Žymos archyvas: Nijolė Jačėnienė

Laidoje „Saulė sodą sodino…“ – tapytoja E. Urbonavičiūtė apie grožį (video) (1)

Tapytoja Eurika Urbonavičiūtė | stop kadras

Renesanso epochos žmonės po Europą ir visą pasaulį išplatino grožio formules – tai ir „aukso pjūvio“ kompozicijos dėsnį, ir Fibonačio seką, ir kitus. Grožio dėsniai suformuluoti įvairių epochų filosofų yra žinomi nuo seniausių laikų.

Laidoje „Saulė sodą sodino…“ lankysimės šviesioje tautodailininkės Eurikos Urbonavičiūtės dirbtuvėje. Čia dėmesį patraukia ne vien tapytojos paveikslų pavadinimai: „Aukso pjūvis“, „Pasaulio sargas“, „Harmonija“, „Pagonė“, „Žemė“ ir kiti. Skaityti toliau

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Saulė sodą sodino…“ (video) (3)

sss_1

Saulė sodą sodino… Kas jame auga, žydi ir vaisius nokina, kokie paukščiai čiulba, kokie vėjai pučia? Ir kur jis yra? Vaizduotėje išnyra baltų mitų, sakmių, giesmių personažai, mums nesuprantamu būdu kuriantys ir gyvybę, ir visa tai, kas realiame pasaulyje gražu, kas džiugina dvasią ir atsiranda kiekvieno mūsų kasdieniniame gyvenime iš Saulės sodo sodinto… Daugybė garbių pasaulio mąstytojų tyrinėjo ir tyrinėja, kas yra kūryba, įkvėpimas, vaizduotė, menas, grožis ir t.t., tačiau teorijų ir atsakymų tiek pat, kiek… Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Kūčios, Kalėdos (video) (0)

Kūčių stalas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Paskutinėje „Baltų šventadienių“ laidoje pokalbis su etnologu, mitologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie senųjų Kūčių, Kalėdų papročius bei jų prasmę. Kūčios ir Kalėdos žemdirbio kalendoriuje laikytos didžiausia metų švente.

Iki pat XX a. vidurio Kalėdos švęstos tris, o kartais ir keturias dienas, nes Kalėdos – tai metas, kai į sugrįžta dieviškoji šviesa ir pasaulis vėl kyla naujam metų ratui. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ D. Razauskas ir J. Vaiškūnas apie žiemos saulėgrįžą (video) (4)

Jonas Vaišįkūnas ir Dainius Razauskas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Gruodžio 22 d. 6 val. 19 min. įvyko astronominė žiemos saulėgrįža. Ši diena buvo 10 val. ir 4 min. trumpesnė nei vasaros saulėgrįžos diena. Nuo šiol dienos pradės palaipsniui ilgėti. Naujųjų metų diena jau bus ilgesnė beveik 7 min., na o sausio 6-oji vadinta Žvaigždžių diena bei Atarašais, bus jau beveik 15 min. ilgesnė už žiemos saulėgrįžos dieną. Tai ir yra tas „gaidžio žingsnis“ kuriuo diena pailgėja pasak mūsų senolių.

Pasaulį apgaubus tamsai mūsų protėviai  atliko apeigas skirtas pagerbti protėvių vėlėms, kurios tuo metu sugrįžta į šį pasaulį ir lanko gimtuosius namus. Kad pasaulis vėl Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie žiemos švenčių magiją (video) (1)

2_5-1

Astronominė žiema prasideda guodžio 21 arba 22 dienomis, kai Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia. Ilgiausių naktų laikotarpis Lietuvoje vadinamas „tarpukalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis”, kai rengiamos šventinės vaišės ir atliekamos apeigos, skirtos protėvių vėlėms. Žiemos saulėgrįža Lietuvoje nuo seno buvo žinoma kaip Saulės sugrįžimo, Praamžiaus, Elnio devyniaragio šventė. Tuo metu piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją, įkalina Saulę. Tokiu metu apeiginiu būdu pasaulį reikia atkurti iš naujo. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie skambančius kanklelius ir tautinius drabužius (0)

Rengėjų nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad kanklės, kaip ir medis, iš kurio jos padarytos, turi sielą. „Kanklių kilmė ir naudojimas susijęs su pirmykščiais tikėjimais. Gamybos papročiuose yra mirusiųjų kulto reliktų (medis kertamas ir kanklės dirbamos mirus šeimos nariui), kanklių pavidalas ir spalva primena senovines susisiekimo ir ritualines priemones (luotą, karstą), jų stygų skaičius sutampa su magiškaisiais skaičiais (5, 7, 9, 12), ornamentikoje yra saulės, šviesos ir kitų kosmologinių simbolių“ (Romualdas Apanavičius, iš leidinio „Visuotinė lietuvių enciklopedija“). Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ papasakos apie gyvosios istorijos šventę ir tradicinių šokių stovyklą (video) (0)

