S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statanti Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ neišlaikė svarbiausio egzamino. Šią savaitę vykusių derybų metu turkai nesugebėjo užtikrinti sklandaus statybų tęstinumo, todėl Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą – pradėti rangos darbų sutarties nutraukimo procedūras ir operatyviai ieškoti naujo statytojo.
„Turkijos kompanijos atstovai išnaudojo visą jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą. Davėme Skaityti toliau
Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas mus iš kitų varganų šalių.
Kaip globėme pabėgėlius…
2015 m. Lietuva įsipareigojo priimti Skaityti toliau
Žagarės regioninio parko direkcija džiaugiasi, kad baigiantis 2019 m. gavo malonią žinią. Erasmus + projektų atrankos komiteto sprendimu projektui „Propaguojame gamtos kalbą“ skirtas finansavimas.
Projektas „Propaguojame gamtos kalbą“ gimė iš siekio plėtoti plastiko mažinimo idėją ir vienyti skirtingų šalių jaunimą prisidėti prie taršos mažinimo gamtos išsaugojimo vardan.
XXI amžiaus žmonijos pagrindinis uždavinys – išlikti. Mokslininkai perspėja apie pavojingus planetos pokyčius, kurie gali destabilizuoti viso pasaulio ekosistemas. Neapdairus žmogaus elgesys – nepagarba gamtai, šiukšlinimas, beatodairiškas gamtos resursų vartojimas, Skaityti toliau
Jau vien tai, kad patys turkai labiausiai mėgsta atostogauti savame krašte, daug pasako apie Turkiją ir ją dievinančius jos gyventojus. Ir nors lietuviams Turkija pirmiausia siejasi su saule, jūra ir „viskas įskaičiuota“ atostogomis, ji verta daug daugiau. Turkija lūžta nuo istorinio paveldo gausybės, gamtos stebuklų, unikalių vietovių, atokių kampelių, įdomių pramogų.
Ar žinojote, kad Turkija – viena geriausių šalių keliavimui pėsčiomis? Daugybė šimtus kilometrų besidriekiančių pėsčiųjų žygių maršrutų, kurių garsiausias yra Likijos kelias prie Antalijos. Turkijoje yra 130 viršukalnių, siekiančių bent 3 000 metrų, Skaityti toliau
Rašydamas tęsinį pirmajam straipsniui šia tema, galiu drąsiai teigti, kad galių perdalijimas Artimuosiuose Rytuose ne tik tęsiasi, bet vis labiau įsibėgėja. Ilgiau nei 6 valandas trukę Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir Rusijos vadovo V. Putino derybos patvirtino mano anksčiau išsakytas prognozes. Turkijos puolimas buvo naudingas Rusijai, kuri tapo pagrindine Sirijos konfliktą reguliuojančia geopolitine jėga.
Jis naudingas ir Maskvos remiamam prezidentui B. Al-Asadui apjungiant beveik visą šalies teritoriją po Damasko vėliava. Skaityti toliau
Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.
Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?
Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę
Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.
1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau
Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.
Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau
Daugelis lietuvių apie šilumą ir atostogas svajoja jau nuo žiemos ar ankstyvo pavasario. Dažniausiai tautiečiai renkasi poilsį prie jūros. Nors Lietuva taip pat turi pamėgtų, su šeimos tradicijomis ir vaikystės prisiminimais siejamų kurortų – Palangą, Šventają, Nidą – vis daugiau keliautojų renkasi atostogas ne prie Baltijos jūros, o Pietų šalyse, kur garantuotai laukia geras oras, saulė ir vasaros karštis. Šiuos kriterijus atitinka net keturių jūrų supama Turkija.
Šalies krantus skalauja Juodosios, Egėjo, Viduržemio bangos ir vidinė Marmuro jūra, Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.
Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau
Vos vienas ilgasis savaitgalis – tik tiek šiemet lietuviams padovanos ateinanti vasara. Liepos 6-ąją, penktadienį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę lydės dvi savaitgalio dienos.
Įprastai ilgaisiais vasaros savaitgaliais tautiečiai plūsta į pajūrį, taip bent kartą per metus aplanko Baltiją ir jos kurortus. Tačiau šiemet, kai galimybių bent keletą dienų ištrūkti prie jūros bus mažiau, daugelis turės gerokai pasvarstyti, ar vasaros atostogų laiką skirti Lietuvos pajūriui, ar rinktis poilsį šiltuose kraštuose. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.
Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau
Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)
2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau
Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.
Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau
Llapkričio 3 d., paskutiniai 2 iš 12 migrantų, tris mėnesius praleidusių kompanijos DFDS laive „Kaunas Seaways“, plaukiojančiame Juodojoje jūroje, buvo išskraidinti atgal į savo gimtąsias šalis iš Odesos ir Turkijos oro uostų. 6 migrantai buvo išsiųsti namo į Alžyrą spalio 29-ąją, 6 migrantai grąžinti į Maroką pastarosiomis dienomis.
Migrantai, kurie į laivą pateko pasislėpę priekabose su prekėmis iš Turkijos, laive išbuvo nuo liepos 27 dienos, nes nė viena Skaityti toliau
Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.
Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį. Skaityti toliau
Balandžio 16 d. Turkijos premjeras Binali Yildirimas (Binali Yildirim) paskelbė kad sekmadienį įvykusiame referendume šalies rinkėjai nedidele balsų persvarą pasisakė už Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdoğan). Išankstiniasis duomenimis už Turkijos prezidento galių išplėtimą pasisakė 51,4 nuošimčiai, o prieš balsavo – 48,6 nuošimčiai rinkėjų.
Kad konstitucijos pataisos būtų priimtos, reikėjo surinkti bent 50 nuošimčių ir vienąbalsą. Įsigaliojus šioms pataisoms R. T. Erdoganas įgys daugiau galių negu bet kuris kitas Skaityti toliau
Ketverius metus vadovavęs vienos didžiausių pasaulyje skrydžių bendrovių „Turkish Airlines“ atstovybei Lietuvoje Hasanas Serkanas Binyaras teigia, kad Vilnius puikus miestas plėtoti verslui, saugiai gyventi šeimai ir auginti vaikus. O svetingumu lietuviai nenusileidžia turkams.
„Labiausiai man patiko Lietuvių svetingumas. Būdamas užsieniečiu niekada nesijaučiau svetimas Lietuvoje. Esu laimingas, kad turėjau galimybę čia gyventi. Daugeliui žmonių paklausus, kur norėtum gyventi – Danijoje, Anglijoje ar Lietuvoje – rinkčiausi Vilnių.
Užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė sausio 1-osios naktį Turkijoje Stambulo naktiniame klube įvykdytą teroristinį išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 39 žmonės, dešimtys sužeista.
Ši siaubinga ataka prieš švenčiančius Naujuosius metus žmones yra nukreipta ne tik prieš Turkiją – ja siekiama įbauginti visą tarptautinę bendriją. Lietuva remia Turkiją kovoje su terorizmu ir patvirtina savo pasiryžimą kartu įveikti terorizmo keliamus iššūkius. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. Turkijos sostinėje Ankaroje buvo nušautas Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas, kuris sakė kalbą fotografijų parodos atidaryme Ankaros Čankajos rajone esančiuose meno parodų rūmuose „Çağdaş Sanatlar Merkezi“. Po kelių minučių kalbos užpuolikas pradėjo šaudyti ambasadoriui į nugarą. Sunkiai sužeistas A. Karlovas netrukus mirė. Pranešama, kad tuo pačiu metu buvo pašauti dar bent trys žmonės.
Šaudydamas užpuolikas šaukęs „Allahu Akbar“ ir paminėjęs Alepo miestą, kurį su aktyvia Rusijos pagalba neseniai užėmė Sirijos režimo pajėgos.
Meno galeriją, kurioje įvyko susišaudymas netrukus apsupo Turkijos specialiųjų pajėgų Skaityti toliau
Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.
– Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau
Gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Turkijos Prezidentui Recepui Tayyipui Erdoanui dėl teroro išpuolio Stambule, atėmusio daugelį gyvybių.
Pasak šalies vadovės, toks brutalus smurtas, nukreiptas prieš policijos pareigūnus ir nekaltus Turkijos žmones, negali būti niekaip pateisinamas.
Prezidentės teigimu, šiuo sunkiu Turkijai metu Lietuva reiškia solidarumą su terorizmo grėsme susiduriančiai turkų tautai.
Lietuvos vadovė palinkėjo stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems, spartaus gijimo nukentėjusiems ir vienybės bei susitelkimo visiems Turkijos žmonėms.
Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite pareiškė gilią užuojautą Turkijos Prezidentui Racepui Erdoganui del Gaziantepo mieste įvykdyto teroro akto, kuris nusinešė dešimtis nekaltų gyvybių.
