Šią savaitę pasieniečius pasiekė dar 19 už ES lėšas įsigytų visureigių „Toyota Land Cruiser“. Lėšos naujiems visureigiams skirtos pagal du Nacionalinio vidaus saugumo fondo projektus. Pagal šiuos projektus iš viso pasieniečiai gaus 99 tokius automobilius. Vieno tokio visureigio kaina su PVM – 36 200 eurų.
13-a pirmų visureigių iš VSAT centrinės įstaigos Vilniuje išvažiavo į sieną tiesiogiai saugančius padalinius gegužės 11 d. Gegužės 29 d. buvo gauta 37 visureigių partija. Skaityti toliau
Gamtos mėgėjai laukia vasaros, tikėdamiesi, kad karantino padėtis Lietuvoje pasibaigs ir jie galės aktyviau keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nuosekliai vykdydama projektus „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ (I, II), šią vasarą lankytojams atvers dar daugiau objektų saugomose teritorijose.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, siekiama įdomiausias saugomų teritorijų vietas, objektus pritaikyti lankymui bei pažinimui, pagerinti sąlygas gamtosauginiam švietimui. Pagrindinės priemonės – lankytojų centrų tinklo valstybiniuose parkuose išplėtimas ir parodų, Skaityti toliau
Vilnius kuria gražų paprotį – jau trečius metus iš eilės rengia varžytuves „Kuriu Vilnių“, kurio laimėtojai puošia netikėčiausias miesto vietas. Šiemet sulaukta ypatingai daug – net 110 – paraiškų, iš kurių atrinkti devyni pasiūlymai. Jiems įgyvendinti bus skirta net 500 tūkst. eurų.
„Kiekvienais metais „Kuriu Vilnių“ paraiškų skaičius tik didėja, o tai reiškia, kad sostinę puošti savo išskirtiniais kūriniais nori vis daugiau ir daugiau menininkų, visuomenininkų ir kūrėjų. Ypatingai džiaugiuosi, kad visi šiemet atrinkti Skaityti toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė antrą bloką teisės aktų projektų, kuriais siekiama lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.
Darbo kodekso ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimų projektais (atitinkamai Nr. XIIIP-4626 ir Nr. XIIIP-4627) siūloma nustatyti, kad kai paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 procentų minimalios mėnesio algos (MMA), taip Skaityti toliau
Kovo 10-ą, antradienį, Seimo nariai rinksis į priešpaskutinę VIII (pavasario) sesiją.
Pavasario sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame daugiau kaip 580 teisės aktų etmenų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 147, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 9, Seimo nariai (frakcijos) – apie 300 įstatymų projektų. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas. Skaityti toliau
Šiais metais Lietuvos keliams ir gatvėms rekonstruoti numatyta beveik 21,4 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų. Susisiekimo ministerijos siūlymu šiandien Vyriausybė paskirstė 14,3 mln. eurų skubiems remonto ir rekonstrukcijos darbams bei prioritetiniams, Vyriausybės programai įgyvendinti svarbiems kelių objektams. Dar 7,1 mln. eurų rezervo lėšų kol kas nebus naudojamos.
Vietinės reikšmės keliams, Skaityti toliau
Pradedama nauja Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama programa, ko Lietuvoje dar nebuvo. Siekiant gerinti keliomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, astma, epilepsija ir kitomis, sergančiųjų ligonių priežiūrą, šalies gydymo įstaigos kviečiamos išnaudoti turimą patirtį ir kurti naujoviškus paslaugų teikimo modelius tokiems ligoniams. Tam numatyta per 6 mln. eurų ES fondų lėšų.
Tai papildomo finansavimo galimybė, kuri leis šeimos gydytojų komandoms pagerinti savo ligonių priežiūrą. Sėkmingiausi modeliai, planuojama, Skaityti toliau
Apie švaistomas valstybines lėšas kalbama nuolat. Kalbama, tačiau nieko nesiimama, kad tam būtų užkirstas kelias. Blogiausia, kad švaistymas vykdomas oficialiai – per įvairius, tačiau ne visada visuomenei naudingus projektus ar per nuolatinės kritikos objektu tapusius viešuosius pirkimus. Ta proga „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kiek biudžeto lėšų taip paskirstoma per įvairias viešinimo programas.
Visada lieka nežinomųjų Skaityti toliau
Spalio 3 d. Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilniuje) atidaryta buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos vystymo architektūrinio konkurso darbų ekspozicija. Iš viso sulaukta 12 projektinių pasiūlymų.
Konkursas pirmą kartą buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio mėnesį, tačiau vėliau dėl priimto naujo akto, kuriuo nustatytos naujos vertingosios Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso savybės, taip pat sulaukus visuomenės ir specialistų pastabų, konkursas sustabdytas. Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d, naujose erdvėse – Turgaus g. 9., naujus kūrybinius metus pradeda Klaipėdos lėlių teatras.
