Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].
Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau
Esame pripratę prie vadovėlinio fakto: 476 m. Odoakrui nuvertus paskutinį Vakarų Romos imperatorių Romulą Augustulą, žlugo Romos imperija ir prasidėjo viduramžių epocha. Vadovėliuose būna surašyti tik svarbiausi ir akivaizdžiausi faktai, juo labiau šito galima tikėtis iš tokios svarbios „lūžinės“ datos. Bet ar tikrai tai – faktas? „Aktualiosios istorijos“ laidoje istorikas Darius Alekna argumentuoja, kodėl šis „faktas“ laikytinas istoriografine fikcija.
Kas gi įvyko 476-aisiais metais? Kas nusprendė, kad tai – lūžio momentas? Kokios dar datos laikomos Viduramžių pradžia? Koks 476 m. sureikšminime yra VI a. istorikų Marcelino Komito (Marcellinus Comes) ir Jordano vaidmuo? Skaityti toliau
Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?
Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Skaityti toliau
„Aktualioji istorija“ pradeda moksleiviams aktualių laidų ciklą, kurio klausimus padiktavo istorijos egzaminų programa. Tai – istorijos pažinimo pagrindai, kuriuos verta žinoti ir kiekvienam sąmoningam Lietuvos piliečiui.
Su Alko radijo svečiu Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studentams skirto vadovėlio „Vakarų Europos Vidurinių amžių istorijos paskaitos“ (2011) autoriumi Dariumi Alekna kalbamės apie krikščionybės pradžią, jos plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, visų pirma Europoje, germanų genčių tarpe, iki VIII amžiaus. Skaityti toliau
NATO šalių žiniasklaida per kelias dienas išplatino jūros bangų į Turkijos paplūdimio krantą išmesto nuskendusio Sirijos Kurdų pabėgėlio Ailano Kurdi (Aylan Kurdi) nuotrauką, kuri daugeliui žmonių sukėlė užuojautos pabėgėliams jausmą. Tačiau nuotrauka paskelbta Turkijos laikraštyje yra paprasčiausias falsifikatas. TV kanalai ta pačia dvasia dešimtis kartų rodė reportažus apie dešimtis tūkstančių iš Sirijos pėsčiomis plūstančių pabėgėlių į Europą. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas per Vengriją keliaujantiems pabėgėliams, kurios pastatyta spygliuota viela pasirodė esanti visiškai beprasmiška. Reaguodami į šiuos vaizdus Europos lyderiai ieškojo būdų, kaip padėti šiems pabėgėliams. Skaityti toliau
„Laisvamaniškumas (kitamaniškumas) – aukščiausia patriotizmo forma.“
„Jei man būtų tekę rinktis, ar geriau vyriausybė be laikraščių, ar laikraščiai be vyriausybės, be svyravimų pasirinkčiau pastarąją“.
Tomas Džefersonas – JAV prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Skaityti toliau
Lietuvių amžiaus ir kilties vietos paieškas apsunkina senojo pagoniškojo kalendoriaus panaikinimas. Senojo kalendoriaus atgaivinimas turėtų būti vienu iš pagrindinių uždavinių, išsaugant savo, lietuviškąjį tautiškąjį tapatumą pasaulinės globalizacijos metu. Juk kalendoriuje metai skaičiuojami nuo kažkokios visuotinai svarbios datos. Dabar visame pasaulyje vartojamą kalendorių įvedė Romos Imperija. Pagal šį kalendorių laikas prasideda nuo Jėzaus gimimo. Tikėtina, kad pagal pagoniškąjį kalendorių laikas prasideda nuo baltų-aisčių-lietuvių atsiradimo pradžios arba aisčiams itin svarbaus įvykio datos. Svariais įrodymais šiam tikslui galėtų pasitarnauti metaliniai pinigai ir kiti gausūs archeologiniai radiniai, Skaityti toliau
Žmogus, grįžtantis namo po užsitęsusių linksmybių, užpultas gatvėje, turi žaibiškai sutelki visą savo dėmesį ir jėgas. Nori, nenori, atėjo būtinybė gintis. Tai nėra tinkamas momentas užpultajam svarstyti ar ginantis nenukentės jo nauja striukė, kostiumas ar batai, kaip jis atrodys prieš kaimynus. Jo vienintelis tikslas yra apsisaugoti nuo grėsmės.
Prieš daugiau nei 90 metų bolševikų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją, bandydama užgniaužti besikuriančią nepriklausomą valstybę. Keliasdešimt tūkstančių paprastų valstiečių, rizikuodami gyvybe stojo ginti valstybę ir sėkmingai išvijo priešą iš šalies. Skaityti toliau
2009 08 04 Lietuvos radijo (LR) laidoje Ilinojaus (Illinois) universiteto Čikagoje prof. Giedrius Subačius (g. 1960), nuo 1994m. čia dėstantis Lituanistikos katedroje, teigė, kad kalba turi turėti 3 sluoksnius. „Žargonas gerai!“ – tvirtino jis. Anot G.Subačiaus, jei nebus vidurinio sluoksnio, tai kalba mirs, kaip mirė labai išpuoselėta senoji lotynų kalba.
Taip lietuvių kalboje G.Subačius stengiasi įteisinti žargoną ir teigia, kad svarbiausias kalbos gyvybingumo rodiklis yra linksniavimas – namas, namo, namui, namą ir t. t. Apgailėtina dabartinės lietuvių kalbos padėtis iš Ilinojaus ir Jeilio (Yale) Skaityti toliau
