Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.
Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau
Gamtininkas, operatorius, režisierius Mindaugas Survila per kiekvieną dokumentinės poemos „Sengirė“ pristatymą pabrėžia, kad vienas iš šio filmo kūrimo tikslų – atkreipti žmonių dėmesį į sparčiai nykstančių miškų plotus Lietuvoje.
Siekdami ne vien šviesti visuomenę, bet ir veikti, pusę uždirbtų pinigų „Sengirės“ kūrybinė komanda nusprendė skirti senų miškų pirkimui. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad ateities kartos su Lietuvos sengirėmis galės susipažinti ne tik per kino teatro ekraną. Skaityti toliau
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje didėja susidomėjimas vaikų ugdymo veiklos vykdymu lauke, tad tikėtina jau visai greitai šalyje atsiras galimybė ugdyti vaikus taip, kad šie kuo daugiau laiko praleistų gryname ore. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seime įregistravo tai numatančias Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, kurioms pritarus, lauko darželių veiklų mūsų šalyje bus aiškiai reglamentuota.
Vėliau, jei siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, poįstatyminiais aktais Skaityti toliau
Mes turime protingų žmonių. Dabar mes kalbame. Bet gal netrukus jau ir veiksime. Vilčių galbūt yra, nes ne mes, o tie jie dėl pelno parduotų ne tik miškus, bet ir tėvą su motina… tie jie išbazarina universitetus ir institutus, ir žmones, ir viską, kas mums brangu.
Ne mes, o tie jie nekenčia MEDŽIO.
Vakar, kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija miškų gynimo klausimais „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“. Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybė eilinį kartą pribloškė Pilaitės rajono gyventojus ir visus vilniečius – nederinusi su visuomene iškirto 5 ha miško plotą. Būgštaujama, kad ir natūralus, gyventojų ypač mėgiamas upelis Sudervėlė gali būti pakištas po žeme…
Iškirtus Pilaitės miško laukymę ir upeliuko pakrantes, Pilaitės bendruomenė, norėdama pasiaiškinti kas čia vyksta ir kodėl gyventojai yra pastatomi prieš įvykusį faktą, pasikvietė projektuotojus. Pilaitės seniūnijoje į susirinkimą kovo 20 d. gana gausiai atvykę UAB Skaityti toliau
Sausio 11 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybės rūmus Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į mitingą „Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“. Sąjūdis kviečia visuomenę stoti ginti Lietuvos miškus nuo skubotai ir neatsakingai pradėtos vykdyti valstybinių miškų valdymo reformos, kuri, pasak šio judėjimo dalyvių, kelia chaosą visoje sistemoje. Visa tai gresia žalingomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis visai šaliai, o tai pat visų mūsų turto – miškų – apsaugai.
Pasak Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos, valstybiniai miškai Skaityti toliau
Ne visi žinome, kad ir Lietuvoje yra Gaujos upė, todėl nusprendėme vieną savaitgalį paskirti Dieveniškių kraštui ir neskubant jį patyrinėti, o svarbiausiai susipažinti su slapuke – Gauja.
Ties Dieveniškių sąsmauka, pasieniečiai apžiūri keliautojų veidus ir įsitikinę, kad jie nepanašūs į imigrantus ar kontrabandininkus, palinki gero kelio.
Ties Bėčionių piliakalniu, pasukame į vienvardį seną kaimą, kuris priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Aplink akmenimis grįstą kelią išsimėčiusios kaimo gryčios, kai kurios jau nebegyvenamos ir šeimininkų sulaukiančios tik vasarą. Skaityti toliau
Rugpjūčio 2 d. ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.
„Sprendimas sujungti miškų urėdijas buvo priimtas siekiant užtikrinti ekonomiškai stabilų ir gyvybingą valstybinių miškų ūkį, efektyvesnę ir skaidresnę urėdijų veiklą ir, svarbiausia, kurti didesnę grąžą ir naudą valstybei ir jos žmonėms“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovo teigimu, visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), po šių įmonių sujungimo išsaugos savo darbo vietas.
