Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.
Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau
Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Rečiau kalbame apie pralaimėjimus, o juk tai – ne mažiau svarbi mūsų istorijos dalis, rodanti, kad viduramžių kovos nebuvo vien tik lengvas pasivaikščiojimas nuo vienos pergalės iki kitos. Šiame kelyje teko patirti ir skaudžių pralaimėjimų. Bet po jų Lietuva atsitiesdavo ir rasdavo savyje jėgų tęsti kovą. Skaityti toliau
Vasario 22 d. Medininkų pilyje (30 km į pietryčius nuo Vilniaus) vyks tarptautinis Viduramžių rekonstrukcijos klubų suvažiavimas, kurio metu bus rodomos kovos: bugurtai, baltų susirėmimų su kryžiuočiais inscenizacijos, turnyrai. Taip pat vyks įvairios rungtys ir žaidimai. Renginio pradžia 14.00 val. Organizatoriai – Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ ir Trakų istorijos muziejus.
Mūšiai ir grobiamieji žygiai neatsiejami nuo ankstyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos. Natūraliai kyla klausimas, kada jie vykdavo. Vasarą, ankstyvą rudenį bei žiemą keliai būdavo sausiausi. Skaityti toliau
„Kaip sunku sakyt, kai vakar apvilkai jam uniformą… Sakyt, kad nepažįsti. Sunkesnio dalyko per gyvenimą nė neturėjau. Taip sunku buvo ištart, kad nepažįstu. O jis prie rusų guli“
Vanda Ona Herolcienė
Šiandien aš vienas. Vieversys su Geniu nunešė spaudą. Bunkeryje radijas groja kažkokią prancūzišką šansonetę. Buvau išlipęs į lauką. Aplinkui gili tyla. Vėl prasidės mėnesienos. Šiandien mėnulis jau pjautuvo dydžio. Ar gali kas įsivaizduoti, kad viduryje šitų laukų yra bunkeris, kuriame radijas groja prancūzišką dainušką?…
Skaityti toliau
Spalio 22 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą nuo Rusijos ekspansijos.
Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, Skaityti toliau
Kaune buv. senose miesto kapinėse prie 1941 m. Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis“ plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. Seimo narys R.Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S.Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R.Baltuškienė, ir Z.Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E.Šiugžda ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.
Kauno sąjūdiečiai taip pat aplankė Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) (1903 – 1974) 1941 m. birželio sukilimo metu ėjusio Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas, kapą Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir padėjo gėlių. Skaityti toliau
Vasario 3d., sekmadienį, Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga pakvietė kauniečius paminėti 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Šis sukilimas yra reikšmingas tuo, kad jo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui.
Vasario pradžioje Kauno apskrityje prasidėjo pirmieji 1863 metų sukilimo mūšiai. Ta proga žuvusių sukilimo dalyvių atminimas pagerbtas šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pagarbą sukilimo dalyviams atidavė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, Skaityti toliau
Baltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.
Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. Skaityti toliau
