Žymos archyvas: tautinis judėjimas

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (25)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Skaityti toliau

M. Almonaitis. Pradėkime mąstyti patys (13)

Manvydas Almonaitis | Asmeninė nuotr.

Visi, kurie yra atostogavę prie Viduržemio jūros, visos Europos kurorto, viduriniosios klasės viešbutyje, kuriame susirenka atsitiktiniai ir tipiniai europiečiai, yra galėję stebėti įdomų vaizdą, vertą socialinio eksperimento pavadinimo. Aišku, egzistuoja begalė išimčių, skirtingų atvejų ir žmonių, bet paprastai visai įdomu stebėti lietuvius, kurie pasidalija į kelias grupes. Vienus, vulgariu elgesiu bloginančius visų lietuvių įvaizdį; kitus – dėl to įvaizdžio labai sunerimusius ir besistengiančius jį gerinti, neduok Dieve, juos palaikys tokiais pat prasčiokais, kaip ir tie prastieji lietuviai. Jau net pyragėlių kaip kokiam vokiečiui kimšti nebegalima, reikia atrodyti kultūringu. Skaityti toliau

J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams (0)

Jonas BasanavičiusLapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Tautinis judėjimas: gundymas krikščionybe (178)

Žalgirio mūšis

Šis straipsnis yra atsakymas į portale tautos-balsas.lt publikuotą Nerijaus Ulčino straipsnį „Tautinis judėjimas: gundymas pagonybe“. Atsakymą rašau jau vien todėl, kad be Jono Trinkūno ir Gintaro Songailos, straipsnis, rodos, adresuotas ir man. Tai, žinoma, man yra didelė garbė, nes pripažįstama mano kompetencija atsakinėti į užduodamus klausimus. Jau pats šis pripažinimas, leiskite pastebėti, yra atsakymas (nors gal ir ne pats tvirčiausias) į N. Ulčino kaltinimą, neva baltų tikėjimas neturi kompetetingų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas (9)

Dar šviesaus atminimo Vilius Bražėnas rašė, kad šiandien ekstremizmas dažniau įžvelgiamas dešinėje nei kairėje. Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečios visuomenės ir jos politinės konjunktūros. Švedijos demokratų partija (Sverigedemokraterna) Lietuvoje būtų nuosaikus centras, tačiau savo tėvynėje laikoma kraštutiniąja dešine. Danijos liberalų partija iš tradicijos vadinasi Kaire (Venstre). Prancūzų dešinieji – kairesni už britų kairiuosius. Viską lemia atskaitos taškas. Akivaizdu, kad visuomenėje, smarkiai krypstančioje į kairę, bet kokios dešinumo apraiškos atrodys kraštutinės ir atvirkščiai. Skaityti toliau