Ši vasara kažkokia saldžiarūgštė. Ir ne dėl to, kad maža saulės, visą liepą vaikštome su striukėmis. Miške nėra mėlynių – nušalnojo žiedeliai, avietės supuvo, nepradėjusios žydėti… Gal bruknių bus? Nušienautoj pievoj – vien rūgštynių rausvi žiedynai, išsistiebę, išsikėtoję, kitus žolynus nusmelkę. Patinka rūgštynėms ši vasara. Ar ir medus bus rūgštus?
Takelis nuo sodybos prie upelio užžėlė, šeimininkui ilgėliau įsisirgus. Vos pora mėnesių praėjo – vaikščiotus takelius takažolės ir gysločiai užskleidė. Gamta nemėgsta tuštumos. Ji viską suglosto, apgaubia, suima savin. Skaityti toliau
IR ŽEMĖ TURI ŠIRDĮ… Lyg aimana ištinka… Lyg žemė dejuotų… Lyg paskutinis tvinksnis plakančios širdies… Žemės širdies. Tokią valandą imi neabejoti, kad žemė tikrai turi širdį, ir jai sopa ją skaudžiausiais sopuliais… Ta žemė, kuri augina mums viską – ir mus pačius.
Sunku rasti palyginimą, kai per lapotas skarotas vasaros saulės nutviekstas medžių-brolių šakas su ūžesiu traškesiu, su dusliu bildesiu lauždamas braukdamas viską, kas pasitaikė, krinta žemėn ką tik šaižiomis zirzynėmis nupjautas žalias galiūnas medis… Atrodo, kad tavo paties, žmogau, širdis tuoj tuoj sustos, ir krisi negyvas greta šalia medžio – lyg tėvo savo.
Artėjant Rasos šventei, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.
Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai. Skaityti toliau
Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,
Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d. Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.
Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.
Jau beveik įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.
Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis. Skaityti toliau
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?
Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau
Sausio mėn. 29 d. ,sekmadienį, Kurtuvėnų regioninis parkas kviečia švęsti Pusiaužiemį ir pakeliauti po Pageluvio ežeryną aplankant net 10 ežerų. Žygyje žygeiviai ieškos barsuko pėdsakų ant Barsukyno kalno.
Sausio 25-oji, kuri mūsų tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė pailgėj per ėruko pėdelį“. Nuo saulėgrįžos jau turime viena valanda ir keliomis minutėmis ilgesnę dieną.
Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, – išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Skaityti toliau
Baigėsi dvi savaites trukusi gamtosauginė akcija „Miškas 2016“. Pagrindinis jos tikslas – užkirsti kelią neteisėtam miško ir eglučių kirtimui. Akcijos metu šalies žaliasis turtas buvo tarsi po padidinamuoju stiklu.
Daugiau kaip 450 Valstybinės miškų tarnybos (VMT), Generalinės miškų urėdijos ir visų miškų urėdijų pareigūnų itin atidžiai tikrino kirtimus, patruliavo miško ir vietinės reikšmės keliuose, stabdė medieną ir kalėdines eglutes gabenančias transporto priemones. Kaip sakė VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius, rajonuose buvo sudarytos operatyvinės grupės. Pareigūnai dirbo ir poilsio dienomis, ir po darbo valandų. Jie surengė per 300 reidų, atliko daugiau kaip 1200 patikrinimų valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Skaityti toliau
Ateinantį antradienį, gruodžio 20-ąją, 13 val. šalies miestų ir miestelių pagrindinėse aikštėse, didesnėse susibūrimo vietose, prie seniūnijų, girininkijų miškininkai gyventojams nemokamai dalins eglės šakas namams papuošti prieš šventes. Ši Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos rengiama akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vyks daugiau kaip šimte Lietuvos vietų.
Tradiciškai eglišakiai vilniečiams bus dovanojami Katedros ir Rotušės aikštėse, kauniečiams – Rotušės aikštėje, klaipėdiškiams – Teatro aikštėje, šiauliečiams – pagrindinėje miesto aikštėje, panevėžiečiams – Laisvės aikštėje. Visos akcijos vietos paskelbtos Generalinės miškų urėdijos tinklalapyje. Numatyta išdalyti per šimtą tūkstančių eglės šakų. Skaityti toliau
Gruodžio 8 d., šalyje prasidės gamtosauginė akcija „Miškas 2016“. Valstybinės miškų tarnybos, Generalinės miškų urėdijos ir visų miškų urėdijų pareigūnai itin atidžiai tikrins kirtimus, patruliuos miško ir vietinės reikšmės keliuose, stabdys medieną ir kalėdines eglutes gabenančias transporto priemones.
