Šiais mokslo metais mokiniams ugdymo procesas truks kiek ilgiau – išskyrus pradinių klasių mokinius ir abiturientus, visos kitos klasės vasaros atostogų išsiskirstys birželio 15 dieną. Mokyklos ir savivaldybės pačios galėjo nuspręsti, kaip prasmingai panaudos ir išdėlios pailgintas mokslo metų dienas.
Druskininkuose buvo nuspręsta, kad viena iš galimybių panaudoti papildomas mokslo metų dienas – tęsti ugdymo procesą. Skaityti toliau
Šią savaitę Lietuvos mokyklose abiturientai švenčia Paskutinio skambučio šventę. Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia panašiai tiek pat abiturientų, kiek ir pernai – 25 558.
„Abiturientai šiandien užbaigia vieną svarbų gyvenimo etapą, o naujasis atneša ir jaudulio, ir naujų galimybių bei patirčių. Būkite drąsūs, svajokite ir įgyvendinkite gražiausias savo idėjas – net jei sėkmė užtruktų, niekad nenuleiskite rankų. Pasitikėkite savimi ir jus palaikančiais žmonėmis“, – sakoma ministrės sveikinime. Skaityti toliau
Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau
Kai Latvijos Seimas priėmė, o prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė įstatymų pakeitimus pagal kuriuos Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba, Lietuvos valdantieji žengė žingsnį atgal į atsisakymą šios visose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse veikiančios tvarkos.
Kovo 29 d., prisidengę visokių parodomųjų politinių skandalų šydu, tyliai ir ramiai Lietuvos valstiečiai ir žalieji, sutarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvai padovanojo didelę Skaityti toliau
Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.
– Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums? Skaityti toliau
Kovo 22 d. 10 val. Varėnos Kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 2, Varėna) vyks nacionalinis dainų festivalis „Dainos iš tremties“. Minint partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago metus šventėje skambės partizanų ir tremtinių dainos.
Renginyje bus paminėta ir didžiausia Baltijos šalių gyventojų masinio trėmimo operacija „Priboi“ („Bangų mūša), vykusi 1949 m. kovo 25-28 dienomis. Per šį trėmimą iš Lietuvos buvo ištremta 32 tūkst., o iš visų Baltijos šalių – arti 100 tūkst. gyventojų. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija Valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga užsienio lietuviškoms mokykloms paruošė dovaną – ministerija dovanoja elektroninio knygyno prenumeratą, kuriame lietuviškas knygas bus galima skaityti nemokamai beveik metus. Tokią dovaną gaus apie 10 tūkst. mokinių 10-yje lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų ir daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų užsienyje.
„Tokios ypatingos Lietuvai šventės proga norime, kad kiekvieną lietuvį tolimiausiame pasaulio krašte pasiektų gurkšnis Lietuvos. Skaityti toliau
Švietimo įstaigų vadovų kadencijos apribojamos penkerių metų kadencijai, jų veikla vertinama kasmet, o metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai – tokie nauji, skaidrumą skatinantys pokyčiai mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų laukia įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms. Personalo ištekliams užtikrinti taip pat kuriamas Švietimo įstaigų vadovų rezervas.
„Atsisakyta iki šiol buvusios vadovų atestacijos, kuri kėlė nemažai klausimų dėl jos skaidrumo. Dabar švietimo įstaigų vadovų skyrimas ir vertinimas bus skaidresnis, Skaityti toliau
Pirmadienį savivaldybių pateiktais duomenimis, karantinas paskelbtas 135 mokyklose, t.y. 13 proc. nuo visų šalies mokyklų.
Švenčionių rajone uždarytos visos 8 mokyklos, Lazdijų rajone – 11 iš 12, Kėdainių rajone – 10 iš 17, Prienų rajone – 6 iš 12, Joniškio rajone – 4 iš 9, Ukmergės rajone – 7 iš 17, Raseinių rajone – 6 iš 14 mokyklų. Kauno miesto savivaldybėje karantinas paskelbtas 30 iš 66, Vilniaus mieste – 12 iš 118 mokyklų. Skaityti toliau
Pradines ir pagrindines šalies mokyklas šiemet pasieks Švietimo ir mokslo ministerijos nupirkti 3600 naujų stacionarių, nešiojamų ir planšetinių kompiuterių. Tam skirta beveik 3 mln. eurų. Dar dvigubai tiek kompiuterių mokykloms nupirkti papildomai bus skatinamos savivaldybės. Iš viso šalies mokyklas šiemet pasieks apie 11 tūkst. naujų kompiuterių.
Ministerijos nupirkti kompiuteriai bus perduoti savivaldybių mokykloms, jei ir savivaldybės prisidės prie mokyklų kompiuterizavimo. Planuojama, kad savivaldybės papildomai iš viso turėtų nupirkti 7200 kompiuterių. Skaityti toliau
Gruodžio 11 d., pirmadienį, 16 val. renkasi gimnazijų atstovai prie Kauno pedagogų kvalifikacijos centro (Vytauto pr. 44, Kaunas), kur vyks, labai tikėtina, tik formalus viešasis svarstymas dėl mokyklų ateities, ir rengia piketą, viešai pareikšdami savo nepritarimą tokioms permainoms.
