Žymos archyvas: multikultūriškumas

R. Karbauskis. Tragedija verčianti apsispręsti (23)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.

Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta (2)

Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Kadangi Lietuvos žmonės nerodo didesnio entuziazmo priimti į savo šalį karo ir skurdo pabėgėlių, nūnai iš Rytų šalių plūstančių į Europos Sąjungą (ES), yra stimulas kalbėti apie gilesnius ir / arba paslėptus dalykus.

Istorinė Lietuva pasižymėjo taikiu ir vaisingu skirtingų tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimu. Tai buvo LDK stiprybės šaltinis ir jos įsimintinos tolerancijos pavyzdys. Dabartinė situacija skirtinga. Gyvename moderniame pasaulyje, dominuojamame nacijų pagrindu sukurtų nacionalinių valstybių, kuriose politinės nacijos daugiau ar mažiau sutampa su etnine tauta. Tai viena.

Kitas dalykas – mums, lietuviams (ir Rytų europiečiams), bando prikišti, neva esame labai užmaršūs ir nedėkingi. Juk daug mūsų tėvų ir senelių per visą praėjusį XX a. irgi patyrė emigrantų-pabėgėlių dalią. Skaityti toliau

Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau

S. Buškevičius. Nebūkime kvailiais – mokykimės iš svetimų klaidų! (3)

Stasys Buškevičius | asmeninė nuotr.

Iš Sirijos, Irako, Eritrėjos ir kitų konflikto draskomų šalių nenutrūkstamu srautu į ES plūstantys karo pabėgėliai  iššaukė iki šiol neregėto masto krizę, kurios nebepajėgia suvaldyti didžiosios Europos valstybės. Kol šių valstybių žiniasklaida graudina savo visuomenes liūdnomis karo istorijomis, o politiniai lyderiai kalba apie moralinę pareigą priglausti viso pasaulio kenčiančius, pabėgėlių  masės gramzdina Europą į visišką chaosą.

Naudodami Graikija, Italiją ir Vengriją kaip tarpines stoteles, tūkstančiai taip vadinamų pabėgėlių veržiasi į turtingiausias Europos Sąjungos valstybes (Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją), keldami didžiulę sumaištį: Skaityti toliau

M. Almonaitis. Pradėkime mąstyti patys (13)

Manvydas Almonaitis | Asmeninė nuotr.

Visi, kurie yra atostogavę prie Viduržemio jūros, visos Europos kurorto, viduriniosios klasės viešbutyje, kuriame susirenka atsitiktiniai ir tipiniai europiečiai, yra galėję stebėti įdomų vaizdą, vertą socialinio eksperimento pavadinimo. Aišku, egzistuoja begalė išimčių, skirtingų atvejų ir žmonių, bet paprastai visai įdomu stebėti lietuvius, kurie pasidalija į kelias grupes. Vienus, vulgariu elgesiu bloginančius visų lietuvių įvaizdį; kitus – dėl to įvaizdžio labai sunerimusius ir besistengiančius jį gerinti, neduok Dieve, juos palaikys tokiais pat prasčiokais, kaip ir tie prastieji lietuviai. Jau net pyragėlių kaip kokiam vokiečiui kimšti nebegalima, reikia atrodyti kultūringu. Skaityti toliau

D.Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens? (29)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.).

Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje erdvėje – tyla. Ir tai mums, gyvenantiems tik šia diena ir dar užsikrėtusiems emigracijos virusu, nėra gerai.

Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų“ – „svetimų“. Skaityti toliau

Ši žemė mūsų! (video) (13)

Parodija apie „multikultūriškumo“ ir rasinio maišymosi privalumus.

Nepageidaujamo elemento vietoje – baltieji kolonistai iš Europos, atvykę į tūkstantmečiais čia gyvenančių raudonodžių indėnų kraštą.

Kaip užgrobiama svetima žemė?

Kaip kolonistai tampa Jūsų protėvių žemės savininkais?

Kaip tikrieji savo žemės savininkai išugdomi atejūnų plėšikų vergais ir parankiniais? Skaityti toliau

V.K. Apie bekultūrius multikultūralizmo profanus (10)

„Sedit savo lietuviskoi būdoj, pasualio nematot, kulturū nepažystat“ – panašiai formuluojamų ir pateikiamų minčių per visą informacinio puslapio Patriotai.lt egzistavimo laiką komentaruose radome ne vieną. Bet ką ten šis Patriotai.lt, kuomet panašių stilistinės bei gramatinės minties perlų gausu delfiuose, lietryčiuose bei kituose stambesnio kalibro žinių portaluose?

Tiesa, būtų ne visai garbinga viską suversti vien tik beraščiams „kultūrologams“, kadangi šioje srityje absoliučiai pirmauja „kultūrinės įvairovės“ veliavnešiai, priskiriantys save „aukštesnei lygai“. Skaityti toliau