Žymos archyvas: požeminis vanduo

Seimas nutarė – anglies dioksido nebus galima laidoti žemės gelmėse (0)

Žemė | zum.lt nuotr.

Spalio 15 d. Seimas priėmė Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1787(2) ES), kuriomis siekiama įtvirtinti aiškius žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo teisinius pagrindus, užtikrinti atitiktį ES teisės aktams. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 20 parlamentarų.

Pasak naujų nuostatų iniciatorių, šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo reglamentavimas nėra pakankamas ir išsamus.

Skaityti toliau

Geologas V. Račkauskas: Gedimino kalnas ištirtas labiau nei Ignalinos atominė elektrinė (1)

Gedimino pilies kalno teritorijoje išgręžtų tyrimo gręžinių, kurių duomenys dokumentaliai išlikę, išsidėstymas | V. Račkausko schema

Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos. Skaityti toliau

Grėsminga padėtis suvaldyta, rengiamasi kompleksiniam Gedimino kalno tvarkymui (video) (1)

Gedimino kalno tvarkymas. Spaudos konferencija | lnm.lt nuotr.

Pirmasis Gedimino kalno tvarkybos darbų tarpsnis baigiasi. Kaip ir buvo numatyta, pavyko pašalinti dėl nuošliaužų susidariusią avarinė kalno būklę. Baigiamas tvarkyti ir šiaurės vakarų šlaitas. Antrame etape numatomas kompleksinis visų kalno šlaitų ir statinių tvarkymas bei priežasčių nuošliaužoms susidaryti likvidavimas.

„Iki šiol buvo įgyvendinti visi pagal planą numatyti ekstremalios situacijos suvaldymui būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, įvykusios nuošliaužos stabilizuotos drenažinių sistemų įrengimu ir skaldos sluoksnių supylimu, Skaityti toliau

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? (0)

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? | Pixabay nuotr.

Kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios.

Štai Pietų Afrikos Respublikoje, greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų.

Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Skaityti toliau

Kuo skiriasi stalo, šaltinio, mineralinis ir vanduo iš čiaupo? (1)

Vanduo_adverum.lt

Vieni mitybos žinovai tvirtina, kad žmogus turi išgerti 1,5–2 litrus vandens per dieną, kiti gi teigia, kad troškulys – geriausias indikatorius vandens poreikiui nustatyti. Kavinėje mums pasiūlys stalo vandens, namuose įsipilsime vandens iš čiaupo, o parduotuvių lentynos lūžta nuo skirtingų buteliukų su, rodos, pačiomis įvairiausiomis vandens rūšimis. Tad ar tikrai žinome, kuo skiriasi geriamasis, stalo, šaltinio ir mineralinis vanduo bei kokia kiekvieno iš jų nauda organizmui? Skaityti toliau

Išžvalgyti geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje – bene septyniskart didesni nei suvartojame (0)

naturalgrocers.com nuotr.

Gegužės 5-ąją Lietuvoje oficialiai minima nacionalinė vandentvarkos diena. Šalies vandentiekininkai prižiūri apie 25 tūkst. km vandentiekio ir nuotekų tinklų: jų beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį.

Be švaraus geriamojo vandens mūsų kasdienybė ir buitis neįsivaizduojama: vanduo reikalingas maisto gamybai, troškuliui numalšinti, asmens higienai palaikyti ir… palaistyti gėles. Švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, suprantamas kaip duotybė, todėl dažnai nesusimąstome, kad didžiojoje pasaulio dalyje jo labai stinga. Skaityti toliau

Ką gerti vaikams? Mitybos žinovė apie vandenį ir kitus gėrimus (0)

vlmedicina.lt

Kovo 22 dieną paminėjome Pasaulinę vandens diena, kuria siekiama visuomenei priminti apie vandens svarbą žmogaus sveikatai. Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos žinovė Raminta Bogušienė ta proga atsakė į tėveliams rūpimus klausimus, susijusius su vaikų gėrimais.

