Žymos archyvas: Ukraina

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo (1)

Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo | Rengėjų nuotr.

Spalio 5 d., Vytauto Didžiojo universitete, vyko Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) rengtos konferencijos „20 metų po „Nidos iniciatyvų“: kas toliau?“ dalyvių diskusija. Diskusijoje dalyvavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas, „Chatham House“ ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Renis Nubergas (Rene Nuberg), Robertas Nurikas (Robert Nurick) ir Sergėjus Utkinas (Sergey Utkin). Diskusiją moderavo „Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Konstantinas von Egertas (Konstantin von Eggert). Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais (2)

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Kitą pavasarį sukaks penkeri metai, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir atėmė visas pilietines teises iš senųjų vietinių gyventojų – totorių. Didžiųjų šalių vadovai nepadeda nuosaikiems musulmonams totoriams, gal iš pasaulio dvasinių lyderių – Dalai Lamos, popežiaus Pranciškaus– jie tikisi pagalbos?Kai Stalinas ištrėmė totorius iš Krymo, praėjo beveik pusė amžiaus, kol jiems leista sugrįžti. Ar dabartinis Putino sukeltas košmaras truks trumpiau? 

Velniui ne autoritetas Skaityti toliau

Ukrainoje atidaryta Panevėžio krašto partizanų fotografijų paroda (0)

Partizanų fotografijos Kijeve | Ukrainos nacionalinio kariuomenės istorijos muziejaus nuotr.

Kijeve, Ukrainos nacionaliniame kariuomenės istorijos muziejuje, atidaryta fotografijų paroda „Panevėžio krašto partizanai: 1945–1953 metai“. Ukrainiečiams ją pristatė panevėžietis fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, fotografijas atkūręs iš daugybę metų saugotų partizanų asmeninių archyvų.

„Parodą rengėme kartu su galerijos partneriais iš Ukrainos fotomenininkų sąjungos ir Kariuomenės istorijos muziejaus. Skaityti toliau

Lietuva penktą kartą priims nukentėjusius vaikus iš Rytų Ukrainos (1)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija šiemet organizuos 15 mokinių ir jų lydinčio mokytojo priėmimą iš Rytų Ukrainos. Lietuvoje vaikai bus apgyvendinti ir mokysis nuo mokslo metų pradžios iki kitų metų liepos vidurio. Vyriausybė šiai programai skyrė 48 200 eurų.

Lėšos yra numatomos vaikų kelionės išlaidoms, mokymui, apgyvendinimui, maitinimui, sveikatos draudimui, komunalinėms paslaugoms ir kitoms išlaidoms pirmiesiems keturiems gyvenimo mėnesiams Lietuvoje padengti. Vaikai bus apgyvendinti ir mokysis Vilniaus lietuvių namuose. Skaityti toliau

„Babčenkos byla“ – vienas iš Putino hibridinio karo epizodų (video) (1)

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka ir žurnalistas Arkadijus Babčenka. Kijevas 2018-05-30 d. | President.ua nuotr.

Ukrainoje gyvenančio Rusijos žurnalisto Arkadijaus Babčenkos tariamas nužudymas šių metų gegužės 28 d. sukėlė didelį atgarsį visame pasaulyje. Skelbiame birželio 19 d. A. Babčenkos pokalbį  su „Radio svoboda“ žurnalistu Michailu Sokolovu apie šių įvykių aplinkybes.

[Laužtiniuose skliaustuose] pateikiamos vertėjos pastabos, papildymai, paaiškinimai, patikslinantys kalbėtojo mintį. Skaityti toliau

NATO viršūnių susitikime – parama Ukrainai ir Gruzijai (0)

Prezidentė dalyvauja NATO valstybių vadovų susitikime | lrp.lt nuotr.

Liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo NATO, Ukrainos ir Gruzijos komisijos posėdyje. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo šių valstybių Prezidentai, išsakyta tvirta parama Ukrainos ir Gruzijos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir siekiui tapti Aljanso narėmis.

