Gruodžio 1 d., 12 val. nuo Katedros aikštės Vilniuje prasidėjo eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ per Gedimino prospektą Seimo link. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas sukvietė visus piliečius į miškų nekirtimo saugomose teritorijoje akciją.
Eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“, į kurią susirinko apie 1500 žmonių, skirta palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti plynus kirtimus Skaityti toliau
Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.
Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas, toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje „Kada miškas Skaityti toliau
Visuomeninė akcija už Gyvą Mišką, prieš mūsų girių naikinimą gali ir turi virsti visuotinio protesto prie valdžios nebaudžiamumą judėjimu. Labanoras čia tampa tik kibirkštimi, įžiebiančia totalinį pasipriešinimą sisteminiam valstybės resursų švaistymui ir nebaudžiamumui. Pavieniai tyrimai ir teismų procesai neapima visos piktnaudžiavimo ir korupcijos grandines, o dažnai tie teismai išblėsta, taikant senaties terminą ar tyčia įveliant bylas į neišbrendamus teisinius liūnus.
Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau
Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu.
Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu.
Plazdėjo vėliavos ir skambėjo dainos, buvo gera, saulėta ir apmaudu. Nes buvo sunku suvokti, kodėl iš viso čia turėjom ateiti. Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras? Skaityti toliau
Spalio 13 d., šeštadienį, 11 val. Labanore prasidėjo visuotinis pėsčiųjų žygis per Labanoro miškus ir kirtavietes skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires.
„Miškai tai MŪSŲ NAMAI, prigimtinė teisė ir bendras gėris. Junkis į gyvą veiksmą ir IŠREIŠK SAVO VALIĄ – kokius miškus mes norime matyti! Sveikus ir natūralius, žaliuojančius šimtamečių girių masyvais ar neatsakingu ir besaikiu vartojimu niokojamas dykynes?“, – visus neabejingus savo Tėvynės gamtai kvietė šio žygio už miškus telkėjai ir Skaityti toliau
Pasibaigus vasaros poilsio sezonui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys atlieka įvairaus pobūdžio gamtotvarkos darbus: vykdomi medynų pertvarkymo, nepageidaujamos augmenijos šalinimo, sanitariniai ir kiti būtini miško kirtimai.
Kuršių nerijoje miško tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu 2013-2022 metams, paruoštu remiantis LR Vyriausybės patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu. Skaityti toliau
Buvo senas senas vilkas, pusiau rudas, pusiau pilkas. Akys išvarvėjusios, dantys išklibę. Skųsdamasis diegliais, vaikštinėjo pakiemiais ir seilę iš alkio varvino. Būdavo, seniau prasimanydavo jis ir avienos, o dabar, kai akelės žlibos – nekokios tokelės: čia manai – akmuo, o pasirodo – piemuo.
Senas vilkas jau vos vilkos. Ėjo jis sau į namus liūdnas, neramus. Prie šlaito turėjo jis ūkelį ir iš lapų, šakų pastatytą namelį. Priešais vilką kiškis tursavo, girią matavo.
Rokiškio krašto muziejaus archyve atkapsčiau šią nuotrauką – Vydūno paskaita Sarapiniškio miške, 1923 m. (autorius nežinomas). Kodėl paskaita buvo miške, kodėl jaunimui ir ką jis pasakojo, ranka rodydamas į medžius, – nežinome, bet galime numanyti.
Vydūnas tautą lygino su augmenija, medžiais, kurių kiekvienas auga, žydi ir bręsta savame plote – Tėvynėje. Vydūnas mokė klausytis miško: „Kartais jis šneka taip tyliai, jog išgirsti tik atidžiau įsiklausęs. Tada atrodo, kad miškas kažką pasakoja. Skaityti toliau
Ačiū jums visiems! Planas surinkti 10 000 parašų pasiektas vos per 4 dienas. Bet mes galime dar daugiau. Mes galime parodyti, kad titaniškos pastangos per žiniasklaidą įvaryti visuomenei neapykantą vilkams, neveikia.