Viešojoje erdvėje vis dar gajūs prasimanymai: vanduo, kai duodame vaikams, turi būti virintas, o sultys (ypač jei dar šviežiai spaustos) – geriau nei vanduo, – skelbiama pranešime žiniasklaidai.

– Kiek vandens vaikui reikia išgerti per dieną? Skaityti toliau

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

Tik Lietuva ir Danija Europoje apsirūpinusios gėlu požeminiu vandeniu (1)

Utenainfo.lt nuotr.

Pirmąkart požeminiai vandenys Lietuvoje pradėti registruoti prieš septynis dešimtmečius. Kodėl svarbu žinoti, kokie gėlo vandens ištekliai slūgso po žeme ir kuriam laikui jų užteks?

LRT laidoje Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas patvirtina, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje.

Pasak jo, Lietuva ir Danija yra vienintelės šalys Senajame žemyne, Skaityti toliau

Lietuvos požeminio vandens ištekliai – aukso vertės (0)

Vanduo akmenyje_ R.Balsevičiutes nuotr.

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais, o Lietuvoje ji minima Aplinkos ministerijos iniciatyva nuo 2000-ųjų.

Šiemet pagrindinė Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir darbas. Beveik pusė žmonijos – apie 1,5 mlrd. planetos gyventojų – dirba su vandeniu susijusiuose sektoriuose.

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, Skaityti toliau

Davose atkreiptas dėmesys į Lietuvos vandens išteklius ir jų apsaugą (5)

R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurio pagrindinė tema šiais metais – „4-oji industrinė revoliucija“.

Neformaliame įtakingų politikos ir ekonomikos lyderių, viešosios nuomonės formuotojų ir pasaulinio verslo atstovų susitikime diskutuojama, kaip inovacijos keičia pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, kaip modernios technologijos gali padėti išspręsti globalias nedarbo, skurdo ir nelygybės, klimato kaitos bei medicinos problemas. Skaityti toliau

Žygaičiuose – požeminio vandens proveržiai (0)

Pozeminio vandens proverzis Zygaiciuose_am.lt

Šią vasarą Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijoje prasiveržė spūdinis požeminis vanduo. Taip galėjo nutikti ir dėl netinkamai atliktų žemės gręžimo darbų.

Prieš gerą pusmetį Žygaičių seniūnijoje buvo įrenginėjamas vandens gavybos gręžinys. Planuota gręžti giliau nei 100 metrų, tačiau, nepasiekus ir 30 metrų, iš gręžinio plūstelėjo fontanas. Sudėjus vamzdžių koloną paaiškėjo, kad spūdis yra maždaug 4 m virš žemės paviršiaus. Atvira gręžinio anga buvo užbetonuota, bet rugpjūčio pradžioje artezinis požeminis vanduo prasiveržė net keliose vietose. Skaičiuojama, kad iš gręžinio per valandą galėjo išsiveržti apie 150 kubinių metrų vandens. Skaityti toliau

Ištirti ir aprašyti daugiau nei 200 Lietuvos šaltinių (0)

Kaminos slenio saltinis prie Moletu_J.Danausko foto, am.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ką tik baigė rengti šalies šaltinių ir versmių sąvadą. Į jį įrašyta 218 šaltinių ir mineralinių versmių, ištirtų 2012-2014 metais.

Mūsų šalyje gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams. Kadangi šaltiniai sudaro požeminio „vandens ciklo“ dalį, svarbu juos registruoti. Skaityti toliau

Vis daugiau požeminio mineralinio vandens naudojama sveikatingumui (0)

vanduo_am.lt

Mūsų šalies požeminio mineralinio vandens ištekliai – didžiulė gamtos dovana. Šiuo metu šalies Žemės gelmių registre užregistruotos 37 tokio vandens vandenvietės. Bendra šių detaliai išžvalgytų žemės gelmių išteklių vertė, Statistikos departamento duomenimis, siekia apie 2,9 mlrd. eurų.