Pasak Prezidentės, transatlantinės integracijos kelią pasirinkusios Ukraina ir Gruzija už tai moka vieną skaudžiausių – karo kainą, todėl Aljanso palaikymas ir atvirų durų politika yra ypač svarbūs. Tvirtas šių valstybių pasipriešinimas Rusijos agresijai, valia ir ryžtas gintis yra ir Europos saugumo pamatas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video) (31)

IMG_1129-990x557

Birželio 29 d. rytą, lydint policijos eskortui, Kauno pilies prieigas pasiekė iš Ukrainos atvežta Laisvės kario skulptūra. Daugiau kaip 3 tonas sveriantis bronzinis kūrinys žurnalistų ir smalsių kauniečių akivaizdoje trumpam buvo pastatytas ant jam skirto paaukštinimo. Iškart po to prasidėjo montavimo darbai.

Septynių metrų skulptūra iki Kauno pilies buvo atvežta padalinta į dvi dalis. Raitelis iki pusės buvo vežamas ant vienos platformos, likusi meno kūrinio dalis – ant kitos su pirmąja sujungtos platformos, kurias traukė vilkikas. Į Kauną atvyko 12 liejimo meistrų, skulptorių iš Ukrainos. Skaityti toliau

Kilus gaisrams Černobylio miškuose radiacinių pakitimų Lietuvoje nepastebėta (0)

Keduredija.lt nuotr.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie gaisrus Ukrainoje Černobylio zonos miškuose, kurie Černobylio atominės elektrinės avarijos metu buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Radiacinės saugos centras informuoja, kad šiuo metu radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolat veikia Aplinkos apsaugos agentūros valdoma Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema. Šios sistemos stotys, išdėstytos visoje teritorijoje, matuoja gama dozės Skaityti toliau

Leidykla „Briedis“ išleido 4 serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ (0)

Su Roma Monachu iš 51-osios brigados | M. Muzykos nuotr.

Maksim Muzyka, Andrij Palval.  Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr.

Leidykla „Briedis“ pristato ketvirtą serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusius karo veiksmus. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

Premjeras pasiūlė Avdijivkoje įkurti ir sutvarkyti Lietuvos gatvę (1)

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis | lrv.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis vizito Ukrainoje metu susitiko su prezidentu Petro Porošenka ir ministru pirmininku Vladimiru Groismanu.

Abiejuose susitikimuose daug dėmesio skirta visokeriopai Lietuvos paramai Ukrainai. Šalies vadovai pabrėžė, kad Ukrainos žmonės jaučia nuoširdžią padėką Lietuvai ir vertina jos pagalbą. Taip pat daug dėmesio susitikimų metu skirta ekonominiam bendradarbiavimui.

„Labai svarbu, kad mūsų ekonominiai ryšiai suaktyvėtų. Bendradarbiavimo potencialas yra gerokai didesnis,

Skaityti toliau

Lietuva ir Ukraina stiprina bendradarbiavimą energetikoje (0)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas lankėsi Kijeve | enmin.lt nuotr.

Balandžio 5-6 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas lankėsi Kijeve, kur susitiko su aukštais Ukrainos pareigūnais ir aptarė bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos srityse. Susitikimuose apsikeista pozicijomis dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, nesaugiai Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės. Sutarta toliau tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą keičiantis patirtimi AE uždarymo srityse.

Ministras susitiko su Ukrainos vicepremjeru Genadijumi Zubko, energetikos ir anglies Skaityti toliau

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video) (21)

Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Balandžio 2 d., pirmadienį,  Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo? (4)

Alkas.lt koliažas

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių atstovai tariasi aplinkos apsaugos klausimais (0)

kam.lt nuotr.

Kovo 27-29 d. Vilniuje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių, dislokuotų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje, atstovai aptaria aplinkos apsaugos klausimus, su kuriais daugianacionalinių grupių kariai susiduria dislokacijos vietose ir pratybų metu.

Seminare dalyvauja NATO kovines grupes priimančių ir joms vadovaujančių šalių atstovai, aplinkos apsaugos specialistai. Seminaro tikslas – identifikuoti probleminius aplinkos apsaugos klausimus ir pasidalyti patirtimi apie šalių gerąją praktiką Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas (4)

Krymas | Penki.lt nuotr.

Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu.