Kauno savivaldybė per švietimą ir toliau važiuoja siaurų interesų buldozeriu. Mokyklų bendruomenes kaip perkūnas iš giedro dangaus pasiekė sprendimo projektas, kad kai kurias mokyklas planuojama sujungti, nors jų ideologijos – visiškai skirtingos, o viena gimnazija apskritai liktų be patalpų. Skaityti toliau
Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.
Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:
– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau
Istorinė XX a. pradžios vila sostinės Žvėryno rajone, kur anksčiau buvo įsikūrusi Italijos ambasada, turi naują veidą – mokslo metus čia pasitiko privati mokykla „Šiaurės licėjus“, veikianti pagal suderintą Lietuvos ir Šiaurės šalių ugdymo programą.
„Mokykla auga ir šiemet pasitinka jau trečius mokslo metus. Su gausėjančiu būriu moksleivių ir naujomis klasėmis ieškojome ypatingos vietos – mokymosi atradimams palankios aplinkos, kuri būtų ir miesto centre, ir gamtos apsuptyje. Skaityti toliau
Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių mokomaja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.
Dar yra mokykla baltarusių mokomaja kalba, dalis dalykų čia mokoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui! Skaityti toliau
Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. Projekto rengėjai siekia suburti rekordinę – 26 jaunų, motyvuotų lyderių kartą, kurie dvejus metus dirbdami mokytojais inicijuotų teigiamus pokyčius klasėje, mokykloje ir bendruomenėje. Prisijungti kviečiami aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės iki 35 m., mokytojo kvalifikacija nebūtina.
Dalyvauti programoje paprastai renkasi 30–35 m. žmonės, baigę studijas, sėkmingai darantys karjerą, dažniausiai jau sukūrę Skaityti toliau
Dideli miestai vargina. Žmogus iš prigimties linkęs gyventi mažoje, jam gerai pažįstamoje aplinkoje, kur kiekvienas kampas kalba savąja kalba, žiūri savomis akimis ir šviečia įprasta Saulė.
Taip ir keliauja dabartinio Lietuvos išeivio širdis į tuos kampus, kurie vis dažniau ir dažniau tampa užmiršta sala, su keistu buvusio kaimo pavadinimu, kurio jau nėra kam garsiai ištarti.
KAREIVONYS. Kas gali būti gražiau už tokį kaimo pavadinimą. Taip ir matau anų laikų Lietuvos kareivėlius lininiais marškiniais, žingsniuojančius kaimo daubomis ir kalneliais… O gal tai reiškia visai ką kitą? Bet ne – legendos pasakoja apie to kaimo gausų būrį jaunuolių išėjusių kovoti už Tėvynę. Skaityti toliau
Didelio šurmulio viešojoje erdvėje sulaukė galimas KT universiteto rektoriaus Prano Baršausko plagiatas. Šiame kontekste nesiimsiu kažko smerkti ar nuspręsti, bet atkreipsiu dėmesį į „sisteminį plagiavimą“, kuris mūsų švietimo sistemoje prasideda dar mokyklose. Maži vaikai pažinti pasaulį ir mokytis pradeda kopijuodami ir tai natūralu, tačiau ties tokiu mokymosi būdu galiausiai užstringama ir tai pradeda riboti vaikų kūrybingumą. Įsivyrauja tik informacijos kalimas. Rezultatas: kūrybiškai mąstančių visuomenėje nedidėjimas, masinė kultūra, reklamos gniaužtai, kuriems nesugeba pasipriešinti kritinio mąstymo nesusiformavę piliečiai. Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 20 d., Seime vyksiančiu renginiu bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. Šventine konferencija Seimas pradeda renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, ciklą.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva į konferenciją, vyksiančią istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, pakviesti moksleivių ir mokytojų bendruomenių, archyvarų, muziejininkų, bibliotekininkų, jaunimo atstovai kartu su valstybės politikais turės galimybę išklausyti mokslininkų pranešimų. Skaityti toliau
Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.
Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?
Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau
Rugpjūčio 30 d., 11.15 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su parlamento, ministerijų, mokslo stebėsenos ir tyrimų institucijos, verslo ir profesinių mokyklų atstovais aptarti profesinio ugdymo sistemos pertvarkos.
Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau tapo stabdžiu valstybės ekonomikos raidai. Turime rengti žmones darbo rinkai, o ne emigracijai. Todėl būtina šalia aukštojo mokslo reformos pertvarkyti ir profesinio ugdymo sistemą. Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija nupirko ir mokykloms perduos 82 naujus mokyklinius autobusus. Geltonieji autobusai bus iškilmingai perduoti rugpjūčio 29 d. 13 val. Vilniuje, Katedros aikštėje. Autobusai išriedės į 55 savivaldybes, į 21 iš jų – po du.