Pernai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje buvo išgauta per 131 tūkst. m³ požeminio mineralinio vandens. Daugiau kaip trečdalis šio vandens panaudojama balneologijos reikmėms. Skaityti toliau

Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai (0)

efoto.lt, Ernestos nuotr.

Mūsų šalies pasienyje su Baltarusija, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, vyrauja labai geros kokybės požeminis vanduo. Tai rodo šiame pasienio ruože vykdomos žvalgybos rezultatai.

Lietuvos ir Baltarusijos siena tęsiasi 677 km, šalies šiaurės rytuose esanti pasienio dalis patenka į Dauguvos upių baseino teritoriją, didesnė pasienio dalis – į Nemuno upių baseino. Požeminio vandens žvalgyba vykdoma 10–20 km pasienio ruože. Abiejose šalyse matuojamas vandens lygis, atliekama hidrocheminė vandens mėginių analizė. Skaityti toliau

Lietuvos žemės gelmėse gausu bromo ir kalio (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Geologų tyrimai rodo, kad mūsų šalies gelmės turtingos bromo ir kalio – labai svarbių žmogaus organizmui elementų. Gausūs jų ištekliai slypi pramoniniame požeminiame vandenyje, t. y. sūrymuose ir mineralizuotuose vandenyse.

„Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų Skaityti toliau

„Jaunieji Žemės Draugai“ paragino Lietuvos valdžią rinkis tvarią energiją ir saugoti švarų vandenį (3)

„Nauja energijos iliuzija“ | J.Uktverytės pieš.

15-iolika Europos jaunimo aplinkosaugos organizacijų vienijantis tinklas „Jaunieji Žemės Draugai”, remdami nevyriausybinių organizacijų ir vietinių bendruomenių pasipriešinimą skalūnų dujų žvalgybai ir tolimesnei gavybai, vasario 25 d. išsiųstu laišku kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus ir pareigūnus ir paragino juos stabdyti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje, bei patarė rinktis aplinką tausojančias alternatyvas.

„Jaunieji Žemės Draugai“ Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui skirtame laiške ragina pažvelgti į problemos šaknis ir teikti prioritetus aplinką, žemės išteklius ir žmonių sveikatą tausojančiai energijai, Skaityti toliau

Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį (0)

Lielupė | lt.wikipedija.org nuotr.

Kadangi pradedami rengti šalies upių baseinų rajonų valdymo 2016-2021 m. planai, visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl šių planų sudarymo tvarkaraščio. Tvarkaraštis yra paskelbtas Aplinkos ministerijos tinklalapyje ir Seimo duomenų bazėje. Pastabas galima teikti iki š. m. liepos 23 d. Aplinkos ministerijos Vandenų departamentui paštu (A. Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius) arba tel. 8~706 63581, arba elektroniniu paštu g.bevainiene@am.lt.

Upių baseinų rajonų valdymo planai skirti vandens aplinkai apsaugoti ir gerinti. Juose pateikiama tų rajonų charakteristika, informacija apie vandens telkinių būklę, išskiriami rizikos vandens telkiniai, Skaityti toliau

Pagrindinė dienos tema – vanduo (3)

Šiandien tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę vandens dieną. Ši nuo 1993 m. Jungtinių Tautų iniciatyva minima diena – dar viena proga atkreipti visuomenės dėmesį, kad būtina telkti pastangas gyvybiškai svarbiems vandens ištekliams išsaugoti. Pastaruoju metu žmonijai itin aktuali švaraus gėlo vandens trūkumo problema. Gausėjant planetoje gyventojų, ji vis labiau aštrės.

Lietuvoje pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Tokią galimybę turi labai mažai šalių – požeminis vanduo, naudojamas geriamajam vandeniui ir maistui gaminti, tesudaro tik 1 proc. visų žemėje esančių vandens išteklių. Skaityti toliau