V. Putinas aiškiai skubėjo. Jo nuotaika buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo Skaityti toliau

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, Lietuvoje susikūrė Ukrainos Krymo draugų grupė (0)

Krymas_Leidyklos Briedis nuotr.

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, grupė Lietuvos visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų susibūrė į Ukrainos Krymo draugų grupę.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – šiurkštus svarbiausių tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo sistemos pažeidimas. Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sankcijos, pritaikytos Rusijai dėl šio veiksmo, liudija politinį tarptautinės bendruomenės apsisprendimą. Tačiau sistemingi Kremliaus bandymai ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir nustumti Krymo aneksijos klausimą į tarptautinės politikos paraštes skatina politikus, politikos apžvalgininkus, Skaityti toliau

Patriotinės Kovo 11-osios eitynės vėl budino lietuvių tautinę dvasią (nuotraukos, video) (55)

Patriotinės Kovo 11-osios eitynės vėl budino lietuvių tautinę dvasią | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 11 d., sekmadienį, Vilniuje, vyko kasmetinės, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes. Šiemet pagrindiniai eitynių šūkiais buvo: „Už Vytį ir kalbą“, „Už Kovo 11-osios valstybę!“. Garsiai skambėjo ir šių eitynių tradicinis šūkis „Lietuva  lietuviams!“. Eitynių dalyviai nuo Vilniaus Katedros aikštės Gedimino prospektu žygiavo į Lukiškių aikštę. Eisenoje dalyvavo per 2000 žmonių.

Eisenos priekyje buvo nešamas transparantas su užrašu „Lietuva  lietuviams!“  Eitynių dalyviai nešė plakatus ir transparantus: „Už Lietuvą vėl didžią!“, „Už Kovo 11-osios valstybę!“, „Už Kalbą, už Tautą, už Tėvynę!“, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 5 d. priėmusi Krymo totorių lyderius, pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. „Vorutos“ apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaras.

Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija „JAV Prezidento rinkimai ir geopolitinė perspektyva Lietuvai, Ukrainos pamokos“ (tiesioginė transliacija) (2)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kovo 2 d. 13.30 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kviečia į spaudos konferenciją Seime „JAV Prezidento rinkimai ir geopolitinė perspektyva Lietuvai, Ukrainos pamokos“.

Joje be signataro dar dalyvaus politikos konsultantas ir publicistas Dmitrijus Džangirovas (Ukraina) ir visuomenininkas Egidijus Baltušis (Lietuva).

Spaudos konferencijoje bus pristatyta Dmitrijaus Džangirovo knyga apie  2016 m. JAV Prezidento rinkimus „Neįmanomo pergalė prieš nepriimtiną“. Skaityti toliau

Ukrainoje paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis (0)

URM nuotr.

Vasario mėnuo Ukrainos sostinėje ir regionuose gausiai paženklintas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtais renginiais.

Kijevo lietuviai ir Lietuvos draugai vasario 16-ąją susirinko į akciją „Sveikinu Lietuvą!“, kurios metu ant Pilies kalno buvo išskleista įspūdinga 40 kv. metrų dydžio trispalvė ir sugiedota Tautiška giesmė. Tądien panaši akcija surengta ir Lvovo centre esančioje Turgaus aikštėje su Lietuvos ambasadoriumi Mariumi Janukoniu ir Lvovo miesto meru A. Sadovy (Andriy Sadoviy), Skaityti toliau

Atidaroma tarptautinė ekslibrisų paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui (0)

savb.lt nuotr.

Vasario 15 d. 16.00 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje atidaroma tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ darbų paroda. Ekspoziciją sudaro 370 knygos ženklų. Juos konkursui atsiuntė 201 autorius iš 34 pasaulio šalių.

Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ paskelbtas 2017 metais. Konkurso rengėja – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka, rėmėja – Šiaulių miesto savivaldybė, partnerė – Šiaulių dailininkų organizacija. Ekslibrisų konkursas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir su šia data  susijusioms iškilioms asmenybėms įprasminti. Skaityti toliau

Sausio 25 d. – gegužės 3 d.: Ukrainos kinas Nacionalinėje bibliotekoje (video) (0)

GoodFon.com nuotr.