Truputį daugiau nei prieš metus prasidėjusi fachverkinės architektūros pastatų komplekso rekonstrukcija Klaipėdos senamiestyje lėmė, kad Klaipėdos lėlių teatras turi priimti neišvengiamus pokyčius ir prie jų prisitaikyti. Taip teatras atsirado erdvėse Turgaus g. 9. Prie naujų patalpų pamažu priprato tiek teatro žmonės, tiek žiūrovai: seną prisiminimą apie buvusį banką palengva pakeitė šen bei ten pastatyti kubai, Skaityti toliau
Lietuvos kultūros taryba (LKT) kviečia kultūros organizacijas teikti paraiškas į kultūros ir meno sričių, strateginio ir programinio projektų finansavimo konkursus.
2020 m. Kultūros rėmimo fondą (KRF), kurį administruoja LKT, sudaro 20,695 mln. eurų, iš kurių kultūros ir meno sritims bei kūrėjų stipendijoms numatyta daugiau nei 7,1 mln., strateginio finansavimo programoms (įskaitant ir Tolygios kultūrinės raidos programas) – daugiau nei 8,1 mln., o kultūros programoms – 4,5 mln. eurų. Kaip ir numato KRF įstatymas, dar iki 4 proc. numatyta ekspertų paslaugoms bei vykdomiems kultūros srities tyrimams apmokėti.
Šiuo metu gyvybės ir biomedicinos mokslai išgyvena aukso amžių ir yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Liepos mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pasitelkusi išorinius ekspertus, atrinko finansuoti 13 geriausių projektų, kurie buvo pateikti Technologinės plėtros projektų priemonės konkursui, tarp jų – ir biomedicinos mokslų projektai.
Finansavimą gavo du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų projektai. Vienas iš finansavimui atrinktų projektų – VU GMC Biochemijos instituto Skaityti toliau
Gegužės 23 d. Lietuvos kultūros taryba (LKT) baigia skelbti antrojo 2019 m. finansavimo konkurso etapo rezultatus.
Architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir tarpdisciplininio meno srityse, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas, LKT finansuoti 270 projektai jiems paskirstant kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą. Pagal ją šiemet numatyta investuoti rekordinę 134 mln. eurų sumą ir planuojama gerokai daugiau priemonių nei ankstesniais metais.
„Pagrindinis tikslas – mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir veiksmingai kovoti su klimato kaita. Todėl, be tradicinių priemonių energiniam efektyvumui didinti Skaityti toliau
Vasario 19 d. Lietuvos kultūros taryba (LKT), vadovaujantis LR Kultūros ministro patvirtintu Tolygios kultūrinės raidos projektų sąrašu bei atsižvelgiant į LKT ekspertų rekomendacijas, priėmė galutinius sprendimus dėl Tolygios kultūrinės raidos programos finansavimo. 300 visoje Lietuvoje vyksiančių iniciatyvų šiame etape paskirstyta daugiau nei 1,8 mln. eurų.
Lietuvos kino centras paskirstė šių metų pirmojo konkurso finansavimą kino projektams. Iš viso šiemet bus finansuojami 42 kino projektai, o bendra jiems skirta suma – 2 910 817 eurų. Remiamus projektus įgyvendins 24 prodiuserių kompanijos, savo sumanymus realizuos 45 kino režisieriai. Lietuvos kino centras taip pat patvirtino tęsiantis paramą užbaigti 9 filmus, kuriamiems ir valstybės finansuojamiems nuo 2018 m. Paremta 64,7 proc. teiktų naujų projektų paraiškų.
Su valstybės parama bus kuriamas 21 vaidybinis ilgametražis Skaityti toliau
Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kaip paskirstytos pirmojo 2019 m. kultūros ir meno sričių finansavimo konkurso paramos lėšos.
Architektūros, cirko, dailės, dizaino, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir tarpdisciplininio meno srityse, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas, LKT finansavo 333 iniciatyvas, jiems paskirstydama kiek daugiau nei 3 mln. eurų. Skaityti toliau
Nauja ir supaprastinta parama verslo pradžiai kaimo vietovėse sulaukė didžiulio susidomėjimo. Paskirsčius paramos lėšas ir įgyvendinus verslo projektus, bus sukurta mažiausiai kone 200 naujų darbo vietų regionuose.
Svarstantys apie nuosavą verslą kaime, 2018 m. gruodį Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galėjo teikti paraiškas gauti iki 16 tūkst. Eur savo verslo idėjai įgyvendinti.
