Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bendru įsakymu patvirtino naujos redakcijos Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašą. Naujame apraše, kuris pakeitė nuo 2007 m. galiojusį dokumentą, atsisakyta perteklinių reikalavimų, mokyklos skatinamos aktyviau diegti judrumo veiklas.
„Sveika gyvensena, judrumas yra tai, ką stengiamės perteikti vaikams. Skaityti toliau
Keičiasi reikalavimai, kaip turės būti rengiamos kūno kultūros pamokos mokiniams šalies mokyklose, kad jos taptų patrauklesnės ir modernesnės. Taigi gerėja pasiruošimo sąlygos šioms pamokoms, nustatyti konkretūs reikalavimai persirengimo erdvėms, mokytojams leista laisviau planuoti fizinę veiklą, kad ji būtų patraukli ir įdomi bei pritrauktų kuo daugiau jaunimo. Mokyklos turės daugiau galimybių naudotis kitomis sporto erdvėmis – kitų mokyklų, miestų stadionais, sporto centrais ir erdvėmis bei ten organizuoti fizinio aktyvumo pamokas, numatant įvairesnes sportines veiklas. Skaityti toliau
Kovo 20 šalies žiniasklaida paskelbė, kad Valdemaras Tomaševskis Lietuvos prezidento rinkimams surinko 30 000 parašų. Per 10 jų rinkimo dienų! Tądien feisbuke parašiau, kad tokią sėkmę greičiausiai nulėmė prievartinis lenkiškų mokyklų mokinių tėvų mobilizavimas „bendram reikalui“.
Žinomas blogeris Aleksandras Radčenka tai patvirtino, savo publicistikoje tą „bendrą reikalą“ įvardijęs, kaip tautinių mažumų mokyklų priverstinį dalyvavimą lenkų partijos LLRA akcijose, o mokinių tėvams skiriant savo mokesčius tai pačiai partijai bei pasirašinėjant V.Tomaševskio naudai. Skaityti toliau
Kovo 10 d., sekmadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas. Susirinkusius dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.
Konkurso organizatorių tikslas – prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, skatinti kiekvieną Lietuvos pilietį nuolat domėtis Lietuvos istorija, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe. Taip pat siekiama ugdyti visuomenės Skaityti toliau
Per kovą ir balandį mokyklas turėtų pasiekti 4,4 tūkstančio naujų kompiuterių su programine įranga – stacionarių, nešiojamųjų, planšetinių. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. Eur.
Skirstant kompiuterius vienas iš prioritetų bus teikiamas mokykloms tų savivaldybių, kurios taip pat aktyviai prisideda prie savo mokyklų kompiuterizavimo, taip pat švietimo įstaigoms, kurios informatikos moko ar planuoja mokyti pradinių klasių mokinius. Skaityti toliau
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, žadama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą Skaityti toliau
Siekiant spręsti šalies mokytojų atlyginimų problemą ir šiam tikslui rasti finansinių resursų, pradedamas auditas Švietimo ir mokslo ministerijoje bei 17-oje jos reguliavimo srities įstaigų. Atlikti tokį auditą įsakymu pavedė ministras Rokas Masiulis, laikinai einantis švietimo ir mokslo ministro pareigas.
„Švietimo sektoriui iš valstybės biudžeto skiriama daugiau kaip milijardas eurų per metus, todėl visų pirma mokytojų atlyginimų problemoms spręsti ieškosime vidinių šio sektoriaus resursų. Skaityti toliau
Įpusėjo trečia mokytojų streiko savaitė, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nerodo iniciatyvos iš esmės spręsti kolektyvinį ginčą.
Lapkričio 27 d. streiką rengianti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) informavo švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, jog yra suinteresuota, kad tūkstančiams vaikų būtų atnaujintas ugdymo procesas, todėl trečiadienį, lapkričio 28 d., 11 val., į Švietimo ir mokslo ministeriją atvyks derėtis. Skaityti toliau
Lapkričio 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir visoms profesinėms sąjungoms penktadienį išsiuntė susitarimų protokolą, parengtą po lapkričio 21 d. ministerijoje įvykusio susitikimo. Kitas susitikimas su profsąjungomis planuojamas ketvirtadienį, lapkričio 29 dieną.
Praėjusią savaitę įvykusiame švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir visų mokytojų profesinių sąjungų vadovų susitikime buvo aptarti pagrindiniai mokytojų siūlymai, kaip tobulinti etatinio modelio įgyvendinimą. Skaityti toliau
Lapkričio 12 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką. Streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai jai tinkamai nepasirengus. Dėl to mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą.
