Žymos archyvas: tinklai

Kaip vykdoma vandens paukščių apsauga jūroje? (1)

Atsitiktinai suzvejoti pauksciai_J.Morkuno nuotr

Gamtininkai visoje Lietuvoje atlieka žiemojančių paukščių apskaitas. Didžiausios vandens paukščių sankaupos aptiktos Baltijos jūroje, jų gausa dar bus vertinama. Tačiau nuo rudens, kai iš šiaurės atskridusios antys ir narai ėmė telktis priekrantės zonoje, vėl padažnėjo šių paukščių žuvimo žvejų statomuosiuose tinkluose žuvusių paukščių atvejai. Per praėjusį rudenį iš dešimties žvejų,  gauta daugiau nei 80 žuvusių paukščių, šiemet šie duomenys dar tik kaupiami. Skaityti toliau

Neringoje atgims „Žiobrinių“ šventė (0)

Žiobrinės | mokslasplius.lt nuotr.

Šį pavasarį Neringoje bus galima pajusti ne tik gamtos pabudimą, bet ir tapti atgimstančių tradicijų dalimi. Gegužės 3-ąją  Nidoje po daugelio metų bus švenčiamos „Žiobrinės“. Šventės pradžia 12 val. „Nors ši šventė itin pamėgta panemunės gyventojų, ji vykdavo ir Kuršių nerijoje“ –  teigia „Žiobrines“ organizuojantys Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ specialistai.

Šventės laikas pasirinktas ne atsitiktinai – pavasarį žiobriai iš Baltijos jūros masiškai plaukia neršti upėmis aukštyn.  Šiuo metų laiku, kaip ir rudenį,  šios žuvys visuomet būna vienos iš skaniausių. Kuršių Skaityti toliau

Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą (3)

Spalio 24 d.  17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje  pristatoma nauja knyga „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“.

Sudėtingą Rytų Prūsijos krašto istorija nunešė užmarštin daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai prarasta. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių – būta išties nemažai. Pristatomoje knygoje kalbama apie Rytų Prūsijos provincijos ir jos etninės teritorijos, Mažosios Lietuvos dailės paveldą. Tai kalbėjimas apie Rytų Prūsijos dailės istoriją, Nidos dailininkų koloniją, Kuršių nerijos praeitį. Skaityti toliau

Jūriniams paukščiams labiausiai pražūtingi statomi tinklai (0)

Ledinė antis įsipynusi tinkle | J.Morkūno nuotr., birdlife.lt

Tarptautinės paukščių apsaugos asociacijos BirdLife mokslininkų ir dr. Ramūno Žydelio paskelbta publikacija atskleidė sukrečiančią statistiką: 400 000 paukščių kasmet žūna statomuose žvejybos tinklaičiuose (angl. „gill-net“). Tai viršija, skirtingai nei anksčiau buvo manyta, aiškiai dokumentuotą paukščių žūtį gaudant ūdomis (angl. „longline“). Ir tai įvertinimas tik jūriniams vandenims. Ši, pasaulinio masto problema, paviešinta pirmą kartą ir aiškiai parodo jog reikalingos skubios priemonės paukščių priegaudai sumažinti.

Atlikta studija, kuri pirmą kartą įvertino jūrinių paukščių priegaudą statomuose tinklaičiuose globaliu mastu, pažymi, kad ši milžiniškas skaičius nurodo tik minimalias žūties apimtis. Skaityti toliau

Šiandieniniai interneto srautai po penkerių metų atrodys juokingai (0)

Abdone, Dreamstime.com nuotr.

Sparčiai besikeičiant informacinėms technologijoms (IT), keičiasi ir globali infrastruktūra – internetas, be kurio jau nebeįsivaizduojamas modernusis gyvenimas. Tradicinio kasmetinio informacinių technologijų specialistų klubo „Cisco Club 2013“ dalyviai konstatavo, kad šiuo metu internetu perduodami duomenų kiekiai ir interneto pralaidumas jau po penkerių metų atrodys juokingai, nes perduodamų duomenų srautai smarkiai išaugs. Tiesa, paties interneto struktūra ir veikimo principai per šį laikotarpį iš esmės nepasikeis – pasaulinio tinklo laukia tik sparti evoliucija funkcionalumo ir prieinamumo link, bet ne radikalios pokyčių revoliucijos. Skaityti toliau

Žvejams ir katinas audrą gali prišaukti (0)

Žvejo kiemo šventė | organiz. nuotr.

Liepos 28-29 d. tradicinė Žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“ jau aštuntąjį kartą kvies į Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinę pajūrio žvejo sodybą Smiltynėje. Ten bus galima ir žuvienės ar rūkytos žuvies paragauti, ir senąsias žvejybos paslaptis perprasti, ir pasigrožėti  etnografinių ansamblių pasirodymais.

„Mūsų šventė nėra orientuota į masiškumą“, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. Žvejo kiemas per aštuonerius metus jau prisijaukino savo žiūrovą. Čia dainos ir muzika skamba kitaip nei miesto aikštėje, organiškai derėdami prie gamtos ir atkurtos gyvenamosios paprasto žvejo aplinkos. Skaityti toliau