Laidos stop kadras

Spalio 6 d., sekmadienį, 9 val. per Balticum TV rodomoje laidoje „Baltų šventadieniai“ šį kartą sužinosime apie šią vasarą Kartenoje vykusią gyvosios istorijos šventę „Kuršių genties vartus pravėrus“. Laida bus kartojama spalio 7 d., pirmadienį, 9 val., spalio 8 d., antradienį, 12.30 val. ir spalio 11 d., penktadienį, 14.25 val.

Kartenos piliakalnio papėdėje, vaizdingame Minijos slėnyje dvi dienas vykusioje šventėje laidos kūrėjai susitiko Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video) (0)

Rudens lygiadienio dieną Neries krantai sušvinta baltų vienybės ženklais | L. Petkevičiūtės nuotr.

Visos baltų kalendorinės šventės, laiko skaičiavimo sistemos vienaip ar kitaip susietos su šviesulių padėtimi dangaus skliaute įvairiais metų ar paros laikais. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške.  Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos  virsmo metas.

Pasak etnologės Eglės Valentės, „Etninė kultūra priklauso visiems – tiek kaime, tiek mieste gyvenantiems žmonėms. Gamta mieste taip pat yra gamta. Ošia Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ – apie „Tramtatulio 2019“ šventę (video) (0)

Dainuoja laureatė Gabija Juškytė iš Labūnavos | Laidos „Baltų šventadieniai“ stop kadras

Visoje Lietuvoje yra nepaprastų gabumų turinčių dainuojančių, grojančių, tarmiškai pasakojančių vaikų. Su jais susitikome tą dieną, kai vyko konkurso „Tramtatulis“ laureatų ir diplomantų  šventė – koncertas Domeikavos laisvalaikio salėje,  o apdovanojimo iškilmės – Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje.

Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ rengiamas trimis ratais: vietiniu, regioniniu ir visos šalies. Šiemet vietiniuose ratuose dalyvavo per 1000, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ – Krivio Jauniaus metams (video) (1)

Jonas Trinkūnas Dvarciškių šventovėje (Švenčionių r.) | J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė etnologo, folkloristo, religijotyrininko Jono Trinkūno (1939–2014) atminimui. Naujausioje „Baltų šventadieniai“ laidoje krivis Jaunius į mus prabils iš archyvinių vaizdo įrašų, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasidalins savo prisiminimais apie šią iškilią asmenybę, skambės Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ (vadovė Inija Trinkūnienė) giesmės.

„Lietuviškas Ąžuolas… Retai kada turėdavau galimybę bendrauti su kitu tokiu sielos Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie mitinį laiką (video) (0)

VAT nuotr.

Sekmadieniais 9 val. per Balticum TV rodomoje laidoje „Baltų  šventadieniai“ šį  kartą (gegužės 19 d.) susitiksime su filosofu dr. Žilvinu Svigariu ir folkloro ansambliu „Varangė“.

Pirmoje laidos dalyje su V. Vyčino darbo „Mūsų kultūros agonija“ vertėju, filosofu dr. Žilvinu Svigariu ieškosime atsakymų į klausimus, kuo yra išskirtinis švenčių laikas, kas yra mitinis žmogus, laisvė, mitinė pasaulėjauta. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie vaikų šventes ir Motinos dieną (0)

Apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Naujausiose laidose „Baltų  šventadieniai“ laidų kūrėjai dėmesį skiria dviem glaudžiai susijusioms temoms: pirmoje laidoje – apie lietuvių vaikų šventes, antroje – Motinos dienai.

Laidą galima pažiūrėti balandžio 29 d. (pirmadienį) 09 val., gegužės 1 d. (trečiadienį) 11.30 val., 2 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. ir 4 d. (šeštadienį) 14.30 val. per Balticum TV.

Senosios lietuvių vaikų šventės tyrinėtos labai menkai. Ko gero, vienintelis šiuo metu besigilinantis į šią temą ir parengęs kelis darbus – „Lietuvių vaikų šventės“, Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ linki „gyvo žalio“ (2)

Zaluma-3

Rengiant laidas apie senąsias baltų šventes, iškyla begalė klausimų ir dėl jų pavadinimų, ir dėl turinio, kuris slypi po pavadinimais, ir jų pasklidimo po Lietuvą vietų bei laiko, nes kalendorių buvo ir yra įvairių, pvz., Mėnulio, Saulės, Žemdirbių ir kitų. Naujausiose laidose papasakosime apie Jurginių šventę, turinčią net keletą pavadinimų, ir „Žemdirbių kalendorių“ bei pakviesime į Jorės šventę – parodysime, kaip ji buvo švenčiama ant Pyplių piliakalnio praėjusiais metais.

