Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad karantino laikotarpiu šalyje galioja supaprastinta receptinių vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo tvarka. Jų galima įsigyti neišvykus iš namų, tam pasitelkiant į pagalbą kitus žmones – įgaliotinius.
Karantino laikotarpiu tai ypač svarbu rizikos grupės žmonėms, t.y. vyresniems nei 60 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Siekiant juos apsaugoti ir mažinant rizikas užsikrėsti Skaityti toliau
Sutikite, laimė iš tiesų labai asmeniškas dalykas. Tai, kas vienam atrodo laimė, kitam gali pasirodyti apskritai nesuprantama. Tačiau kaip laimės jausmas kinta su amžiumi? Ar amžius gali turėti įtakos tam, kokie esame laimingi? Kuo skiriasi laimė ir pasitenkinimas gyvenimu? Ir nuo ko priklauso mūsų laimės jausmas?
Laimės jausmas ar pasitenkinimas gyvenimu?
Laimė yra akimirksnis. Laimė – tai ypatingos harmonijos būsena. Tai kaip pikas, kuris Skaityti toliau
Visi 1,35 mln. šalies gyventojų, kaupiančių lėšas senatvei antros pakopos pensijų fonduose, kasmet per pirmuosius penkis metų mėnesius turėtų sulaukti asmeninių 2019 m. pensijų kaupimo ataskaitų. Į kokius šiose ataskaitose skelbiamus rodiklius, be sukauptos sumos ir jos metinio pokyčio, tikslinga atkreipti dėmesį būsimiems pensininkams?
„Kasmet, gyventojams gavus pranešimus Skaityti toliau
Nuo spalio 17 d. prasideda visą Lietuvą apimsianti socialinė akcija „Būkime matomi ir saugūs kelyje“, norint pakatintit vyresnio amžiaus ir kitus eismo dalyvius kelyje segėti atšvaitus. Mėnesį truksiančios akcijos metu pessininkams Lietuvos pašto skyriuose bus nemokamai dalijami atšvaitai, o tiems, kurie gyvena atokiau, atšvaitus pristatys mobilūs laiškininkai. Pirmuosius atšvaitus Molėtų pašto skyriuje jau įteikė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Prasidėjus tamsiajam metų laikui itin svarbu segėti atšvaitus ar naudoti kitas šviesą atspindinčias priemones. Norime, kad pėstieji gatvėse ir keliuose saugotų savo gyvybes, todėl šia socialine akcija kviečiame nepamiršti atšvaitų, pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Skaityti toliau
Pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau pensininkų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi: šiuo laikotarpiu nors ir labai mažas, bet stabilus išlieka nebent iš žemės ūkio papildomai užsidirbančių pensininkų skaičius.
Naujausius pirmojo šių metų pusmečio II pakopos išmokų duomenis apdorojusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne pensininkų pajamų dalimi. Skaityti toliau
Artėjantis pensijų sistemos reformos pabaigos terminas paskatino užklausų bangą dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje. Atsižvelgdama į dažniausiai užduodamus klausimus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) parengė trijų žingsnių gidą, padėsiantį susigaudyti esminiuose privataus pensijos kaupimo momentuose.
„Galimų pasirinkimų tematika ypač intensyviai kalbama jau beveik pusę metų, tačiau akivaizdu, kad finansinių Skaityti toliau
Jau antrus metus pensininkai kviečiami atnaujinti savo saugaus eismo žinias ir vairavimo įgūdžius vajuje „Pensinikai vairuoja saugiai“. Balandžio 29 d. 11 val. pensininkų lauks vairavimo mokyklų instruktoriai net 7 šalies miestuose.
„Pensininkai yra aktyvūs visuomenės nariai, atšilus orams jie suranda vis daugiau veiklos, todėl padažnėja ir jų kelionės automobiliais ar kitomis transporto priemonėmis. Skaityti toliau
Šimtai tūkstančių pensininkų šiemet pensijas gaus ne iš „Lietuvos pašto“, jiems pensijas pristatys kitos bendrovės ir kiti žmonės. Nauji metai įsibėgėja, tačiau naujieji pensijų išnešiotojai neskuba… Pensininkai, negavę pensijų, buriuojasi „Sodros“ skyriuose, bando prisiskambinti „Sodros“ darbuotojams, norėdami sužinoti – kur mūsų pensijos?