Toks modelis, kai paramos gavėjui bus išmokama vienkartinė 16 tūkst. Eur išmoka verslui pradėti, bus išbandytas pirmą kartą, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjams jis pasirodė labai patrauklus. Skaityti toliau
Gruodžio 13 d.Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kam 2019 m. skirs individualias ir edukacines stipendijas. Lėšos paskirtos 260 individualioms ir 49 edukacinėms stipendijoms. Iš viso kultūros ir meno kūrėjų veikloms paskirstyta 1 895 579 eurų. Paskirtos stipendijos bus pradėtos mokėti 2019 m. sausį.
Architektūros srityje paskirtos 3 individualios ir 1 edukacinė stipendija – viena iš planuojamų veiklų Baltijos architektūros muziejaus koncepcijos sukūrimas. Skaityti toliau
Pirmą kartą teikiama parama iki 16 tūkst. Eur, skirta verslui kaime pradėti, jau sudomino 26 pareiškėjus, jų prašoma paramos suma siekia 409 359 eurų.
Primename, kad paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur galima teikti iki gruodžio 21 d. Skaityti toliau
Šiomis dienomis Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje darbus pradėjo olandų žemkasė. Įgyvendinus didelės apimties projektus Malkų įlankoje, čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės, taip pat gerės ekologinė situacija.
Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Skaityti toliau
Jau netrukus svarstantys apie verslo pradžią galės pasinaudoti visiškai nauja ES paramos priemone ir užsitikrinti iki 16 tūkst. Eur finansinę paskatą pradėti veiklą kaime. Pusė projektui reikalingų lėšų bus mokama iš karto, kita pusė – baigus projektą, kurio svarbiausias reikalavimas yra sukurti ir išlaikyti bent vieną darbo vietą.
„Tai visiškai nauja priemonė, kuria maksimaliai supaprastinamas paramos skyrimas ir reikalavimai jos
Nuo 2019 metų pradėjus veikti Baltijos valstybių kultūros fondui, bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros darbai ir projektai dar labiau išryškins mūsų regiono kultūros ir meno stiprybes, padės garsiau prisistatyti pasauliui, teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.
Penktadienį, Vilniuje, vykusioje Baltijos Asamblėjos sesijoje „Baltijos kultūros fondo kūrimas: Baltijos valstybių kultūrinio bendradarbiavimo katalizatorius“, dalyvaujant Baltijos valstybių kultūros ministrams, aptarti šio fondo veiklos principai. Skaityti toliau
Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai.
Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ir užsienio partneriais, įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas. Skaityti toliau
Pradedama įgyvendinti kultūros finansavimo pertvarka – regionams suteikta teisė ir atsakomybė patiems atsirinkti kultūros ir meno projektus, kurie bus plėtojami savivaldybėse. Kultūros ministrei patvirtinus visų dešimties regioninių kultūros tarybų sudėtis, jau vyksta pirmieji tarybų posėdžiai.
„Tai ypatingas pokytis kultūros valdyme, kuriuo siekiame užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę regionuose, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir mažesnių miestelių, Skaityti toliau
Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo projektams, orientuotiems į kosmoso sektorių, įgyvendinti skiria 2 mln. eurų. Šįkart teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus bus galima kartu su Latvijos verslo atstovais ir mokslo ir studijų institucijomis.
„Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija Skaityti toliau
Mokytojai šiandien dirba be jokio orientyro, nes ugdymo programų nėra kam rengti. Nėra ir pamainos mokyklose dirbantiems mokytojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus. Sugriautas pedagogus iki šiol ruošęs universitetas. Pedagogų SOS signalus galima būtų vardinti ir vardinti. „Jaučiuosi lyg koks disidentas ir nesuprantu, kodėl dauguma tyli“, – apie katastrofišką švietimo sistemos padėtį Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. O paklaustas, ko palinkėtų pedagogams Mokytojo dienos proga, atsakė: „Ramybės ir susikaupimo, kuris sunkiai pasiekiamas, Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Kęstučio Navicko pristatytas Statybos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2414), kuriomis siūloma suteikti daugiau galimybių visuomenei gauti informaciją apie statomus statinius.
Teikiamomis pataisomis siekiama įtvirtinti, kad visuomenė turi būti informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, sudarant sąlygas jai stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą ginant savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje. Skaityti toliau
Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.
Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau
Vilnius gi negali nusileisti Kaunui, kuriame pjaunamos ištisos alėjos. Nežinau, kaip laikinojoje, bet sostinėje visus svarbiausius parkus ir skverus patikėta projektuoti vienai architektei – Jurgai Silvijai Večerskytei-Šimeliūnei.
Ji jau buvo pasižymėjusi Palangoje Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, kurios metu, beje, buvo iškirsti visi medžiai, turbūt turistų pageidavimu – kam jiems pavėsis, jei yra kavinės. Kolegos architektai, neabejotinai iš pavydo, rezultatą įvertino taip: „marširavimui skirti prospektai, prėskas kataloginis dizainas ar mikrorajoniniai daugiabučiai savaitgaliui“. Skaityti toliau
