Žymos archyvas: Paulius Juška

Lietuvių menininkų pleneras vyko Pietų Prancūzijoje (0)

lietuviai menininkai Prancuzijoje_lrkm.lt

Š.m. rugpjūčio antroje pusėje Prancūzijos pietuose, Provanso-Luberono regione,  surengtas lietuvių menininkų kūrybinis pleneras, kurį organizavo „Menų tiltas“ galerijos vadovas Edvinas Žukas. Septyni žinomi Lietuvos dailininkai: Rimas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Audrius Gražys, Paulius Juška, Vytenis Lingys, Sigita Maslauskaitė ir Kristina Norvilaitė dvi savaites kūrė paveikslus Bosco dominijos (Domaine de Bosc) rūmuose įrengtose kūrybinėse dirbtuvėse. Vėliau prie jų prisijungė ir žymus pianistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Geniušas.

Rugpjūčio 31 d. lietuvių menininkų kūryba pristatyta prancūzų publikai šio regiono kultūros festivalio „Festival Invitations“ metu. Ant įspūdingų rūmų sienų atviroje erdvėje Skaityti toliau

Kviečia tapybos paroda „Mėnulio slėnis“ (0)

Laimos Drazdauskaitės „Varteliai“

Gruodžio 14 d. (penktadienį) 17 val. pristatoma tapybos paroda „Mėnulio slėnis“ galerijoje ARKA (Aušros Vartų g. 7), Vilniuje.

Šių metų rugsėjo mėnesį „Menų tilto“ organizuotas tapybos pleneras priartino prie Lietuvos Sardinijos žemę. Prieš du metus Provanse vykęs pirmasis pleneras nuvedė lietuvius į pietų Prancūziją, nes buvo skirtas prancūziškos meno mokyklos tradicijų atgaivai. Tuomet jo dalyvei Laimai Drazdauskaitei kilo idėja aplankyti su molbertais mums mažai pažįstamą egzotišką kraštą, turintį senas gilias europinės kultūros tradicijos šaknis.

Edvido Žuko organizacinių sugebėjimų dėka ir jo partnerių pastangomis 2012 metų rugsėjo mėnesį septyni lietuvių tapytojai (Rimas Bičiūnas, Mindaugas Skudutis, Jonas Daniliauskas, Bronius Gražys, Danutė Gražienė, Monika Furmanavičiūtė ir Paulius Juška) Skaityti toliau

R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis (24)

Traidenis Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“' (Sarmatiae Europeae desscriprio)

Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Visi esame girdėję apie istorinės sąmonės tyrimus, bet retai susimąstome, kad tie praeities archetipai formuoja mūsų sąmonę ir istorijos suvokimą. Iš tiesų, o jeigu tyrinėjamas viduramžių objektas daro įtaką moderniajam žmogui? Šioje vietoje tinka ir XX amžiuje iškelto Vytauto kulto pavyzdys. Tuomet verta žvilgtelti į aplinkybes, kad ir neturinčias sąsajų su tuo dalyku jo egzistavimo metu, t. y. į tam tikru laiku suformuotą vaizdinį.

Yra tokia nerašyta istorikų taisyklė – nesiskųsk šaltinių stoka. Skaityti toliau