tautų, jų įtakų bei interesų susikirtimo zona. Juk Prūsiją nuo Romos skyrė tik 800 km, iš Skandinavijos pusės ji buvo laivais pasiekiama. Manding, prūsai nebuvo baltai, o subaltėjusi klajoklių tauta. Skaityti toliau

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras (7)

PrūsijaNėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Išliko inkliuzų pavidalu

„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau

Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį (2)

Vėlinės | V.Balkūno nuotr.Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto, kaip iškeliaus anapilin. Vienas pareiškia norintis, kad jo kūnas būtų palaidotas žemėje, net nusako vietą, kitas nori būti sudegintas ir nurodo, kur laikyti urną su pelenais, trečias net pageidauja, kad jo palaikų dulkės būtų išbarstytos vėjyje ar supiltos į vandenį.

Kokią prasmę turi skirtingi keliai į amžinybę? Kas būdinga įvairioms pasaulio kultūroms bei tikėjimams? Kuris kelias artimas lietuviams? Skaityti toliau

Kraštovaizdžio archeologija (III) (0)

„Mokslo Lietuvos“ 2010 m. lapkričio 23 d. Nr. 22 (444) 

Šereitlaukio milžinkapis

Kraštovaizdžio archeologija. Kas tai yra ir kokias galimybes teikia tyrinėtojams 

Humanitarinių mokslų daktarai Valdemaras Šimėnas ir Gintautas Vėlius su trijų šalies mokslo institucijų dar dešimčia archeologų nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“. 

Projektą finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas) pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Skaityti toliau

Kraštovaizdžio archeologija (II) (0)

„Mokslo Lietuvos“ 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. 20 (442)        

Kraštovaizdžio archeologija. Kas tai yra ir kokias galimybes teikia tyrinėtojams          

Bendruomenės šventė Šereitlaukyje

Tęsiame pašnekesį su archeologais Valdemaru Šimėnu ir Gintautu Vėliumi, kurie su trijų šalies mokslo institucijų dešimčia archeologų nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS.    

Projektui vadovauja humanitarinių mokslų daktaras V. Šimėnas, Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas. Humanitarinių mokslų daktaras G. Vėlius yra Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas. Projektą finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas) pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Skaityti toliau

Kraštovaizdžio archeologija (I) (0)

Ledo slinktys pavasarėjant

Kraštovaizdžio archeologija. Kas tai yra ir kokias galimybes teikia tyrinėtojams

Su archeologais Valdemaru Šimėnu ir Gintautu Vėliumi kalbėsimės apie mūsų krašte ganėtinai naują tyrinėjimų kryptį – kraštovaizdžio archeologiją. Pašnekovai yra tarp tų dvylikos šalies archeologų, kurie nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis „ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“. Projekto vadovas yra V.Šimėnas, vykdytojai – Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Projektą, pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“, finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas). Projekto vykdymas artėja prie pabaigos, tad įmanomi tam tikri apibendrinimai. Skaityti toliau