Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas išplatino kvietimą į atvirą pokalbį Labanoro girioje „Mes mylime Lietuvos miškus, o tu“? Į šį renginį kviečiami atvykti visų partijų rinkimų į Seimą kandidatai, mokslininkai, miškininkai, visuomeninių organizacijų ir valstybinių įstaigų atstovai. Susitikimą ketinama surengti šių metų rugsėjo antrąjį sekmadienį, rugsėjo 13 d., 12 val. Labanoro girioje, Kiauneliškio gamtinio rezervato prieigose.
„Miškais ateina ruduo, su juo ir Seimo Skaityti toliau
Sykį viens ja[u]ns vyruks, į dailydes gerai išsimokinęs, užsigeide vandruot. Jam jau kelias dienas ėjus, jis pritika vieną žmogų, o kai tas tuo paču keliu ėja, tai juodu ėja krūvõ, jeib abiem einant čėsas ne teip pailgtų. Pakeliui tas žmogus dailydei išsipažina, kad jis perkūns ėsąs. Teip juodu eidami pritika antrą dieną da vieną, o tas sakės ėsąs velnias.
Dabar jie ėja visi trys ir iškaka į didelę girią, kuriõ daug visokių žvėrių buva, bet jie nieka valgyt neturėja. Tai sake velnias:
– Aš esu drūts* ir greits, aš tuojau parnešiu mėsos ir duonas ir ko šiaip da reiks. Skaityti toliau
Dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje ir šalyje paskelbto karantino medienos sektorius Lietuvoje susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Valstybinių miškų urėdija jau kovo mėnesį gavo pirmuosius signalus, kad žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkėjai svarsto nepirkti medienos, o balandį jau beveik pusė pirkėjų pranešė stabdantys medienos pirkimus. Pirmąjį metų ketvirtį medieną iš Valstybinių miškų urėdijos įsigijo 287 įmonės, per pastarąsias kelias savaites perkančiųjų liko 145.
„Pirkėjai mus informuoja, kad nurodytais terminais nepirks medienos, Skaityti toliau
Žemė ir pavasaris
Žemė ir Pavasaris – tik du trumpučiai žodžiai, o kokie jie mums prasmingi, šilti ir reikšmingi. Žmonių išmintis sako, kad kiekvienas žmogus kojomis ir rankomis turi nuolat jausti žemę, o pavasarį – širdimi ir jausmais. Tai nieko nuostabaus, nes:
Žemė – tai gimtieji namai, kuriuose regiu motiną, dedančią ant stalo ką tik iškeptą ruginę duoną, ir tėvą, grublėtomis rankomis ją pjaustantį; Skaityti toliau
Miško kirtimai šiuo metu ypatingai daug visuomenės dėmesio sulaukianti tema, neretai sukelianti aktyvias diskusijas. Juolab tada kai kirtimai numatomi saugomose teritorijose. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę vertę, kuriuose nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Lietuvoje bendrąją saugomų teritorijų sistemą sudaro konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, k Skaityti toliau
Gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms, susijusioms su miškų kirtimais, ir teiks jas Seimui.
Vienas svarbiausių siūlymų, pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, – mažinti plynųjų miškų kirtimų skaičių, juos pirmiausia ribojant biologiniu požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose.
Taip pat siūloma išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas racionaliai naudoti miško išteklius. Skaityti toliau
Išėjo žmogus į mišką medžioti su dviem savo šunimis, o bemedžiodamas ir bevaikščiodamas po mišką, užklydo ir negalėjo atitikti namų. Taip jam beklaidžiojant, užėjo naktis ir reikėjo miške apsinakvoti, o šunys viens kitam taip šnekėjo:
– Šiąnakt, girdi, ateis į mūsų namus vagis, tai aš eisiu namo, o tu atlik prie gaspadoriaus, kad jis paskui tave eitų, tai tu parvestum rytą jį namo, ale kad jis neis paskui tavęs.
Taip jie pasišnekėjo ir persiskyrė, o gaspadorius, atlikęs nakvoti su vienu šunim, pasirinko kur skarotesnė eglė, susikūrė ugnį ir atsigulė. Skaityti toliau
Senybėj medžiai ūturdavo (kalbėdavo). Kai nueina, būdavo, jų kirst, tai prašysis, prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir daturėt nebemožna dėl jų prašymo.
Sakydavo: „Ai nekirsk tu manęs, palik tu mane, eik prie kito!“.
Prie kito nueini – kitas prašos nekirst.
Kad taip nebūtų, tai Dievas padarė, kad anie negalėtų ūturti.
[Lietuvių išminties knyga, sudarė Jonas Trinkūnas, Vilnius, 2015 m.] Skaityti toliau
Kartais atrodo, kad mes pasimetėme laike – sakytum, visai neseniai dar džiaugėmės vasariška rugsėjo šiluma, pirmaisiais geltonais lapais, po to – spalio gale ilgam užtrukusia „bobų vasara“. O dabar esame jau antroje lapkričio pusėje. Ir be kalendoriaus matome, kokia striuka tapo diena. Žinia, kad ji trumpės dar visą mėnesį, ir liūdina, ir guodžia: taigi iš karto po to ji vėl pradės ilgėti!
