Lapkričio 21 d. Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (LNKC) visuomenei pristatė 2016-2017 m. vykdomo mokslinio tyrimo „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros rėmimo fondo išankstinius rezultatus.
Seminare pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į etninei kultūrai svarbių valstybės teisės aktų bei požiūrio į ją kitimą vidurinėje švietimo grandyje. Skaityti toliau
– Kas yra etnologija?
– Pavadinimas kilęs nuo dviejų graikiškų žodžių santraukos: Ethnos – tauta + logos – mokslas. Trumpai tariant, etnologija yra mokslas apie etnines bendruomenes (gentis, tautas, nacijas) ir jų kultūrą (medžiaginę buitį, papročius, tradicijas, gyvenimo būdą), jos raidos dėsningumus.
Žmonėms, kurie klausosi per radiją populiarių laidų apie tradicinę lietuvių kultūrą, galbūt susidaro įspūdis, kad etnologija – tik žmonių kuriamos mįslės, minklės, patarlės, dainos arba kalendorinių švenčių metu kokių nors seneliukų atliekami magiški veiksmai, burtai, Skaityti toliau
Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.
Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.
Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau
Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.
Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau
Bitininkystė Lietuvoje visais laikais buvo gana svarbus verslas, kur kas svarbesnis negu uogavimas, grybavimas ar net medžioklė. Pagal materialinę išraišką bitininkystė savo svarba Lietuvos kaimo kultūroje, galima sakyti, prilygo žvejybai. Nors Lietuvos klimatas bitininkavimui nėra labai palankus (trumpos vasaros, palyginti neilgas augalų vegetacijos periodas, dažnai pasitaikančios šaltos žiemos), tačiau šiuos trūkumus atsveria kiti bitininkavimui palankūs veiksniai: daug nektaro sukaupiančių medžių, gėlių, kitų daugiamečių ir vienmečių augalų įvairovė, gausus jų žydėjimas, vešlios pievos, taip pat tai, kad Lietuvoje nėra ekstremalių gamtos reiškinių. Be materialinės naudos, darbas su bitėmis, šių darbščių, solidarių ir paslaptingų vabzdžių gyvenimo stebėjimas lietuviams visada teikė dvasinį pasitenkinimą, buvo savotiška atgaiva ir pažinimo mokykla. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d., penktadienį, 15 val. Vilniuje, Lietuvos istorijos institute (LI) vyks seminaras „Lietuvos etnografinių regionų išskyrimo problemos“ (Kražių g. 5, 1 aukštas, posėdžių salė). Seminarui vadovaus etnologai Žilvytis Šaknys ir Petras Kalnius.
Seimo ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, pernai rudenį, Seimui paskelbus 2015-uosius Etnografinių regionų metais, jau šiais surengta nemažai kultūrinių renginių skirtų etnografiniams regionams. Skaityti toliau
Kovo 24 dieną, Kaune vyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuota nevyriausybinių organizacijų konferencija Lietuvos teritorinės administracinės reformos problemos ir lūkesčiai. VDU centrinių rūmų Mažojoje salėje nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos svarstė Lietuvos teritorinės administracinės reformos galimybes.
Ši konferencija pratęsė 2010 m. rugsėjo 19 d. Tauragėje surengtos Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) bei Žemaitijos nevyriausybinių organizacijų konferencijos metu pradėtą darbą, įtraukdama į Lietuvos administracinės reformos lūkesčių svarstymą platesnį organizacijų ratą – atstovus iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos). Skaityti toliau