Visuose autobusuose įrengti ES standartus atitinkantys užvedimą blokuojantys alkotesteriai. Visi autobusai 19 vietų, 35 – „Mersedes“ ir 47 – „Iveco Daily“ markės. Skaityti toliau
Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. Kaip mokytojui ar bet kuriam kitam mokyklos darbuotojui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtojui iš vaiko elgesio, kitų požymių atpažinti fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą, kaip reaguoti, įtarus smurto atvejį, – tai konkrečiai aprašyta Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru parengtose „Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje Skaityti toliau
Daugiau kaip 10 norinčiųjų į vieną vietą – tokia konkurencija užvirė paskelbus atranką į ketvirtus metus Lietuvoje vyksiančią pedagogų mokymo programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Paraiškas pateikusios 106 mokyklų komandos iš visos Lietuvos kantriai laukė kol vertinimo komisija paskelbs dešimties laimingųjų sąrašą. Atrinktų mokyklų mokytojai beveik pusmetį gilins skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo ir įtaigaus pristatymo gebėjimus bei sieks laimėti 10 000 eurų vertės prizą savo mokyklai. Skaityti toliau
Seimo Migracijos komisija parengė ir Pasaulio lietuvių bendruomenei pateikė apibendrintą informaciją apie galimybes reemigrantų vaikams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, integruotis į bendrojo ugdymo įstaigas Lietuvoje.
Komisija nusprendė parengti minėtą informaciją ir ją pateikti Pasaulio lietuvių bendruomenei, atkreipusi dėmesį į tai, kad viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, dėl kurių užsienyje gyvenantys lietuviai nesiryžta grįžti gyventi į Lietuvą, yra informacijos stoka apie reemigrantų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybes. Skaityti toliau
Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“ („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su krūva trūkumų, bet iš kitos – baltą, su gausybe laimėjimų. Kaip sakoma, kuo norite, tuo tikėkite.
Tokių žinių adresatai yra skirtingi. Lenkijai skirti Lietuvos lenkų švietimo baisumai, o Lietuvos lenkų auditorijai visai gera jo padėtis. Kodėl taip daroma, galėtų paaiškinti pats Tomaševskis, bet ir be paaiškinimo Skaityti toliau
Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą – tinkama ir sveika mityba. Ypač tai aktualu vaikystėje, nes visavertė, reguliari mokinio mityba yra vienas iš svarbiausių besivystančio sveiko organizmo šaltinių. Vaikų sveikata yra mūsų visų bendras rūpestis, ir tik kartu veikdami, pasidalydami atsakomybę, pasieksime apčiuopiamų rezultatų. Lietuvoje atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimai atskleidė, kad mokinių mityba nėra sveika: kasdien vaisius valgo apie trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai. Negana to, vaisiai ir daržovės ne visada būna natūralūs ir švieži – neretai mokama tik už išvaizdą. Skaityti toliau
Vilniaus mokyklose prasidėjo pakartotinis vaikų priėmimas mokytis į laisvas mokymosi vietas.
Birželio 16 – 20 dienomis tėvai iš mokyklų gaus kvietimus mokytis į esamas laisvas mokymosi vietas. Gavę pasiūlymą, tėvai nuo birželio 21 d. savo apsisprendimą turi patvirtinti per 5 dienas, t. y. iki birželio 25 d.
Iki birželio 15 d. kvietimą į daugiau nei 1 Skaityti toliau
Birželio 7 d. Seimo Migracijos komisijos posėdyje buvo svarstomas aktualus užsienyje gyvenančioms lietuvių šeimoms, ketinančioms grįžti gyventi į Lietuvą, klausimas – vaikų integravimo į bendro ugdymo įstaigas įvairūs aspektai, didesnės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo mokyklose galimybės.
Posėdyje dalyvavę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pristatė ministerijos rekomendacijas ir metodinę pagalbą bendrojo ugdymo įstaigoms, siekiančioms integruoti į mokyklas grįžusių gyventi į Lietuvą šeimų vaikus. Skaityti toliau
Birželio 2 d. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino naujus bendrojo ugdymo planus. Juose daugiausia dėmesio skiriama mokymosi kokybei, mokinių pasiekimus sutelkiant į kūrybišką ugdymo veiklą, palankios emocinės aplinkos mokyklose kūrimui.
„Visi norime mokyklos, kurioje būtų gera mokytis, vaikai norėtų ją lankyti. Tokią ją turime sukurti kartu. Jau kitąmet mokymo programose neliks perteklinės informacijos, reikalaujančios „iškalti” žinias. Mokytojai ir mokiniai turės daugiau laiko susikoncentruoti į svarbiausius dalykus. Skaityti toliau
Seimas pradėjo svarstyti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pristatytą Seimo nutarimo projektą dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo.
Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Bendrojo ugdymo pokyčių siekiama šiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo, bendrojo ugdymo finansavimo.