Jurginės seniau buvo vadinamos kitaip – Pergrubrinėmis, Perkūninėmis. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: vestuvės, gimtuvės, vardynos (video) (1)

30-2

Du artimiausius sekmadienius televizijos laidose ‚‚Baltų šventadieniai“ kalbėsime apie lietuvių tradicines šeimos šventes – vestuves, gimtuves ir vardynas.

Vestuvės švenčiamos labai įvairiai. Etnologė Irena Čepienė, tyrinėjusi lietuvių tradicines vestuves ir parengusi ne vieną mokslinį darbą, šiuolaikines vestuves pagal šventimo pobūdį sugrupavo į keturis tipus, tai – „minimalistinės vestuvės; originalios vestuvės, kurių pobūdis yra pramoginis; vestuvės, kuriose persipynę senieji ir naujieji vestuvių papročiai, kai šventei vadovauja piršlys (svotas) su svočia, ir tradicinės vestuvės, kuriose atliekamos senos kilmės simbolinės apeigos.“ Skaityti toliau

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ (video) (1)

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ | Rengėjų nuotr.

Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ pratęs ankstesniuosius: 2017 m. rengtą TV laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į įvairių baltų kultūros sričių mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas) ir 2018 m. TV laidų ciklą „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ (buvo pristatytos unikalios Lietuvos vietovės, apie kurias pasakojami padavimai).

Laidose „Baltų šventadieniai“ aiškinsimės, kokios yra pagrindinės baltų šventės, Skaityti toliau

I. Simonaitytės biblioteka Naujuosius metus pradės „Debesų menu” (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Sausio 2 d. 17 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos Galerijoje 13L vyks Jūratės Buožienės autorinės tekstilės parodos „Donelaitis“ atidarymas. Susitikime, skirtame Kristijono Donelaičio 305 gimtadieniui, kuriame dalyvaus parodos autorė ir aktoriai Virginija Kochanskytė, Sigutis Jačėnas, taip pat bus pristatyta ir VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleista unikali kompaktinė plokštelė „Metų“ Metai“, apipavidalinta Jūratės Buožienės paveikslais.

Praėjusiais metais šis sumanymas buvo dedikuotas Martynui Liudvikui Rėzai, kuris prieš Skaityti toliau

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva: Baraučiznos Kukovaits ir Saulės krėslas (video) (0)

Nijolė Janulienė | VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ nuotr.

Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Motinos dieną, gegužės 6-ąją,  pabuvosime Deltuvos žemėje prie Šventosios – šventvietėje, vadinamoje Baraučiznos Kukavaičiu, – ir mitologinėje vietovėje, vadinamoje Saulės Krėslu.

Su Baraučiznos Kukavaičiu yra siejamas pasakojimas apie legendinį Lietuvos valdovą Kukavaitį. Kaip ir rašytinėje, taip ir legendinėje Lietuvos istorijoje yra vardai, įvykiai, siužetai. Įdomu tai, kad visoje Skaityti toliau

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva (video) (0)

Po-baltu-Lietuva-alkas-lt-nuotrLaida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Trečios laidos padavimų žemėlapyje – Migliniškių Nuotakų akmenys, Žuklijų piliakalniai, Baraučiznos Kukavaitis ir Saulės Krėslas.

Tarptautinę šokio ir Pasaulinės gyvybės dieną, balandžio 29-ąją, turėsime proą apsilankyti Lietuvos vietovėse, žinomose iš padavimų apie akmenimis pavirtusias nuotakas ir kareivių kepurėmis suneštus kalnus. Skaityti toliau

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video) (0)

Alkos kalnas | Alaks.lt nuotr.

Balticum TV tęsia naujo kultūros laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, transliacijas. Antroje ciklo laidoje aptariami liaudiški orų spėjimo būdai, lankytasi orus pranašaujančioje Platelių apylinkėse esančioje Kalendoriaus dauboje.

