Žymos archyvas: pilečiai

R. Cibas. Žmogiška ar dieviška (1)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Ko žmogus siekia, ko viliasi, maldos žodžius kartodamas: „…Tebūnie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Teateinie tavo karalystė…“ Jo netenkina tvarka žmogiška, jis nori dieviškos. Ypač dabar, po korupcijos skandalo, artėjant rinkimams, pasijautė žmogiškos tvarkos, žmogiškos valdžios nepatikimumas. Ką reikės rinkti, už ką balsuoti?

Beveik visi pabandė… Kuo tikėti? Nusivylusių  valdžia ir iki skandalo netrūko, o dabar… Ko gero ir „Kakadu“ laida iš televizijos pranyko neatsitiktinai būtent šiuo metu. Kažkam „viršuje“ darosi neramu, ar nebūsim priartėję prie pavojingos ribos? Tik stručio metodas čia nepagelbės. Problema pakišta „po kilimu“ niekur nepranyksta.  Skaityti toliau

R. Cibas. Klestėjimas ir nykimas (2)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Labai gražu ir sveikintina, kad yra noras vienytis, kad dedamos tam pastangos. Bet vien norų neužteks, būtinos tam sąlygos. O jas, bent jau pamatines, galime įžvelgti gamtoje. Joje ir pačiuose mumyse vyksta du procesai:

1. Augimas, klestėjimas, žydėjimas,
2. Nykimas ir pražūtis.

Galima dar išskirti tarpinę brendimo ar brandos fazę, bet tai nekeičia esmės. Tos esmės, kad šitam scenarijui paklūsta visos trys šio pasaulio karalystės (mineralų, augalų ir gyvūnų). Net akmenys ir kalnai būna jauni ir seni, o ką jau kalbėti apie augalus, gyvūnus ar žmones. Kas gimsta – tas ir miršta… Skaityti toliau

E. Zubriūtė. Kam reikalinga Lietuvos valstybė? (5)

egle-zubriute-asmenine-nuotr

Rašinys iš „Pro Patria“ Kovo 11-osios proga surengto moksleivių rašinių konkurso.

Istorija nebuvo gailestinga lietuvių tautai. Vos tik sukūrus valstybę buvo susidurta su  vidiniais vaidais  bei išoriniais pavojais. Bėgant metams politinė padėtis šalyje normalizavosi, tačiau kovos dėl išlikimo tęsėsi ir toliau. Bendra valstybė su Lenkija ir prasidėjusi polonizacija, vėliau Carinės Rusijos okupacija. 22 nepriklausomybės metai tarsi pažadino tautą. Ji nesigėdijo vartoti savo kalbą, didžiavosi savo kilme bei džiaugėsi nepriklausomybe. Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija, rodos, galėjo galutinai palaužti tautos dvasią. Skaityti toliau

A. Švarplys. Kelios mintys po referendumo (62)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Kaip buvo galima tikėtis visuomenės aktyvumo per referendumą, ypač iš viduriniojo sluoksnio, jeigu jis pratylėjo žiūrėdamas į bjauriausias manipuliacijas pedofilijos istorijoje?

Nežinia, ką jis galvojo, tai jau visai nesvarbu, svarbu, kad pratylėjo, kai matė prievartą prieš taikius žmones. Svarbu, kad jis jau nubalsavo ir nuolat balsuoja už savo saugią sofkutę.

Štai tokioje tyloje mes ir „judame“. Kur? Išsilavinusiųjų atsakymas yra „tolyn nuo Rusijos į Europą“. Daugiau jie nebeturi ką pasakyti. Skaityti toliau