Žymos archyvas: smėlis

Kuršių Nerijos kopose stabdomas smėlis (0)

Kopos_Kursiu nerijos NPD archyvo nuotr

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.

„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

Naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje didėja (0)

iskasenos.ekskavatorius_technologijos.lt

Praėjusiais metais naudingųjų iškasenų gavyba šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, padidėjo, išskyrus smėlio ir žvyro. Mažesnį pastarųjų poreikį lėmė sumažėję statybų ir kelių tiesimo mastai.

Lietuvoje ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Iš jų yra eksploatuojamos devynios: klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, sapropelis ir kreidos mergelis. Skaityti toliau

E. Janavičius: Žiemą savo kelius barstome nuodais (0)

Barstomos gatvės | kaunas.lt nuotr.

Beveik penkis kartus greičiau dylanti kelio danga, tiltai, šaligatviai, aplinkinių namų pamatai, užterštas gruntinis vanduo ir neaiškus poveikis sveikatai. Tokią kainą moka lietuviai, savo gatves žiemą barstantys pigiu druskos mišiniu, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Eugenijus Janavičius. Alternatyvų kuo barstyti kelius yra, tačiau jos – ženkliai brangesnės.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Medžiagų katedros mokslininkas E. Janavičius tvirtina, kad gatvių barstymas šlapiu natrio chlorido (druskos) mišiniu slidumui mažinti – vienas blogiausių dalykų. Skaityti toliau

Tadeušas Romeris pristato savo fotografijų parodą „Malibâ“ (0)

Iš T.Riomerio fotoparodos | organizatorių nuotr.

2005 m. kaip profesionalus fotografas  lydėjau šveicarų humanitarinės pagalbos grupę, dirbančią Bandiagaros plynaukštės kaimuose. Ten  susipažinau su nepaprastai gražiais ir kilniadvasiškais Malio žmonėmis, gyvenančiais vienoje skurdžiausių, bet kartu su turtingiausių mano kada nors aplankytų kraštų.

Keliavome visuomeniniu transportu, kur tarp kojų lakstė viščiukai ir spietėsi ožkos. Man, kaip kanadiečiui, šis pirmas susitikimas su Afrika buvo sukrečiantis. Pirmiausia, didžiulį įspūdį darė skurdas ir chaosas, kuris, rodos, viešpatavo visur. Tačiau pasikalbėjęs su žmonėmis ir Skaityti toliau

Plungės rajone smėlio skulptūromis atgaivintos praeities legendos (nuotraukos) (0)

Smėlio skulptūros | S.Narkaus nuotr.

Šių metų rugpjūčio 19–30 dienomis Plungės rajono savivaldybės mero Albino Klimo iniciatyva poilsio bei pramogų centre „Žemsodis“ Mardosų k., Plungės r., sukurtas įspūdingas smėlio skulptūrų parkas „Nuo Gandingos didvyrių iki Lietuvos Europos Sąjungoje“. Aukštais Minijos skardžiais ir žaluma apsuptame slėnyje buvo surengta tarptautinė dailininkų kūrybinė stovykla, kurios metu skulptūras iš smėlio kūrė aštuoni menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos: Tautvilas Povilionis („Mergaitė ir rožančius“), Viktorija Ruskonytė („Pokylis Gandingos pilies požemiuose“), Skaityti toliau

J.Matuza. Seniai pamiršta vasara (0)

Kaip sunku sėdėti darbe paskutinį darbadienio pusvalandį, kai už lango taip skaisčiai šviečia saulutė. Dangus žydras žydras. Primena paskutines atostogas Šventojoje. Nors nebeatostogauju ten jau daug metų, kaip šiandien prisimenu ausyse spengiančią jūros energiją, kai, prisišokinėjęs bangose, nukrenti į saulėje žėruojantį kvarcą. Nukritęs užmerki akis ir iškart vėl matai artėjant didžiulę bangą, dabar jau mintyse, kuri tuoj pakels tave kaip šapelį, švystels aukštyn, kad pakasytum jos kranto glėbin skubančią nugarą atsisveikinimui, prieš jai išnykstant amžinybėje pagal ne itin gedulingą vasarinį „Bavarų“ bangų laidojimo maršą.

Supiesi taip mintyse, kol koks nors „basiakas“ savo garsiais šūksniai nenutraukia tavo banguotos meditacijos, įkyriai piršdamas savo „Žaros“ čeburekus, šaltą alų, Skaityti toliau

Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų (0)

Nidos prieplauka | A.Jablonskio nuotr.

Prieš 500 metų Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais miškais, kurie saugojo nuo aršių vėjų ir smėlio žvejų kaimelius. Tačiau imta medžius grobikiškai kirsti, sakinti, degti medžio anglis ir gaminti dervą. „Prūsų valstietis neturėjo jokio supratimo apie miško taupymą“, – rašė vienas Prūsijos ūkio inspektorius 1794 metais.

Buvo maksimaliai sumažėjęs nerijos miškingumas, o jūra vis išmesdavo smėlio, kuris, išdžiūvęs ir vėjo genamas, slinko per neriją. Jos gyventojų kova su smėliu tapo pilka kasdienybe… Tačiau apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka daug kas yra atkurta ir dabar visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.   Skaityti toliau

Baltijos jūra glemžiasi Latvijos pakrantę (0)

Kaimyninės Latvijos teritorija nuolat mažėja dėl kranto erozijos. Jūra kasmet pasiglemžia metrus kranto. Profesorius, ne vienerius metus tiriantis šį reiškinį Latvijoje, ragina atkreipti dėmesį į pakrančių gyventojus, kuriems jūra grasina labiausiai, praneša LTV Naujienų tarnyba. Skaityti toliau

Ruošiamasi „maitinti“ paplūdimį (0)

Palanga.lt nuotr.Palangos paplūdimys vėl virto statybų aikštele. Suremontavus apgadintą vamzdyną, kuriuo pumpuotas smėlis, pavasarį šie darbai bus atnaujinti. Smėliu žadama „pamaitinti“ daugiau kaip trijų kilometrų pakrantės ruožą, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Kol svarstoma, ką daryti su neseniai audringos jūros bangų nuplautais Melnragės krantais, Palangoje jau ruošiamasi pavasario darbams. Skaityti toliau