Balandžio 12 d. – tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena.
Liepą į kosmosą pakils antrasis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir VU pradedančiosios įmonės UAB „NanoAvionika“ su partneriais baigiamas konstruoti palydovas „LituanicaSAT-2“. Vienas pagrindinių misijos tikslų – išbandyti inovatyvią palydovo valdymo sistemą. Skaityti toliau
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau
Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.
Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau
Jungtinių Valstijų aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė grįžtanti prie JAV vykdomų pilotuojamų kosminių skrydžių, kurie laikinai buvo nutraukti atsisakius naudoti nesaugiais laikytus daugkartinius erdvėlaivius „Space Shuttle“. Nuo to laiko NASA savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuomojosi rusiškus kosminius laivus.
Viena astronauto vieta juose NASA kainuoja 70 mln. dolerių. Per metus paprastai į kosminę stotį atskrisdavo 6 JAV astronautai. Skaityti toliau
Šiemet pirmąkart šalies istorijoje Lietuva į kosmosą paleido du palydovus. Rugsėjo 20 dieną, šį šeštadienį, šiam istoriniam įvykiui įamžinti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą.
Dailininkės Evelinos Paukštytės kurtame pašto ženkle pavaizduoti abu šių metų pradžioje į kosmosą pakilę lietuviški palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 132 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,90 Lt, arba 0,84 Eur.
Kartu su pašto ženklu 3 tūkst. tiražu bus išleistas ir bukletas bei du skirtingi pirmosios dienos vokai. Skaityti toliau
Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?
Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau
Lietuva turi pirmąjį iš Žemės valdomą dirbtinį palydovą. Antradienį 15.30.26 val. vietos laiku Kauno technologijos universiteto (KTU) palydovinio ryšio stotis užmezgė pirmąjį dvipusį ryšį su penktadienį į orbitą paleistu „LitSat-1“ palydovu. Pagal išsiųstą komandą palydove įsijungė GPS imtuvas.
„Palydovo valdymas iš Žemės buvo vienas sudėtingiausių misijos uždavinių. Vien tai, galima sakyti, jau yra daugiau nei pusė visos misijos sėkmės,“ – sakė KTU profesorius Darius Gailius. Skaityti toliau
Šiandien, vasario 28 d., 9.30 val. Lietuvos laiku iš Tarptautinės kosminės stoties į orbitą vienas po kito sėkmingai išleisti du pirmieji lietuviški palydovai. Pirmasis į atvirą kosmosą išleistas Kauno technologijos universiteto „LitSat-1“ palydovas ir iš karto po jo – Vilniaus universiteto „LituanicaSat-1“.
Šiuo metu Kauno technologijos universitete įrengtoje naujoje ryšio stotyje budi „LitSat-1“ komanda – tikimasi, kad pirmąjį ryšį pavyks Skaityti toliau
Tuo metu kai centrinė Lietuvos žiniasklaida skambiai reklamuoja, kad pirmas lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“ šį vakarą (spalio 24 d.) iškilmingai iš LRT studijos bus palydėtas į NASA būstinę, kitas pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“ į NASA būstinę kelionę pradėjęs spalio 9 d. jau pasiekė savo kelionės tikslą!..
Praėjusią savaitę išsiųstas Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis Lietuvos kosminis palydovas „LitSat-1“ sėkmingai Skaityti toliau