Atsakoma: laikini nesklandumai, naujieji pensijų išnešiotojai dar nepripratę, tuoj pripras, susigaudys, kur kas gyvena, ir atneš… Nesijaudinkite, gausite kiek vėliau, tikrai pensijos nepradings. Skaityti toliau
Mokslas sako, kad vyrų ir moterų smegenų pusrutuliai vienodi, tik moterys turi daugiau jungčių tarp jų, todėl esą jų požiūris į pasaulį labiau subalansuotas. Vienas pusrutulis atsako už išorinį gyvenimą, t.y. racionalusis protas, kitas – už emocinį, idealųjį, gal dar kitaip vadinamą fantazijų ir siekiamybių sritį. Mano pase parašyta, kad lytis mot., daktarai to nepaneigia, dar ir dukrą pati išnešiojau: lyg ir turėčiau būti „subalansuota“, nes jungčių tiek, kiek priklauso, bet kodėl taip nesijaučiu? Regis susidėlioji veiklos prioritetus, pasiskaičiuoji pajamas ir išlaidas, o štai triokšt keberiokšt ir ne dėl tavo kaltės sugriūva sustrateguotas statinėlis… Skaityti toliau
Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skurdo rizikos lygis palyginti su ankstesniais metais padidėjo 5,7 proc. punkto. Tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu – 2016 m. – vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 eurus, šiuo metu ji sudaro 307,4 eurų.
Svarbu pastebėti, kad didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, dažniausiai – moterys. Skaityti toliau
Kartu su pensijų kaupimo pertvarka Vyriausybė yra pasiūliusi didinti mažiausias senatvės pensijas pensininkams, kurie yra įgiję minimalų ir ilgesnį stažą, ir šalpos pensijas, neįgijusiems minimalaus stažo.
Mažesnes nei 95 proc. minimalaus vartojimo pajamų dydžio pensijas ar kelių pensijų sumą (šiuo metu 232,75 eurų) gaunantys senatvės pensininkai po pertvarkos turėtų vidutiniškai gauti po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam didės individualiai. Tai paliestų apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto kitiems metams šiam tikslui ketinama skirti 20 mln. eurų. Skaityti toliau
Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.
Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau
„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius pensininkus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų pensininkas Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių pensininkų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.
Pasak švedo Gustavo (jo prašymu pavardės neskelbiame), Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, taip pat yra ir blogiau, ir geriau gyvenančių pensininkų – vieni kruopščiai kaupia senatvei nuo pat jaunystės ir sulaukę pensijos Skaityti toliau
Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms.
„Šie pokyčiai – tai dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką įvairiomis savarankiškos veiklos formomis besiverčiantiems žmonėms. Skaityti toliau
Mažos pensijos – viena populiariausių temų. Iš tiesų pensijos Lietuvoje nėra pakankamos, tačiau neretai tenka susidurti su paradoksalia situacija, kai žmonės turi sukaupę papildomą pensiją ir galėtų gauti didesnes pajamas jau šiandien įsigydami anuitetą, tačiau tų pinigų nenaudoja. Jie palieka juos toliau privačiuose pensijų fonduose, tikėdamiesi, kad sukaupta suma dar labiau išaugs sėkmingų investicijų ir augančios ekonomikos dėka. Deja, tokia strategija ne visada pasiteisina ir egzistuoja grėsmė likti „prie suskilusios geldos“ arba išvis nepasinaudoti savo sukauptais pinigais. Skaityti toliau
Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kurį priėmę tautos atstovai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, o kai kada – net po kelias „Sodros“ pensijas. Skaityti toliau
Lietuvos 100-mečio ambasadorius – Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas šimtosioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms skiria Tarptautinę pensininkų šokių šbentę „100 šokių pynė Lietuvai”, kuris vyks Vilniuje rugsėjo 30 d.
Šventėje dalyvaus 30 pensininkų šokių kolektyvų, susibūrusių prie šalies Trečiojo amžiaus universitetų, kultūros centrų ir vietos bendruomenių. Pakviesti svečiai iš Latvijos ir Baltarusijos. Iš viso pensininkų šokių Skaityti toliau
Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.
Šį savaitgalį po liepos 15 d. prasideda vėžiavimo metas, galima gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Europinius vėžius galima gaudyti iki spalio 15 d.. Nepaisant to, saiko žvejai mėgėjai neturėtų prarasti ir privalo vadovautis mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m) bei samteliais. Draudžiama šiuos vėžius gaudyti rankomis, Skaityti toliau
Pensijų kaupimo sistema atgraso tėvus eiti vaiko priežiūros atostogų. Tie, kas ryžtasi karjeroje padaryti pertrauką, senatvėje nukenčia finansiškai. Dažniausiai tai būna moterys.
Nors Lietuvoje nuolat baisimasi emigracijos mastais, sparčiai senėjančia visuomene, nedideliu gimstamumu, vis dar nesusitvarkome savame kieme ir patys aštriname problemą. Netyčia įtvirtinome principą, kad žmonės turi rinktis tarp šeimos ir finansinės gerovės. Pirmiausia galvoje turiu pensijų kaupimo sistemą, kur, pasirodo, tėvų noras kuo ilgiau patiems auginti vaikus, baudžiamas. Jei vaikų šeimoje daugiau – tai gali gerokai „kirsti“ per senatvės pensijos dydį.
