Žymos archyvas: tikėjimai

Bus atidaryta grupės dailininkų paroda „Faximilinis dievas“ (0)

rengėjų nuotr.Spalio 17 d., ketvirtadienį, 18.30 val. LDS galerija „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) kviečia į grupės dailininkų parodos „Faximilinis dievas“ atidarymą.

Žmogus visais amžiais užsiėmė garbinimo veikla. Senovės Graikijoje dievų buvo pilnas kalnas, Senovės Egipte klestėjo saulės ir mirties, actekų kultūroje – dangaus ir vaisingumo dievai. Mokslui ėmus aiškinti Visatos ir gamtos paslaptis, kurias anksčiau svarstyti galėjo tik religija ir filosofija, išsivystė monoteistiniai tikėjimai, daugiausia skirti suteikti paguodą ir viltį. Kurstydamos galią, baimę ir tikėjimą dogmomis, „dievybės“ reguliavo įsivaizduojamą tiesą bei žmogaus ir aplinkos santykį. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Dzūkai iš Varėnos kviečia kartu pasidainuoti (1)

Folkloro ansamblis is Varėnos Zeiria

Gruodžio 12 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks advento koncertas-vakaronė „Krašte marių, leliumoj“. Folkloro ansamblis „Žeiria“ (vad. V. Naruševičiūtė) iš Varėnos pristatys šio krašto adventinę programą. Popietės metu apsilankiusieji bus kviečiami kartu dainuoti, jungtis į žaidimus, klausytis pasakojimų apie dzūkų advento ir šventinio laikotarpio tikėjimus, draudimus, burtus, orų spėjimus.

Į Varėnos kultūros centro folkloro ansamblį „Žeiria“ susibūrė 16 įvairaus amžiaus bei profesijų žmonių, kurių širdyse rusena meilė lietuvių liaudies dainoms. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į paskaitą bei filmo peržiūrą liaudies užkalbėjimų ir tikėjimų temomis (0)

etnocentras.lt nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Ritos Balkutės paskaita „Kaip užkalbėjimai buvo perduodami šeimos nariams“ bei filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ peržiūra. Kviečiame susipažinti su šia nepaprasta etninės kultūros dalimi.

Svarbiausia ir vaizdingiausia liaudies magijos raiškos forma yra užkalbėjimai. Tekstuose užfiksuota tai, kas slypi ir maginiuose ritualuose, apeiguose, ir liaudies tikėjimuose, papročiuose. Užkalbėjimai – vienas archaiškiausių, mitinę pasaulėžiūrą atspindinčių tautosakos žanrų. Kadangi užkalbėjimai tiesiogiai susiję su praktine Skaityti toliau

Naujai perleisti garsaus lietuvių etnologo, religijotyrininko Norberto Vėliaus raštai (1)

Norbetas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Leidykla „Mintis“ perleido garsaus lietuvių etnologo, religijotyrininko Norberto Vėliaus raštus.

Chrestomatinio leidinio pirmame tome pateikiami svarbiausių XIX a. senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrėjų D. Poškos, T. Narbuto bei daugelio kitų straipsniai arba ištraukos iš jų veikalų.

Knygoje norima ne tik supažindinti skaitytojus su senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrimais, bet ir įvertinti juos, pateikti rašančiajam jų istoriją jau sugrupuotus ir šiek tiek apdorotus duomenis. Todėl atskirai pristatomas kiekvienas autorius, supažindinama su svarbiausiais jo gyvenimo ir veiklos įvykiais. Skaityti toliau

N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spau­doje; atkreiptas dėmesys, kad ir virtas jis ne bet kaip: „Ki­sieliui avižas grūsti pradėdavo kelias dienas prieš Kūčias. Grūsdavo piestose, kurias pirmiausia gerai apvalydavo nuo negerų dvasių, nes jose mėgdavusios važinėtis raganos. Grūsdavo visi šeimos nariai, kad visi ir visuomet turėtų avi­žų“ (Jaunoji Lietuva, 1936, Nr. 12).

Avižų kisieliaus svarbą (ne tik per Kūčias) liudija ir senieji šaltiniai. Motiejus Pre­torijus (1635–1707) „Senovės prūsų ekonomijoje“ Skaityti toliau