Žymos archyvas: santvarka

Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija) (0)

Jaunimo protesto demonstracija po Romo Kalantos mirties 1972 m. gegužės 18 d. Kaune. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Gegužės 15 d. 9.30 val. Seime buvo atidaryta* paroda „Romas Kalanta – Laisvės šauklys ir 1972 m. Kauno pavasaris“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus, minint Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 d. 40-metį.

Seimo galerijoje rodomos fotografijos, dokumentai ir jų faksimilės apie Romą Kalantą, per fotografijas pristatoma devyniolikmečio kauniečio biografija, eksponuojami asmeniniai Romo Kalantos daiktai iš Kalantų šeimos asmeninio archyvo. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau