Žymos archyvas: mokymas

M. Morkūnaitė. Laisvę patyčioms (11)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Ko gero, vienas didžiausių liberalios visuomenės paradoksų yra nesibaigiantis jos laisvėjimas bei įvairiausio plauko teisių daugėjimas, o kartu – vis didesnį nerimą kelianti patyčių problema. Pastarosios aštrumą vargu ar kas galėtų neigti: populiarūs šio susirūpinimo ženklai Lietuvoje yra Vaikų linijos organizuojama kampanija „Savaitė be patyčių“, mokyklose diegiama „Olweus“ bei kitos patyčių prevencijos programos. Bėda ta, kad toks elgesys yra kovą su padariniais, o ne priežastimis. Patyčias ir kitokį asocialų elgesį gali skatinti daugybė veiksnių, pradedant agresyviais charakterio bruožais ar tam tikromis trauminėmis patirtimis asmeniniame lygmenyje, baigiant visuomenės ydomis, kurios suteikia reiškiniui Skaityti toliau

Norėdami suspėti su jaunąja karta mokytojai privalės mokytis iš savo mokinių (1)

mokytoja-mokiniai_siauliu-universiteto-archyv-nuotr

Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia besimokydamas, o tvirčiausius pamatus tiek būsimam išsilavinimui, tiek karjerai jau mokykloje padeda būtent mokytojai. Tačiau XXI amžiuje mokytojo vaidmuo keičiasi ir pedagogams darosi vis sunkiau „pasiekti“ jaunimą.

Kaip mokytojui pasivyti vietoje nenustygstantį šiuolaikinį jaunuolį ir jį sudominti? Kaip pasikeis pedagogo darbas ateityje? Gal jie taps nebereikalingi? Skaityti toliau

Jaunieji mokytojai prisideda prie Lietuvos ateities kūrimo (0)

Socialinė akcija „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia“ | Kurstoti.lt nuotr.

Jaunas mokytojas – naujas gaivus gūsis mokymosi įstaigoje. Visuomet norisi sužinoti: kas tie jauni, veiklūs, perspektyvūs ateities švietimo pirmeiviai, kurie pasirenka mokytojo kelią? Didžioji dalis jaunų mokytojų – ne tik sėkmingai baigę bakalauro ar magistro studijas, bet turintys pasiekimų mokslo, literatūros, kultūros, sporto, tarptautinių projektų srityse. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia socialinę akciją „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia“, kuri įamžina jaunus, perspektyvius švieitmo darbuotojus. Skaityti toliau

Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų (0)

usienieiai_ku.lt

Klaipėdos universitete (KU) liepos 14 d. prasidės tradicinė Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams. Jau septynioliktą kartą vyksiančią vasaros mokyklą organizuoja KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su universiteto lituanistais. Vasaros mokykloje užsieniečiai ir Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai visą mėnesį, iki rugpjūčio 12 d., kasdien intensyviai mokysis lietuvių kalbos. Po pamokų vyks kultūrinė programa: pažintinės paskaitos, vakaronės, ekskursijos. Skaityti toliau

Mokinių krūvis ir namų darbų kiekis turi mažėti, sako ministrė (0)

SMM nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tęsia susitikimus su švietimo bendruomenės atstovais dėl mokslo metų trukmės. Švietimo ir mokslo ministerijoje J. Petrauskienė susitiko su Lietuvos tėvų forumo atstovais.

Ministrė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas švietime geresni mokinių pasiekimai ir palanki emocinė aplinka mokyklose. Mokslo dienų skaičiaus didinimas ik vienas iš daugelio numatytų žingsnių gerinant švietimo kokybę. Skaityti toliau

G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities (7)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.

Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“ Skaityti toliau

A.Stulginskio univerisitete bus aptarti akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimo klausimai (0)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | šventės rengėjų nuotr.

Balandžio 8 d. Aleksandro Stulginskio universitete (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) įvyks Mokslinė-praktinė konferencija „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir populiarinti naujausius moksleivių ir akademinio jaunimo etninės kultūros tradicijos mokslinių tyrimų rezultatus.

Ši konferencija tai Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos/Sūduvos ir Dzūkijos/Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“ išdava.  Skaityti toliau

Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena (0)

Tarptautinė mokytojų diena | steelvalleyteachers.com nuotr.

Spalio 5-ąją Lietuvoje minima Tarptautinė mokytojų diena. Šia proga mokytojus sveikina švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Mokykla, mokytojas – šie žodžiai  žmogaus atmintyje išlieka visą gyvenimą. Kiekvienas savo kelyje sutinkame daug puikių mokytojų, augame ir bręstame apgaubti jų dėmesiu. Mokytojas padeda gyvenimo pamatus, veda mokiniuspažinimo, kūrybiškumo, tiesos keliu, ugdo svarbiausias vertybes: pagarbą, meilę žmogui ir Tėvynei. Sveikinu su artėjančia profesine švente – ir pradedančius savo karjeros kelią, ir Skaityti toliau

Studentės vedama pamoka buvo įvertinta lyg 20-ies metų patirties turinčios mokytojos (0)

Ingrida Mereckaite-K100

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) koridoriais greitai praskriejo žinia apie studentę Ingridą Mereckaitę, kuri atlikdama praktiką mokykloje sulaukė audito patikrinimo. Apie tai, kad choreografijos pamoką teks vesti stebint išorės vertintojai, pradinio ugdymo pedagogikos studentė sužinojo likus 40 minučių iki pamokos pradžios. Mergina sako greitai prisiminusi, ką moka, kaip įgytą patirtį pritaikyti šiai pamokai. Po pamokos pokalbis su vertintoja studentę labai įkvėpė! Vertintoja nuoširdžiai pasidžiaugė, kad studentė taip gerai valdo klasę, sugeba motyvuoti mokinius. Kaip vėliau vertintoja teigė studentei, atrodė, jog pamoką vestų 20-ies metų patirties mokykloje turinti mokytoja. Ingrida dar pirmoje klasėje nusprendė būti mokytoja, Skaityti toliau

Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė (6)

Michailas Kaznikas | T.Vinicko (Delfi.lt) nuotr.

„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas – daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato“, – interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kazinikas.

Švedijoje gyvenantis rusų kilmės muzikantas penktadienį mugėje „Mokykla 2013“ pristatė savo sukurtą originalų mokymo būdą, kurį išbandė Rusijos, Bulgarijos pedagogai, yra minčių jį diegti ir Lietuvoje. Skaityti toliau

Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai (2)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrė Edita Tamošiūnaitė susitiko su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Pokalbyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Susitikime aptarti svarbiausi Rytų Lietuvos švietimo klausimai: mokymo valstybine kalba, įstaigų tinklo, mokyklų pavaldumo, aprūpinimo, finansavimo ir kiti.

Ministras užtikrino, jog Vilnijoje bus išlaikytas lietuviškų mokyklų tinklas, o  ministerija sieks,  kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo to, kokia mokomąja kalba mokosi,  gautų kokybišką išsilavinimą, vienodai gerai mokėtų savo tėvynės valstybinę kalbą bei turėtų vienodas galimybes mokytis toliau. Skaityti toliau

Lietuvos tėvų forumas: Didžioji moksleivio krepšelio lėšų dalis pravalgoma (0)

Daugiau negu 95 proc. moksleivio krepšelio lėšų mokyklos skiria pedagogų darbo užmokesčiui, psichologinei ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir vos keli procentai lieka vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai kelti, neformaliam mokinių ugdymui bei kitoms reikmėms, rodo 2011 m. duomenys. Lietuvos tėvų forumas (LTF) susirūpino, kad 2012 m. visiškai liberalizavus moksleivio krepšelį, dar labiau kentės vaikų išsilavinimas.

LR Valstybės kontrolės 2011-2012 m. atlikto tyrimo „Mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo vertinimas“ duomenimis, moksleivio krepšelio lėšų skirstymo metodikoje – nemažai pažeidimų. Skaityti toliau

Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje (30)

Baltarusių vid. mokykloms 6 klasei skirtas vadovėlisPrieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių istorikų. Jeigu yra, tai jiems turėtų būti gėda dėl savo nemokšiškumo.

Neseniai teko skaityti baltarusių kalba parašytą pagalbinę knygą iš istorijos Baltarusijos vidurinėms mokykloms, pavadintą Гiсторыя Белаpусi са старажытных часау да сярэдзiны XIII ct. (Baltarusijos istorija nuo senųjų laikų iki XIII a. vidurio – aut. vert.). Ji skiriama bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokoma baltarusių kalba, Skaityti toliau

Startavo projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“ (10)

Nacionaliniu mastu startuoja naujas projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“. Šio projekto tikslas – surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios raidės, rodo, ant kokio pamato stovi mūsų Tauta.

Išklausius visos Tautos (siekiama surinkti bent 1 nuošimtį Tautos, t.y. ne mažiau 30 000 Lietuvių) nuomones, siūlymus, bus sudarytas šventų Lietuviui Žodžių sąrašas, Skaityti toliau

A.Vaicekauskas. Formalusis užsienio lietuvių švietimas (4)

Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas | plbe.org nuotr.

Kas yra formalusis švietimas? Į šį klausimą iki galo lyg ir neatsakyta. Pagrindiniai jo požymiai: mokykloje mokymas vyksta kiekvieną dieną, o lituanistinė tematika yra integruota, t. y. numatyta mokyklos mokymo planuose. Kiekvienoje šalyje, kur gyvena lietuviai, yra skirtingos sąlygos lietuviškai veiklai, skirtingas pačios lietuvių bendruomenės statusas. Tarkim, kai kuriose šalyse lietuviai turi tautinės mažumos statusą. Skirtingas taip pat yra lituanistinio švietimo teisinis įtvirtinimas. Todėl sąvoka „formalusis lituanistinis švietimas“ yra tam tikra prasme sąlyginė, nes kiekvienoje šalyje skiriasi švietimo sistema, tuo pačiu ir mokyklos. Visų pirma skiriasi mokymo lietuvių kalba apimtis: vienur mokoma lietuvių kalbos, etnokultūros, Lietuvos geografijos (pvz., Rygoje, Vasario 16-osios gimnazijoje), kitur įgyvendinama lituanistinė programa (pvz., Maskvoje), Skaityti toliau