Lapkritis jau nekrečia lapų. Tiesa… kai kurie medžiai, ypač tuopos, žilvičiai, jų dar išsaugojo. Ne visus lapus prarado Kuršių nerijos beržai ir klevai. Kažin, ar tuo reikia džiaugtis: nors tai gražu mūsų akims,
Kad kitąsyk gyveno viename priemiestyje keturios panos: viena verpėjėlė, kita audėjėlė, kita siuvėjėlė, o kita gaspadinė. O toks tenai buvo prisakymas: nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt nė žiburio užsidegtie. Tik už miesto tokia boba gyveno, tai pas tą būdavo galima gautie ugnies. Mieste žmonės vakare langus užsidarydavo, užsidegdavo žiburį ir sėdėdami dirbdavo.
Ėmė ir užgeso dabar toms panoms žiburys. Visos sėdi, dirba, nė viena nenor eit, o žiburio reikia.
– Eik, – sako, – verpėjėlė, parnešt ugnies – reik žiburio.
– Man velenėlis šviečia, – atsakė. Skaityti toliau
Rugsėjo 19 d. asociacija „Gyvas miškas“ Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijoje pristatė parengtą pasiūlymą „Gydantis miškas – vizija Lietuvai“.
„Kol dar liko tokių miškų ir tokių žmonių – reikia skubiai veikti“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, džiaugdamiesi, kad asociacija „Gyvas miškas“ labai išsamiai pristatė pasaulinę patirtį, kaip galima naudoti mišką jam nekenkiant, bet kartu sutaupant milijonus eurų gydymo išlaidoms.
Gydantis miškas – ne tik vizija Lietuvai. Tai gelbėjimosi ratas lietuviams, Skaityti toliau
Buvo du broliu gudriu ir vienas kvailas. Gudriejie broliai eina vienu keliu, o kvailys viens pats kitu keliu. Paėjus kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti:
– Ee, broliai! Eikita šen! Žiūrėkita, ką aš radau!
Tuodu broliu šnekasi:
– Eiva pasižiūrėti, gal tas kvailys ir gerą kokį daiktą rado. Skaityti toliau
Rytoj, rugsėjo 14 d., 11 val. visoje šalyje miškininkai kviečia į ekskursijas po miškus. Jos vyks Valstybinių miškų urėdijos (VMU) visų 26 regioninių padalinių teritorijose. Į ekskursijas nemokamai veš autobusai.
Miškininkai vežios po miškus, pasakos apie miško gyvenimo ciklus, darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžios po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, pelkes, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes, gražiausius takus ir rekreacinius objektus.
Šios pažintinės ekskursijos – tai renginių ciklo, kuris visuomenei organizuojamas artėjančios Miškininko dienos proga, dalis. Skaityti toliau
Po to kai gamtininkai ir visuomenininkai Vyriausybei įteikė peticiją su beveik 15 tūkst. parašų dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad medžioklė Punios šile šiemet bus sustabdyta. Pasak ministro, spalio 15 d. turėjusiam prasidėti medžioklės metui nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.
K. Mažeika sakė, kad, praėjusią savaitę įvertinus Punios šilo būklė buvo nustatyta, kad kenkėjų paveiktiems Skaityti toliau
Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės.
Aplinkosaugininkai ir miškininkai nepritaria Prezidento veto, ir toliau ragina Seimą priimti sprendimą įvesti 1500 ha miško apribojimą vienam savininkui, kitaip, jų Skaityti toliau
Rugpjūčio 12 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo?“ buvo pareikštas susirūpinimas tuo, kad, uždraudus bet kokią veiklą Punios šile, sunyktų daug medžių dėl miškų kenkėjų daromos žalos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Skaityti toliau
Atsakymas keliantiems abejones, kad neprižiūrimą Punios šilą sunaikins kenkėjai ir krūmokšniai.
Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, kad Punios šilui, kuris jau dabar turi išskirtinę vertę dėl dideliame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos, būtų leista natūraliai vystytis be kirtimų ir medžioklių. Daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų yra „prižiūrimi“ ir reguliariai kertami. Skaityti toliau
Tuo tarpu kai Punios šilo ateitimi susirūpinę visuomenininkai ragina pasirašyti liepos 30 d. paskelbtą internetinę peticiją dėl jo išsaugojimo, o daugiau kaip 100 žinomų visuomenės veikėjų dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, netoli Punios esančių Praniūnų, Panemuninkų ir dvejų Genių kaimų bendruomenių bei pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkai ir Alytaus forumo atstovai to daryti neskuba. Jų nuomone, palikus Punios šilą „ramybėje“, jį sunaikinsiančios kinivarpos (tipografai).
„Palikus žievėgraužių tipografų (kinivarpų) masiškai užpultą mišką ramybėje, kaip siūlo Skaityti toliau
Liepos 23 d. Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kuriomis nutarta nuo kitų metų riboti privačių miškų plotus.
Pagal priimtas naujas nuostatas, asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.
Asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 proc. juridinio asmens, Skaityti toliau
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nesupranta, kad gamtosauga yra daugiau nei medžioklė ir miškų ūkis. „Leiskit medžioti, tada kalbėsim“, – maždaug tokį ultimatumą jis buvo išreiškęs saugomų teritorijų darbuotojams, kai jis dar buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.
Punios šilas turėjo būti laisvai lankomu rezervatu, bet, žinoma, medžioklė jame nebūtų galėjusi tęstis, nes koks gi tai rezervatas, jei jame medžiojama. O medžiojamų žvėrių ten iš ties gausu ir tokių medžioklės plotų medžiotojai, su ministru priešaky, nė už ką nenori atsisakyti. Aš esu įsitikinęs, kad ir dėl vietinių,
Birželio 12 d., Vyriausybė pritarė, jog dalis Pabradės ir Gaižiūnų karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų miško plotų būtų paversti kitomis naudmenomis. Tai padės užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti treniruočių sąlygas minėtuose poligonuose.
Nutarimas buvo suderintas su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis, Nacionaline žemės tarnyba ir Valstybine miškų urėdija. Skaityti toliau
Trijose Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Veisiejų regioninio padalinio girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams.
Lizdai skirti šiai nykstančiai, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktai rūšiai išsaugoti. Šalyje iš viso priskaičiuojama apie 700 perinčių porų juodųjų gandrų. Skaityti toliau
Kovo 20 d., trečiadienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje vyks miškininko Bronislovo Ambrozo fotografijų parodos „Mažas didelis miško pasaulis“ atvėrimo renginys. Paroda kovo 18-31 dienomis pristatoma II ir III rūmus jungiančioje galerijoje.
Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio Šilinės girininkijos miškininkas B. Ambrozas fotografuoja jau trisdešimt penkerius metus – nuo tada, kai būdamas trylikos, dovanų gavo pirmąjį savo fotoaparatą. Jo nuotraukose užfiksuoti miesto žmogui retai matomi nesudrumsto miško, jo gyvūnijos vaizdai. Skaityti toliau
Aplinkos ministerijos iniciatyva šią vasarą atliktas miško naudojimo ir būklės vertinimas Molėtų rajono miškuose atskleidė daugybę pažeidimų. Ištyrus 25 privataus miško valdas pradėta 13 administracinių tyrimų dėl galimai neteisėtai sunaikintų miškų, pastatų statybos miško žemėje, dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir kt.
Sklypai patikrinimui buvo atrinkti peržiūrėjus vaizdingų Molėtų r. savivaldybės vietų, esančių greta vandens telkinių, ortofotografinius žemėlapius ir pastebėjus juose įtarimų. Skaityti toliau
Sausio 7 d., pirmadienį, 12 val. Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (KT) sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ piketuos dėl miškų reformos teisėtumo ir reikalaus paaiškinti kodėl vis dar nėra KT išvadų dėl miškų reformos teisėtumo.
Beveik prieš metus baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmąjį piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir reikalavo, kad dėl urėdijų reformos teisėtumo ir Miškų įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti per vieną dieną, pasisakytų KT. Skaityti toliau
Gruodžio 1 d., 12 val. nuo Katedros aikštės Vilniuje prasidėjo eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ per Gedimino prospektą Seimo link. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas sukvietė visus piliečius į miškų nekirtimo saugomose teritorijoje akciją.
Eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“, į kurią susirinko apie 1500 žmonių, skirta palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti plynus kirtimus Skaityti toliau
Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.
Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas, toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje „Kada miškas Skaityti toliau
Visuomeninė akcija už Gyvą Mišką, prieš mūsų girių naikinimą gali ir turi virsti visuotinio protesto prie valdžios nebaudžiamumą judėjimu. Labanoras čia tampa tik kibirkštimi, įžiebiančia totalinį pasipriešinimą sisteminiam valstybės resursų švaistymui ir nebaudžiamumui. Pavieniai tyrimai ir teismų procesai neapima visos piktnaudžiavimo ir korupcijos grandines, o dažnai tie teismai išblėsta, taikant senaties terminą ar tyčia įveliant bylas į neišbrendamus teisinius liūnus.
Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau
Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu.
Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu.
Plazdėjo vėliavos ir skambėjo dainos, buvo gera, saulėta ir apmaudu. Nes buvo sunku suvokti, kodėl iš viso čia turėjom ateiti. Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras? Skaityti toliau
Spalio 13 d., šeštadienį, 11 val. Labanore prasidėjo visuotinis pėsčiųjų žygis per Labanoro miškus ir kirtavietes skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires.
„Miškai tai MŪSŲ NAMAI, prigimtinė teisė ir bendras gėris. Junkis į gyvą veiksmą ir IŠREIŠK SAVO VALIĄ – kokius miškus mes norime matyti! Sveikus ir natūralius, žaliuojančius šimtamečių girių masyvais ar neatsakingu ir besaikiu vartojimu niokojamas dykynes?“, – visus neabejingus savo Tėvynės gamtai kvietė šio žygio už miškus telkėjai ir Skaityti toliau
