Žymos archyvas: problema

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą | LRT nuotr.

Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.

„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau

Noamas Chomskis. 10 masių valdymo būdų (4)

mitingas-maskvoje-2017-06-12-twittwe.com-d-frenkel-nuotr-1

Chomskis (1928) amerikiečių lingvistas ir politikos aktyvistas. Dėstė Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente. JAV Mokslo akademijos narys. Jis žavus savo jaunatvišku kairuoliškumu (ne leftizmu ar „moksliniu liberalizmu“) su anarchijos „prieskoniu“, o jo įžvalgos verčia kiek kitaip žvelgti į pasaulį. Ne vienas pastebės, atpažins ir Lietuvos žiniasklaidos naudojamas poveikio visuomenei priemones. Kadangi masių valdymo būdų, matyt,  yra daugiau nei šimtas ir vienas, straipsnio pavadinime galėtų būti žodis „dažniausi“. Skaityti toliau

Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų? (1)

Nenoras skiepytis – pasaulinė problema. Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų? | Pixabay nuotr.

Netylant kalboms dėl profilaktinių skiepų naudos ir pavojaus, specialistai tikina, kad besiskiepijančių skaičius nemažėja. Statistikos duomenimis, 2017 metais buvo atlikta apie 800 tūkst. vakcinacijų, 2016 metais iš viso įskiepytos 772 tūkst. vakcinų dozės, o 2015 metais – 657 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) kiekvienais metais mini Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23–29 d.), balandžio 29-ąją minima Imunologijos diena. Šia proga specialistai dalijasi įžvalgomis apie niekuo nepagrįstas kalbas ir dezinformaciją, Skaityti toliau

Oranžinė Prezidentūra – signalas stabdyti smurtą prieš moteris (0)

Prezidentūros pastatas, Vilnius | Rengėjų nuotr.

Lapkričio 25 d., Vilniuje, minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną ir prisijungiant prie Jungtinių Tautų iniciatyvos „Orange the World“, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai nušvito oranžine spalva.

Kasmet, šią dieną, ornažine spalva apšviečiami pasaulyje žymūs pastatai – šiemet tai „La Scala“ teatras Milane, „Kristaus atpirkėjo“ statula Rio De Žaneire, įvairių šalių parlamentai, kiti statiniai. Taip siekiama atkreipti dėmesį į pasaulinę smurto prieš moteris problemą. Skaityti toliau

Ar dar ilgai vilniečius laikysime „zuikiais“? (video) (0)

Tunelis | Alkas.lt, nuotr.

Jau ne vieną dešimtmetį Vilniaus Zuikių ir Voverių gatvių gyventojai norėdami pasiekti parduotuvę, o mažieji gyventojai mokyklą priversti eiti geležinkelio bėgiais arba lietaus vandeniui nutekėti skirtu tuneliu.

Ir vienas ir kitas kelias nėra saugus.

Kol kas vienintelė išeitis – vykti nuosavu automobiliu. Tačiau pasirinkus tokį būdą tenka nuriedėti ir keliolika papildomų kilometrų. Skaityti toliau

Vyriausybė žada padėti spręsti Lietuvos aeroklubams iškilusius sunkumus (0)

Lietuvos Aeroklubas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vyriausybė artimiausiu žada spręsti aeroklubams iškilusią nuosavybės teisių problemą. Šiemet baigia galioti daugelio aerodromų turto panaudos sutartys su regioniniais aeroklubais. Todėl kyla sunkumų, norint rengti įvairius Europos ir pasaulio čempionatus aerodromuose bei ruošti Lietuvos aviacijos sportininkus.

„Vyriausybės nutarimas kaip jau ir parengtas, todėl pažadėjo artimiausiu metu svarstyti tą klausimą dėl regioninių aeroklubų ir jiems to turto perdavimo kaip buvo anksčiau. Tai lėktuvai, angarai. Žemės klausimo mes nekeliame, nes ji turi būti valstybės su visomis apsaugomis“, – po Skaityti toliau

Valstybės kontrolėje – diskusijos apie valstybės institucijų vaidmenį ginant žmogaus teises (0)

thinkingpotatoes.wordpress.com nuotr.

Valstybės kontrolėje gruodžio 3 d. vyko kasmetinė konferencija, skirta apžvelgti ateinančių metų valstybinių auditų programos temas. 2014–2015 metais atliekant auditus daug dėmesio bus skiriama smurto šeimoje, prekybos žmonėmis problemoms, bus nagrinėjama, kaip teikiamos psichikos sveikatos paslaugos, kaip vykdoma vaikų priežiūra ir neformalusis švietimas. Tai tik dalis sričių, kurios bus audituojamos ateinančiais metais, tačiau būtent šie klausimai pasufleravo konferencijos temą – „Valstybės institucijų vaidmuo ginant žmogaus teises“. Skaityti toliau

V.Mikutavičius. Problema ar reikalas? (2)

Nebesakome „ne mano reikalas“, sakome „ne mano problema“. Kodėl dažnai sprendžiame problemas, o ne uždavinius, iškilusius klausimus, esamus reikalus? Nuolatos sprendžiame problemas, kai reikia įveikti kliūtis, nuosmukį, nepasisekimus, mažinti vargus, rūpesčius, išvengti nelaimių, neaiškumo. Tas tarptautinis žodis „problema“ dažnai nepraleidžia gražių, taiklių lietuviškų žodžių. Pasitaiko, kad per pusvalandinę televizijos ar radijo laidą žodis problema pavartojamas 10-15 kartų. Kartais tos problemos atrodo juokingai ir neaiškiai. „Pagijo nuo stuburo problemų“,– sako gydytoja. Galbūt užrašykime ant durų – stuburo problemų kabinetas. Klausimas, susijęs su vandens problema. Skaityti toliau

KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1) (4)

Liuda Petkevičiūtė, www.alkas.lt

Pastaruoju metu kaip koks blogas užkratas plinta įprotis reik nereik kamšyti kalbą tarptautiniais žodžiais. Ar dėl to, kad naiviai ausiai jie įmantriau skamba, ar dėl įsišaknijusio vergiško mąstymo (kas sava – niekai, mat per daug aišku ir paprasta, kas svetima – tai jau lygis, mat neaišku, painu ir miglota). O gal, kad jais lengviau slėpti kalbos tuštumą ir minties seklumą?

Nors ir kaip ten būtų, save gerbiantis, ypač nuo pakylos į kitus bylantis, žmogus privalo kalbėti gražiai, sklandžiai ir kiek įmanoma labiau vengti svetimžodžių – daugelis jų kaip kaži ką nereikalingi, nes turime puikių lietuviškų žodžių norimai minčiai ar sąvokai išreikšti. Be to, dažniausiai tarptautiniai žodžiai vartojami ne vietoje – gal primiršus tikrąsias jų reikšmes ir paskirtį, o gal ir visai pastarųjų nežinant. Skaityti toliau