„Švietimo ir mokslo ministerija dar vis neketina taisyti savo klaidų, o planuoja keliones po Lietuvą Skaityti toliau
Seimas praėjusią savaitę priėmė Sporto įstatymą – valstybės sporto politiką formuos, koordinuos ir įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. taps Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Naujame įstatyme numatyta trigubai padidinti finansavimą sporto projektams, daugiau dėmesio skirti visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui, aukšto meistriškumo sportui.
Valstybės rūpinimasis nuosekliai apims tiek vaikus, jaunimą, tiek profesionalius sportininkus ir suaugusius sportuojančius žmones. Skaityti toliau
Šiemet, Kauno rajono pedagogai profesinės šventės proga sulaukė dvigubos staigmenos: savivaldybės užsakymu „Lietuvos ryto“ televizijos kūrybinė grupė sukūrė apie juos filmą, o Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja dr. Inga Stepukonienė parašė knygą „Švietimas Pakaunės krašte: mokyklos ir mokytojai“.
Antradienio popietę ši knyga atkeliavo į Garliavos Jonučių gimnaziją. Į knygos sutiktuves atėjo ne tik dabartiniai šios mokyklos mokytojai, bet ir būrelis veteranų. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Konstancija Tamulaitytė pedagoginiam darbui paaukojo net 46 gyvenimo metus, jos auklėtiniai – įvairių konkursų, olimpiadų nugalėtojai. Ne mažiau įspūdinga ir Skaityti toliau
Etatinio darbo užmokesčio koordinavimo grupės vizitai į savivaldybes ir mokyklas duoda vaisių: dar prieš savaitę Plungės ir Mažeikių rajonuose didelė dalis mokytojų neturėjo darbo sutarčių, o šiandien jas jau yra pasirašę beveik visi Mažeikių rajono ir 75 proc. Plungės rajono mokytojų.
„Tenka apgailestauti, kad procesui paspartinti reikalingas ministerijos įsikišimas, nors savivaldybės ir mokyklos sutarčių, darbo apmokėjimo sistemos klausimus turėjo būti išsprendusios kur kas anksčiau, nekeldamos nereikalingų įtampų mokytojams. Skaityti toliau
Mokytojai šiandien dirba be jokio orientyro, nes ugdymo programų nėra kam rengti. Nėra ir pamainos mokyklose dirbantiems mokytojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus. Sugriautas pedagogus iki šiol ruošęs universitetas. Pedagogų SOS signalus galima būtų vardinti ir vardinti. „Jaučiuosi lyg koks disidentas ir nesuprantu, kodėl dauguma tyli“, – apie katastrofišką švietimo sistemos padėtį Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. O paklaustas, ko palinkėtų pedagogams Mokytojo dienos proga, atsakė: „Ramybės ir susikaupimo, kuris sunkiai pasiekiamas, Skaityti toliau
Spalio 8 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuri nevaldo procesų, o mokyklose nuo pat pasiruošimo naujiems mokslo metams pradžios tvyro sumaištis, žiebiasi konfliktai, o didžiulė įtampa daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei. Skaityti toliau
Spalio 2 d., Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją (tekstas ČIA).
Kaip pažymima užsienio reikalų ir švietimo ir mokslo ministerijų pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“ Skaityti toliau
Motyvacines priemones naujiems mokytojams į mokyklas pritraukti taiko beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių. Jie dažniausiai aprūpinami būstu, jiems mokamos stipendijos ir finansuojamos studijos, teikiamos darželio lengvatos jų vaikams, sudaromas tinkamas darbo krūvis ir sąlygos, teikiamos metų mokytojo nominacijos. Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijos atlikta savivaldybių apklausa, kurioje dalyvavo 59 savivaldybės iš 60.
Daugiausia motyvacinių priemonių naudoja Panevėžio miesto ir rajono, taip pat Ukmergės savivaldybės. Skaityti toliau
180 bendrojo ugdymo mokyklų nuo šio rudens turėtų gauti tikslines valstybės lėšas ugdymo kokybei gerinti: startuoja vadinamasis kokybės krepšelis. Jam finansuoti iš ES struktūrinių fondų 2 metams numatoma skirti per 24 mln. eurų.
Šios lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai rengti, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt. Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d. Kauno r. Raudondvario gimnazijos stadione vyko pirmosios tarpmokyklinės etno žaidimo „Kyla“ varžybos. Jose dalyvavo trylika kuopų iš Raudondvario, Domeikavos gimnazijų ir Kauno VDU progimnazijos „Atžalynas“. Ši žaidimą prikėlė naujam gyvenimui dar pernai etnografas Algirdas Svidinskas.