Skaityti toliau
Kovo 13 d., 12 val. Vilniuje prie Lietuvos Seimo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija ketina surengti Visuotinį piliečių mitingą „Už mus ir mūsų vaikus Lietuvoje!“ Mitingo rengėjai kartu su visuomeninėmis bendrijomis prie Seimo ketina pasisakyti už skurdo mažinimą, socialinio teisingumo vykdymą, pensijų ir algų didinimą.
13 –13:30 val. bus surengtos eitynės Gedimino prospektu nuo Seimo iki Vyriausybės rūmų V. Kudirkos aikštėje. 13:30–15 val. Skaityti toliau
Kovo 8 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7) bus atidaryta Vilniaus dizaino mokymo centro pensininkų dailė studijos dailės darbų paroda „Sidabrinis pavasaris 2017“.
Viena Vilniaus dizaino mokymo centro veiklos sričių – padėti miesto pensininkams įsijungti į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą meninės ir kultūrinės veiklos dėka. Čia jie mokosi meno paslapčių bei bando išreikšti save per meninę kūrybą. Vasarą rengiamos kūrybinės išvykos, dailės plenerai, ruošiamos sukurtų darbų parodos. Per 12 pensininkų dailė studijos gyvavimo metų laikotarpį surengta per 60 personalinių bei grupinių Skaityti toliau
Pernai prasidėjęs antrasis per ekonominę krizę sumažintų pensijų kompensavimo tarpsnis, kurio metu sumažinta pensijų dalis bus grąžinta dirbusiems pensininkams bus baigtas jau šiemet. Sumažinta pensijų dalis bus grąžinta beveik 81,4 tūkstančio dirbusių pensininkų.
„Valdančioji dauguma, tesėdama pažadus, numatė biudžete lėšas dirbusių pensininkų kompensacijų išmokėjimui jau šiemet, todėl senjorai jau kovo mėnesį sulauks šių kompensacijų, vietoje anksčiau planuoto mokėjimo 2018 metų gale“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Skaityti toliau
Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau
„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems. Skaityti toliau
Gruodžio 22 d. Seimas patvirtino „Sodros“ biudžetą. Kitąmet Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos sudarys daugiau kaip 3,739 mlrd. eurų, išlaidos sieks apie 3,707 mlrd. eurų išlaidas (pajamos viršija išlaidas 31,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad kitų metų biudžeto pajamos augs 9 proc., o išlaidos – 6,2 proc. Po dešimties metų pertraukos planuojamas nedeficitinis 2017 m. „Sodros“ biudžetas.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, gera žinia yra ir tai, kad per krizę dirbę pensininkai, kuriems pensijos buvo sumažintos ženkliau, Skaityti toliau
Gruodžio 20 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-180(2), kuriomis nuspręsta paankstinti ir iki 2017 m. liepos 1 d. baigti pensijų kompensavimo procesą dirbusiems pensininkams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 123 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Priimtomis pataisomis nutarta 2017 m. Skaityti toliau
Kai kurie mūsų šalies pensininkai, išvykę gyventi į užsienį ir oficialiai deklaravę savo išvykimą iš Lietuvos, susiduria su nemalonumais – didžiulėmis skolomis, kurios atsiveja juos iš Lietuvos. Šiems senjorams tokios skolos susidaro dėl nežinojimo – mat jie, sušlubavus sveikatai užsienyje, kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje pateikia Europos sveikatos kortelę (ESDK) ir gauna paslaugas, už kurias vėliau ir turi susimokėti, o jei to nepadaro – kaupiasi skolos mūsų šalyje. Skaityti toliau
Spalio 18 d. Seimas pritarė po pateikimo patobulintam Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo projektui, kuriame numatyta, kad visų asmenų, kuriems 2010-2011 metais buvo sumažintos pensijos, tame tarpe ir mirusiųjų iki 2014 metų gegužės mėnesio, artimieji galėtų paveldėti neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį.
Projektui po pateikimo pritarė visi Seimo posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Projektas pateiktas penktą kartą, nes iki tol Seimo dauguma vengė priimti įstatymo projektą ir vis Skaityti toliau
Ar žinojote, kad mūsų šalies vaistų vartotojai priemokoms galėtų išleisti gerokai mažiau tiesiog pasirinkdami pigesnius vaistus? Siekdama pacientus paskatinti vaistus įsigyti ir vartoti racionaliau, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pradeda socialinės reklamos kampaniją „Būk protingas, nepermokėk už vaistus”.
Sveikatos apsaugos viceministro Valentin Gavrilov teigimu, ministerijos tikslas – imtis tokių priemonių, Skaityti toliau