Praėjo ketveri metai nuo kaimyninės šalies – Lietuvos bičiulės Ukrainos reikšmingo virsmo. Vasario mėnesį iš Maidano aikštės Kijeve buvo paskelbta apie tautos valią tapti demokratine Europos šalimi. Gimė naujas – orus, atsakingas, pilietiškas – Ukrainos žmogus (ukr. людина), siekiantis kurti naują valstybę, grįstą laisvės ir demokratijos vertybėmis. Kas buvo po Maidano? Kaip sekasi Ukrainos žmonėms šiandien? Kokie jie – modernūs ukrainiečiai? Apie tai emocionaliai, skausmingai ir atvirai pasakojama penkiuose jaunų ir ambicingų režisierių filmuose, kurie bus rodomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo Skaityti toliau

Rytų Ukrainos moksleiviai bendraamžius Lietuvoje kviečia kartu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100–metį (0)

Akcija Lietuva kviecia_logoRytų Ukrainos moksleiviai norėtų susidraugauti su bendraamžiais Lietuvoje bei kartu pasveikinti Lietuvą artėjančio valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Vaikai iš penkiolikos mokyklų Donecko ir Luhansko srityse, kurios laikomos neramiausiomis dėl nesibaigiančių karo veiksmų, kviečia Lietuvos moksleivius kartu dalyvauti pilietinėje akcijoje „Lietuva kviečia“.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inicijuotos pilietinės akcijos „Lietuva kviečia“ tikslas – pakviesti įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius žmones kartu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jaunieji ukrainiečiai ieško bendraamžių Lietuvoje,

Skaityti toliau

J. Ohmanas: Karas Ukrainoje nėra tik ukrainiečių reikalas (7)

R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas | LNB, V. Juozaičio nuotr.

„Karas Ukrainoje nėra tik ukrainiečių reikalas“, – kalbėdamas apie knygą „Ilovaisko dinoraštis“ sakė J. Ohmanas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ sausio 15 d. pristatė Romano Zinenkos – Dnepropetrovske gyvenančio Ukrainos kario – atsiminimų knygą „Ilovaisko dienoraštis“.

Susirinkusiesiems į knygos pristatymą  Jonas Ohmanas, švedų publicistas, vertėjas, filmų kūrėjas, Ukrainos problematikos Skaityti toliau

Sausio 15 d.: R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas (0)

Sausio 15 d.: R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 15 d., 17.30 val, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, III a., įvyks R. Zinenkos knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymas. Ši knyga yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir leidyklos „Briedis“ pristatomos knygų serijos – „Karas Ukrainoje“ naujiena.

Po Krymo okupacijos 2014 m., pavasarį, padėtis ėmė kaisti ir Ukrainos rytuose. Rusijos nuolat kurstomi, finansuojami ir ginkluojami separatistai bei „savanoriai“,  plūstantys iš „plačiosios tėvynės“, užimdavo strateginius Ukrainos valdžios pastatus, milicijos skyrius, kitus svarbius objektus. Skaityti toliau

Seime rengiama diskusija „Čečėnijos Respublika Ičkerija istorijos ir tarptautinės teisės požiūriu“ (video) (1)

Pirmasis Čečėnijos Respublikos Prezidentas Džocharas Dudajevas | xxiamzius.lt nuotr.

Gruodžio 21 d., ketvirtadienį, 14 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Žygimanto Pavilionio iniciatyva rengiama diskusija „Čečėnijos Respublika Ičkerija istorijos ir tarptautinės teisės požiūriu“.

Karo Ukrainoje ir Gruzijos teritorijų okupacijos kontekste Čečėnija nustumiama į šoną, tačiau būtent čečėnų tauta buvo pirmoji, kuri susidūrė su Kremliaus agresija. Norėdami suprasti dabartinę Kremliaus politiką ir to, kas laukia okupuotų teritorijų, turime pažvelgti į šios tautos tragišką istoriją ir jos kovas su kruvinu režimu. Skaityti toliau

ES dėl sankcijų Rusijai – vieninga (0)

Europos Parlamentas | ktu.lt nuotr.

Gruodžio 14 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vieningos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje. Skaityti toliau