„Kylą“ etnokultūrinėse varžytuvėse žaidė folkloro kolektyvų kuopos. Išgarsinti šį žaidimą mokinių tarpe sumanė Raudondvario kultūros centro etnografas Vilius Marma. Viltys pasiteisino. Jaunieji žaidėjai juokais „Kylą“ vadino lietuvišku Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija dar kartą primena: pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Ar naudoti pratybas, nusprendžia pati mokykla arba mokytojas. Mokykla, prieš priimdama sprendimą, turi tartis su mokinių tėvais.
„Mokytojai turėtų pasvarstyti, ar pratybų pildymas lavina dabartinių mokinių mąstymą, vaizduotę, ar tikrai geriau įtvirtina vieno ar kito dalyko žinias. Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie, galbūt galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laikmečio reliktas. Kodėl neparinkus mokiniams įdomesnių, šiuolaikiškesnių ir naudingesnių užduočių, Skaityti toliau
„Mūsų tikslas – gera mokykla, kurioje yra saugi aplinka, geras emocinis klimatas, kūrybingi mokytojai, todėl užsibrėžėme atnaujinti visas ugdymo įstaigas“, – kalbėjo meras Valerijus Makūnas trečiadienį Domeikavos gimnazijoje vykusioje Kauno rajono švietimo įstaigų vadovų konferencijoje.
Švietimui – biudžeto milijonai
Sparčiai augančio rajono vadovas pastebėjo, kad kasmet švietimo reikmėms skiriama daugiau kaip pusė savivaldybės biudžeto lėšų. Skaityti toliau
Rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino visus šalies mokinius, studentus, mokytojus ir dėstytojus Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos – proga.
Šalies vadovė pabrėžė, kad nauja mokslo kelionė prasideda Lietuvos šimtmečio rugsėjį, kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių.
„Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto projekto „Šimtmečio dovana pasauliui“, kurio metu dovanojamos lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas.
Vykdant šį projektą į užsienį iškeliaus daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Skaityti toliau
Šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), mokslo metų pradžios šventė nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. Tačiau, kaip skelbia ŠMM, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), siekdama, kad būtų išvengta įvairaus įstatymų traktavimo numatomais dvejopais šventės pasirinkimų atvejais, primena kai kurias Darbo kodekso nuostatas. Skaityti toliau
Šiandienos demografinė situacija ir aukštojo mokslo permainos kelia naujus iššūkius: visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius. Kaunas turi sprendimą, kuris padės spręsti abi bėdas. Universitetų dėstytojams siūloma persikvalifikuoti į mokytojus ir siekti mokyklų vadovų pareigų. Tai reikštų didesnį uždarbį ir galimybę vertingai perteikti savo patirtį bei žinias, o mokiniams užtikrintų turiningesnį ir rezultatyvesnį mokymosi procesą.
Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau
Šiais mokslo metais mokiniams ugdymo procesas truks kiek ilgiau – išskyrus pradinių klasių mokinius ir abiturientus, visos kitos klasės vasaros atostogų išsiskirstys birželio 15 dieną. Mokyklos ir savivaldybės pačios galėjo nuspręsti, kaip prasmingai panaudos ir išdėlios pailgintas mokslo metų dienas.
Druskininkuose buvo nuspręsta, kad viena iš galimybių panaudoti papildomas mokslo metų dienas – tęsti ugdymo procesą. Skaityti toliau
Šią savaitę Lietuvos mokyklose abiturientai švenčia Paskutinio skambučio šventę. Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia panašiai tiek pat abiturientų, kiek ir pernai – 25 558.
„Abiturientai šiandien užbaigia vieną svarbų gyvenimo etapą, o naujasis atneša ir jaudulio, ir naujų galimybių bei patirčių. Būkite drąsūs, svajokite ir įgyvendinkite gražiausias savo idėjas – net jei sėkmė užtruktų, niekad nenuleiskite rankų. Pasitikėkite savimi ir jus palaikančiais žmonėmis“, – sakoma ministrės sveikinime. Skaityti toliau
Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau
Kai Latvijos Seimas priėmė, o prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė įstatymų pakeitimus pagal kuriuos Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba, Lietuvos valdantieji žengė žingsnį atgal į atsisakymą šios visose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse veikiančios tvarkos.
Kovo 29 d., prisidengę visokių parodomųjų politinių skandalų šydu, tyliai ir ramiai Lietuvos valstiečiai ir žalieji, sutarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvai padovanojo didelę Skaityti toliau