„Griežtai smerkiame tokį žiaurų ir nepateisinamą išpuolį. Šią sunkią valandą aukų artimiesiems ir visiems Turkijos žmonėms linkime stiprybės bei susiklausymo“, – rašoma Prezidentės užuojautoje. Skaityti toliau
– Specialiai nelieskime Turkijos temos.
– Ir vis dėlto vieną sakinį norėčiau šia tema pasakyti: jeigu jūs manote, kad perversmas jau įvyko, tai klystate – maištas vyksta dabar, o visi vykstantys areštai bei valstybės tarnautojų atleidimai ir yra tikrasis perversmas.
– Persikelkime pas Turkijos kaimynus – į Armėniją. Atrodo, kad ten dabar bręsta perversmo situacija: masiniai neramumai Jerevane, savaitę besitęsianti įkaitų drama, reikalaujant opozicijos lyderio išlaisvinimo, areštai, sužeistieji, protesto demonstracijos… Kokios priežastys? Skaityti toliau
Atsižvelgiant į saugumo situaciją Turkijoje, Užsienio reikalų ministerija Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduoja nevykti į tam tikrus regionus pietryčių Turkijoje, taip pat susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ankarą ir Stambulą.
Informuojama, kad nuo liepos 21 d. ryto Turkijoje yra įvesta nepaprastoji padėtis. Atkreipiamas dėmesįs, kad nepaprastosios padėties metu visi asmenys su savimi visuomet privalo turėti asmens dokumentus. Taip pat informuojama, kad šiuo laikotarpiu gali būti įvesti papildomi apribojimai: keliuose gali būti įkurti laikini patikros postai, nurodytose Skaityti toliau
Vakar dalies Turkijos kariškių pradėtas ir naktį iš 15 į 16 d. vykdytas valstybinis perversmas turkams išėjus į gatves ir pasipriešinus karinėms pajėgoms buvo sutabdytas. Pranešama, kad mažiausiai 90 žmonių žuvo, 1563 perversmininkai suimti.
Turkijos TV naujienų kanalas Al Jazeera žiniomis perversmo rengėjais buvo 400–500 papulkininkio ir pulkininko rango Turkijos karininkų.
Turkijos naujienų agentūra Anadolu pranešė, kad teisingumo ministras Bekiras Bozdagas, pareiškė, kad saugumo pajėgos įveikė perversmininkus ir, kad daugelyje vietų yra iš jų atkovoti Nacionalinės žvalgybos agentūros, policijos ir vyriausybės pastatai. Skaityti toliau
Birželio 2 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje atidaroma paroda „Alanijos šilkas: iš praeities į ateitį“, skirta Trakų ir Alanijos (Turkija) miestų bendradarbiavimo 10-mečiui paminėti. Paroda pilyje, kurią kartu organizavo Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus, pradeda Alanijos kultūros dienų Trakuose jubiliejinius renginius. Skaityti toliau
Pagal Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimą, Graikija pradėjo migrantų grąžinimą į Turkiją.
Pagal susitarimą, už kiekvieną sirieti, grąžintą į Turkiją, Europos Sąjunga priglaus kitą sirietį iš Turkijos. Prioritetas bus tiems, kurie nebandė nelegaliai patekti į Senąjį žemyną.
Balandžio 4-osios ankstų rytą Lesbo saloje migrantai pradėti sodinti į laivus, kurie plukdys juos į Turkijos Dikilio miestą. Laukiama atvykstant 500 nelegalių migrantų. Skaityti toliau
Balandžio 2 d. Kaukaze po 22 metų pertraukos netikėtai vėl įsiplieskė kovos tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho teritorijos. Žuvo žuvo 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, pranešama ir apie taikių gyventojų žūtį. Šalys dėl ugnies atidengimo kaltina viena kitą.
Kalnų Karabachas, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, yra armėnų kontroliuojamas anklavas Azerbaidžano teritorijoje. 1991 m. Kalnų Karabachas, paskelbė nepriklausomybę ir ketinimą jungtis prie Armėnijos. Dėl to kilo karas, kuriame žuvo 30 000 žmonių. 1994 m. Armėnijai jėga užėmus Kalnų Karabacho teritoriją tarp Azerbaidžano ir Armėnijos buvo sudarytos paliaubos. Azerbaidžanas ir Turkija Kalnų Karabacho nepripažįsta. Skaityti toliau