Taip pat apsilankyta netoli Salantų esančiame Alkos kalne vadinamame Aukos kalnu. Pasak tyrinėtojų, Alkos kalnai yra būdingos žemaičių ir kuršių šventvietės. Skaityti toliau

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie mitinius milžinus (video) (0)

Virgina Asnauskienė | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradėjo naujo kultūros laidų ciklo, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Pirmoje laidoje buvo kalbama apie mitinius milžinus, „pirmuosius Lietuvos gyventojus“. Sužinojome, kokie jie buvo ir ką veikė. Lankytasi Pamaryje, kur yra išlikusi Drevernos kopa ir padavimas apie ją – „Milžino supiltas kalnas“. Čia atsivėrė įspūdingas dar žiema ir žvarbiu vėju alsuojantis kraštovaizdis, apšviestas pavasarinės Skaityti toliau

Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video) (2)

Virgina Asnauskienė pasakoja padavimą apie Drevernos kopą | N. Jačėnienės nuotr.

Balandžio 15  d. Kultūros dieną Balticum TV pradės naujo kultūros laidų ciklo, skiriamo atkurtos Lietuvos šimtmečiui, „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ transliacijas.

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ V. Vita Džekčioriūtė-Medeišienė – apie vaikų mitines baimes tradicinėje lietuvių pasaulėjautoje (video) (0)

Vita Džekčioriūtė-Medeišienė | youtube.com nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo etnologė, Vilniaus universiteto doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė. Kokios mitinės būtybės tradiciniuose lietuvių vaikų gąsdinimuose populiariausios? Kokio pobūdžio ir su kuo susijusių vaikų gąsdinimų sutinkama dažniausiai? Ko siekiama, gąsdinant vaikus? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Furmanavičiūtė – apie kūrybos realybę ir… padavimus, nupieštus smėlyje (0)

M.Furmanavičiūtės darbo akimirka | V.Tumėno nuotr.Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo dailininkė, meno daktarė Monika Furmanavičiūtė –
garsi lietuvių jaunosios kartos tapytoja. „Skrajojančių ežerų“ žiūrovai kiekvienoje laidoje matė rankas, piešiančias padavimus smėlyje. Štai ir atėjo laikas pristatyti piešinių autorę.  Kokią realybę vaizduoja tapybos darbai? Kokios temos artimos? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Iršėnas – apie žmogaus ir gyvūnų vaizdavimą baltų dailėje (0)

Dailės istorikas dr. Marius Iršėnas | Youtube.com stop kadras

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo dailės istorikas dr. Marius Iršėnas, su kuriuo susitikimas vyko Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“. Ką vadiname baltų daile ir ką priskiriame baltų palikimui? Kokie žinomi seniausi žmogaus atvaizdai, siejami su baltų kultūra? Kokie gyvūnai radiniuose vaizduojami dažniausiai? Kas būdinga baltų vaizdavimo stiliui? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ S. Juknevičius – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

Stanislovas Juknevičius | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, religijotyrininkas dr. Stanislovas Juknevičius, kuris vedė nuo „regimo“ iki „neregimo“, atskleisdamas mitų vaidmenį pasaulėžiūroje. Kas tai yra „neregimas“ ir kokios jo pasireiškimo formos? Ką reiškia „etniniai“ ir „bendražmogiškieji“ mitai? Kokios yra pagrindinės mitų funkcijos ir religinių mitų ypatybės? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Vaitkevičienė – apie laimę ir deivę Laimą (video) (2)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė, kuri atskleidė, kaip kaip mitologijoje aiškinama, kas yra žmogaus laimė. Kuo rūpinasi deivė Laima ir kaip dauginti laimę? Yra viena Laima ar trys laimos? Ką reiškia pasakymas „laimė kaip… kepurė“? Kokie yra su tuo susiję ritualiniai veiksmai? Ką reiškia simboliai – Žirgeliai ir Roželė? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ A. Sverdiolas – apie artėjimą prie Algirdo Juliaus Greimo (video) (1)

Arunas Sverdiolas | E. Kurausko nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, kuris padėjo priartėti prie iškiliausio lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo galvojimų. Ar galima drauge būti ir lietuviu, ir žmogumi, sirgti ir Lietuva, ir žmonija? Kaip suvaldyti vidinę sumaištį
ir kaip įveikti lietuviškosios kultūros provincialumą? Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ M. Šidlauskas – apie telegramą Algirdui Juliui Greimui (video) (1)

Marijus Šidlauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šįkart laidoje dalyvavo literatūros tyrinėtojas, kritikas, vertėjas doc. dr. Marijus Šidlauskas. Kodėl poetas Sigitas Geda rašė „Telegramą Algirdui Juliui Greimui“? Kuo ypatingi poetai? Kodėl Sokratas kalbasi su vėju? Kodėl, pasak Greimo, „mūsų nudievintoje ir nužmogintoje kultūroje, kur nebetikima į jokias vertybes, poezijos kalba vienintelė išsaugojo sakralinę meno dimensiją“? Skaityti toliau