Akcijai vykdyti rajonuose sudarytos operatyvinės grupės. Pareigūnai dirbs ir poilsio dienomis, ir po darbo valandų. Skaityti toliau
Šiuo metu miškuose, ypač savaitgaliais, gausu uogautojų. Nors teisės aktai nenustato tikslaus uogavimo laikotarpio, uogos turėtų būti renkamos joms prinokus. Surinktos dar neprinokusios uogos prasčiau laikosi. Nors ir parausta, bet jose būna mažiau organinių rūgščių, fruktozės ir gliukozės, kitų vertingų medžiagų.
Uogauti galima visur, kur nėra draudžiamas lankymasis – tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose. Skaityti toliau
Kaip rodo apklausos, kurią neseniai atliko kompanija „Baltijos tyrimai“ Biržų miškų urėdijos užsakymu, duomenys, daugiau kaip pusė šalies gyventojų palankiai vertina miškų priežiūrą. Daugumą manančiųjų, kad miškai Lietuvoje prižiūrimi gerai, sudaro jaunimas iki 30 metų, Alytaus, Panevėžio, Tauragės bei Telšių apskričių ir didmiesčių gyventojai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu.
Beveik pusė apklaustųjų atsakė, kad miškuose geriau ūkininkauja valstybinių miškų valdytojai, miškų urėdijos, o ketvirtadalis – kad privačių miškų savininkai. Nuosavo miško turinčios šeimos dažniau nurodė, Skaityti toliau
Lliepos 29 d. įsakymu panaikintos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. Pripažinus netekusiomis galios šias taisykles, panaikinamas apribojimas rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu pusantro centimetro, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu vienas centimetras, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra ir negali būti didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.
„Šiose taisyklėse buvo nuostatų, kurios įtvirtintos kituose teisės aktuose, todėl teisinio aiškumo vardan nusprendėme, kad tokių draudimų dubliavimo neturi būti. Kai kurios taisyklių nuostatos dėl voveraičių ir baravykų dydžio buvo aktualios prieš porą Skaityti toliau
Avietė man visuomet atrodė moteriškiausia uoga. Nes pačioje jos sandaroje užkoduotas tęstinumas. Jos paskirtis – gyvybės nešimas. Per dilgėlynus, per iškirstus miškų plotus, proskynas, laukymes. Jos šaknys gilios ir gajos, skvarbios ir kantrios. O uogos saldžios ir kvepiančios.
Kvepia jos vidurvasariu. Ir uogiene su širšėmis, kurios tuoj pat sulekia nežinia iš kur ir saldžiai gelia, vos tik bandai jas išginti pro pravirą virtuvės langą. Skaityti toliau
Per pirmąjį š. m. pusmetį valstybiniai miškų pareigūnai nustatė 123 neteisėtų miško kirtimų atvejus, kai buvo iškirsta 1,2 tūkst. kubinių metrų medienos. Tai gerokai mažiau nei per tą patį laikotarpį 2015 metais: privačiuose miškuose sumažėjo net 70 proc., o valstybiniuose miškuose – apie 50 proc.
Sumažėjo ir pagamintos miško produkcijos grobimų valstybiniuose miškuose. Per pirmąjį š. m. pusmetį nustatyti 5 tokie atvejai, kai buvo pagrobta 57 m3 medienos. Pernai per tą patį laikotarpį nustatyta 14 atvejų, kai pagrobta 147 m3 medienos. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija, siekdama privačių miškų savininkus paskatinti ūkininkauti savo miško valdose, kviečia dalyvauti konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2016“. Šis konkursas – puiki galimybė ne tik parodyti, kaip ūkininkaujama miško valdoje, bet ir iš vertinimo komisijos narių gauti naudingų praktinių patarimų ir naujų idėjų tolimesnei miškų ūkio veiklai.
