Žymos archyvas: Simonas Grunau

V. Deniušas. Dyvano kelionė (2)

Prūsija

Kalbėdami apie rytinės Baltijos jūros pakrantės praeitį, mes tradiciškai susiduriame su palygintinai vėlyvu šio regiono įamžinimu rašytiniuose šaltiniuose. Negana to, šiuose tekstuose, kraštas ir jame gyvenę žmonės, buvo aprašomi labai lakoniškai bei itin paviršutiniškai. Ir nors pirmasis mūsų pamario gyventojų paminėjimas (Ostiaioi [1]) yra siejamas su 325 m. pr. e. Pitėjo Marseliečio kelionės aprašymu, tačiau po to tęsėsi gan ilga pauzė ir tik I a. apie  šias žemes labai neapibrėžtai rašo Romos istorikai: Titas Pomponijus Mela [2], Skaityti toliau

V.Michalovskis. Amžinieji simboliai. Galvos kultas, kaukolė (1)

Kaukolės su užrašais Halštato mieste Austrijoje_satenai.lt

LDK laikų epigrama iš laidotuvių kalbos

Kaukolė – tai laikui nepavaldus simbolis. Nebylusis perspėjimas „atsimink, kad mirsi“ ir amžinas filosofinis klausimas „kas aš esu ir kuo aš tapsiu?“ Vieniems tai – grėsmė, mirtis, pabaiga, kitiems – tvirto tikėjimo amžinybe ženklas. Tai ką gi gali papasakoti mums kaukolės – šio be galo archajiško simbolio – atvaizdas, žinomas daugelyje pasaulio kultūrų? Šiame rašinyje apsistokime ties europietiškomis.

Psichologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad nužvelgdamas žmogaus griaučius stebintysis nevalingai ilgėliau stabteli ties kaukole, Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Šventosios ugnies Lietuvos širdyje neįstengė užgesinti lietuvių tikėjimo priešininkai (203)

Jonas Trinkūnas

Skiriama Krivio Gintauto atminimui.

Liepos pabaigoje minimas paskutinis Krivis Gintautas, miręs 1414 m. Liepos 28 d. ties Betygala.

Apie baltų žynius – vaidilas ir krivius – daugiausia yra rašęs Simonas Grunau (1470-1531) „Prūsijos kronikoje“. Kronikoje teigiama, jog 521 m. Brutenis skelbiamas krivių krivaičiu, o Vaidevutis – prūsų karaliumi. Taip prasidėjo krivių tradicija, pasibaigusi 1265 m (krivis Aleps). Apie krivio reikšmę rašė Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“: „Romovėje gyveno žmogus, vadinamas kriviu, kurį gerbė kaip popiežių /…/, jo valiai bei potvarkiui pakluso ne tik minėtosios gentys, bet ir lietuviai, ir kitos tautos, gyvenusios Livonijos žemėje. Toks didelis buvo jo autoritetas.“(Preussische chronik, 1876, 87). Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Lietuva dauginasi (17)

V.V.Landsbergis

I

Kartais apie rimtus dalykus geriau kalbėti truputį nerimtai. Ypač Lietuvoje… Ypač apie dauginimąsi.

II

Jau kelinti metai internetiniuose portaluose neršia įvairaus plauko trimitininkai, išsitraukę pavojaus trimitus, ir pučia iš visų jėgų:

– Lietuva mažėja! 2020-asiais mūsų liks tik du milijonai, 2030-ais – pusantro, o paskui… Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau