Žymos archyvas: Trakų r.

Pėsčiųjų žygiu paminėtas LŠS 100-metis ir pagerbti Lietuvos partizanai (nuotraukos) (0)

+L2370052

Spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose  vyko 24 km. pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui.

Žygis prasidėjo aikštelėje prie Didžiojo Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime  Prienų rajone Žygiaiviai aplankė Lietuvos partizanų žeminę, kuri buvo įrengta 1944 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais Gojaus miške. Kas ja tuo laiku statė – niekas neišdavė. Spėjama, kad tai šaulio ir  savanorio Prano Praškevičiaus-Proškaus (1898-1946)  darbas. 1944-ųjų gruodžio mėnesį ten vyko atkakli kova tarp čia Skaityti toliau

Baigėsi trečiasis trumposios prozos konkursas „Mano miesto paslaptis“ (0)

Išrinkti konkurso "Mano miesto paslaptis" nugalėtojai | Rengėjų nuotr.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rengiami moksleivių trumposios prozos konkursai vyksta jau trečius metus. Dar pirmaisiais metais konkursas sulaukė didelio moksleivių ir mokytojų dėmesio iš visos Lietuvos. Konkurso rengėjai kasmet X–XII klasių moksleiviams siūlo kurti tam tikra tema. Konkursų iniciatorė, koordinatorė Aneta Raževaitė-Anra teigia, kad galvodama konkurso temų pavadinimus siekia, jog temos leistų įsivaizduoti, interpretuoti, originaliai Skaityti toliau

T. Čelkis. Ar kunigaikštis Vytautas įsteigė kaimą prie Šiaulių-Joniškio kelio? (2)

Vytautava | XVII-a. žemelapio fragmentas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija tyrinėjama remiantis archyvuose saugomais ir skelbtais dokumentais. Jie leidžia priartėti prie praeities epochų fenomenų. Tačiau kai kuriems tyrimams, ypač iš istorinės geografijos srities, labai svarbiais istorijos šaltiniais tampa ir mus supantys vietovardžiai. Daugelis jų liudija tolimos praeities pėdsakus. Naudojantis rašytiniais šaltiniais galima mėginti atskleisti jų reikšmę valstybės administracinėje sistemoje – tai buvo svarbūs centrai ar kaimai?

Dalis toponimų yra labai tvirtai susiję su LDK valdovų ar politinių asmenybių vardais. Antai istorikas Artūras Dubonis, plėtodamas istorinės geografijos tyrimus, XVI–XVIII a. šaltiniuose rado ne vieną dar XIII a. menantį vietovardį, liudijantį toje vietoje buvus valdovo dvaro ar žem Skaityti toliau

Velykos – atgimimo ir naujų darbų pradžia (0)

Prezidentė margina margutį | lrp.lt nuotr.

Balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Trakų rajone, Onuškio miestelyje, kartu su vietos bendruomene ruošėsi šv. Velykų sutikimui, prisiminė senąsias tradicijas ir dažė margučius.

„Džiaugiuosi, kad Velykos – pavasario ir atgimimo šventė – suartina žmones, suburia bendruomenes ir sutelkia naujiems darbams”, – sakė šalies vadovė.

Šalies vadovės teigimu, tokios aktyvios, draugiškos ir kūrybiškos bendruomenės padeda puoselėti tradicijas ir papročius bei perduoti juos iš karto į kartą. Skaityti toliau

Šventasis Alkos kaimas ir Vilkokšnio ežero legenda (2)

Vilkokšnio ež. | Alkas.lt, R.Balkutės nuotr.

Šiuo straipsniu Alkas.lt pradeda naują skyrių „Gamta ir žmogus / Šventvietės“.  Čia skaitytojus supažindinsime su nepaprastomis, galių turinčiomis vietomis, akmenimis, šaltiniais. Paprastai šventviete laikoma vieta, ypatinga, šventa vieta skirta atlikti apeigoms. Baltų šventvietėse, šventose giraitėse – alkose augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Šventais buvo laikomi ne tik miškai, bet ir kalnai, šaltiniai, akmenys. Šiose vietose buvo aukojama dievams, švenčiamos bendruomenės šventės, jos teikdavo saugumą, ramybę, laimę, taiką ir gelbėdavo nuo ligų, jose buvo prašoma sveikatos. Pažinti ir iš naujo atrasti šias vietas padeda istoriniai, archeologiniai, kalbiniai, etnologiniai ir tautosakos šaltiniai. Kviečiame aktyviai dalyvauti pristant savo ir kitų kraštų galių turinčias vietas. Skaityti toliau