Konkurso metu bus išrinktos 3 pavyzdingiausiai tvarkomos privačios miško valdos Lietuvoje. Taip pat už pavyzdingai atliktus miško ugdymo kirtimus, savanorišką pagrindinių neplynųjų miško kirtimų vykdymą vietoj galimų pagrindinių plynųjų miško kirtimų, pavyzdingą miško atkūrimą, miško apsaugą ir priežiūrą, Skaityti toliau
Šiandien, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškams jau yra padidėjęs gaisrų pavojus. Dauguma miškų yra trečios gaisringumo klasės (vidutinis pavojus), o kai kuriose Pietų ir Rytų Lietuvos vietose – ketvirtos klasės (didelis pavojus). Toks gaisringumas prognozuojamas ir rytoj.
„Tų urėdijų, kurių miškams dėl karštų ir sausų orų ėmė grėsti gaisrų pavojus, miškininkams jau tenka ir miegoti atsimerkus. Jų pastangomis ir pernai, ir šiemet pavyko išvengti didesnių nelaimių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Miškams nuo gaisrų apsaugoti skirta šiuolaikinė priešgaisrinė sistema. Skaityti toliau
Vilniuje išsiveržė Verkių draustinio „ugnikalnis“: Santariškių gyventojai pabudo nuo grandininių pjūklų garso, ruošiant dirvą naujai gatvei klinikų link. Siekis pagerinti greitosios pagalbos automobilių susisiekimo sąlygas leido lengva ranka versti ne tik šimtametes saugomo draustinio pušis, bet ir pakeliui sutiktas teisines kliūtis. Kirtimai, pradėti likus vos porai dienų iki teismo sprendimo projekto teisėtumo byloje, atskleidė savivaldybės savivaliavimo tradicijų tąsą savarankiškai nusprendus miško likimą ir užsitikrinus agrumentus atsirašinėjimo teismams procese, išdidžiai pareiškus, jog miško nelikus, bylinėjimasis dėl jo apsaugos – beprasmiškas. Skaityti toliau
Sergamumo erkiniu encefalitu rodikliais Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis muša rekordus Europoje. Tačiau pasiskiepijusių nuo šios pavojingos ligos mūsų šalyje – beveik tiek pat rekordiškai mažai. Negana to, tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų yra įsitikinę, jog skiepytis nėra būtina arba apskritai neįžvelgia rizikos susirgti.
Skiepijasi tik kas penktas lietuvis
Bauginantį sergamumo erkiniu encefalitu ir požiūrio į skiepus paradoksą atskleidė žinomos tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos GFK SE atlikta apklausa Europos šalyse.
Balandžio 16 d. visoje Lietuvoje vyksta Nacionalinė miško sodinimo šventė, kurios metu bus atgaivinta keli šimtai hektarų miško – planuojama pasodinti daugiau nei pusę milijono medelių.
Kasmet ši miško sodinimo šventė sutraukia vis daugiau gamtai neabejingų Lietuvos žmonių – atsodinti miškų renkasi girininkai, gyventojai, bendruomenės, taip pat verslo įmonės. Į visą šalį suburiančią akciją vakar įsiliejo ir Šiaulių bankas, surengdamas itin gausią, vieningą medelių sodinimo talką „Investuojame į Lietuvos ateitį“. Skaityti toliau
Balandžio 16 d. 11 val. visoje Lietuvoje startuoja Nacionalinis miškasodis. Tikimasi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų. Šeštadienį nauji miškai bus pasodinti visose 42 miškų urėdijose. Sieksime ir naujo Lietuvos rekordo – didžiausio talkoje apsodinto miškų ploto, todėl visose urėdijose miškasodis prasidės vienu metu – 11 valandą.
Prie šios iniciatyvos kviečiami prisijungti visos šalies gyventojai, taip pat bendruomenės, organizacijos, įmonės ir kt. VĮ miškų urėdijos paruoš plotus miškų sodinimui, aprūpins sodinukais, pirštinėmis bei sodinimo įrankiais. Skaityti toliau