Mes suprantame, kad vilkų naikinimas yra bėgimas nuo problemų, o ne jų sprendimas, kaip sprendžiama yra kituose civilizuotuose kraštuose – einant sugyvenimo su gamta keliu, o ne Skaityti toliau
Tiems, kas vakar nematė „Patriotų“ laidos. Tada, kai filmavome tuos kadrus, dar daug ko Labanoro girioje nebuvome atradę. Šiandien vaikščiojau po Alnio hidrografinį draustinį, kurio du trečdaliai jau iškirsta, ir galvojau: juk tai šimtmečio nusikaltimas. Ne tik prieš gamtą, bet ir prieš žmogų.
Įdomu, ką darytų žmonės kitose valstybėse, jei iškirstų jų nacionalinius parkus, kurie ne tik gamtą saugo, bet ir reprezentuoja valstybę. Vienareikšmiškai: plynų kirtimų padaryta Skaityti toliau
Aplinkos ministerija siūlo išplėsti Aukštaitijos nacionalinio parko ribas prie jo prijungiant Labanoro regioninį parką. Parengtas tokio Vyriausybės nutarimo projektas šiuo metu teikiamas derinti atsakingoms institucijoms.
„Labanoro giriai siekiame suteikti nacionalinio parko statusą, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Tai reiškia, kad dabartiniame Labanoro regioniniame parke, įgyvendinus teritorijų planavimo procedūras, būtų toks pat teisinis reguliavimas ir priežiūra, kaip ir kituose šalies nacionaliniuose parkuose. Vadinasi, didesnė gamtinė ir kultūrinė apsauga. Skaityti toliau
Gimiau 1980 metais ir galiu lengvai palyginti kaip Labanoro giria atrodė tada, prieš 20-30 metų. Labai mėgau keliauti po ją, kaip ir dabar. Tai buvo fiziškai dviračiu neaprėpiamas senų miškų pasaulis, kuriame buvo tiek gamtos, kad šiurpuliukai kūnu nueidavo. Žinojau, kad kažkur kerta, nes juk ir mano tėvukas eiguliu dirbo, bet tų kirtimų niekur nesutikdavau. Nedideli plyno kirtimo ploteliai pasimesdavo toje girioje, kaip adata šieno kupetoj. O daugiausiai kirsdavo neplynai ir visi kaimo žmonės turėjo darbo, nes darbas buvo daugiausiai rankinis, miške dirbdavo su arkliais, kurių vien tik mano (Januliškio) girininkijoje buvo keturi. Atvažiuoja tokie vežimu, pasikrauna medieną, o išvežus nė žymės nelikdavo, kad čia kažkas važinėjo. Skaityti toliau
Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.
Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, Skaityti toliau
VĮ Valstybinių miškų urėdija gamtos mylėtojus kviečia atvykti į girininkijas pasiklausyti įspūdingo tauriųjų elnių riaumojimo. Elnių tuoktuvių „dainos“ miškus drebina nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau intensyviausias rujos metas paprastai būna rugsėjo mėnesį. Šia proga Valstybinių miškų urėdija 14-je regioninių padalinių organizuoja nemokamos išvykas į miškus, kurioms vadovaus patyrę miškininkai – medžiotojai. Išvykų grafikas skelbiamas įmonės interneto svetainėje. Skaityti toliau
Slapta aplinkos ministro darbo grupė
Aplinkos ministras 2018-04-26 įsakymu Nr. D1-334 sudarė darbo grupę prekybos mediena tvarkai tobulinti. Pažymėtina kad apie darbo grupės sudarymą nebuvo skelbta viešai, šis ministro įsakymas teisės aktų registro sistemoje nebuvo paskelbtas.
Kodėl ministras tokią svarbų klausimą sprendžia slaptai, kodėl slapstosi? Visada sakiau, kad pagrindinis miškų reformos užsakovų tikslas apriboti konkurenciją ir grupei suinteresuotų asmenų sudaryti išskirtines sąlygas įsigyti medieną iš valstybinių miškų Skaityti toliau
Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.
Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau
Gamtininkas, operatorius, režisierius Mindaugas Survila per kiekvieną dokumentinės poemos „Sengirė“ pristatymą pabrėžia, kad vienas iš šio filmo kūrimo tikslų – atkreipti žmonių dėmesį į sparčiai nykstančių miškų plotus Lietuvoje.
Siekdami ne vien šviesti visuomenę, bet ir veikti, pusę uždirbtų pinigų „Sengirės“ kūrybinė komanda nusprendė skirti senų miškų pirkimui. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad ateities kartos su Lietuvos sengirėmis galės susipažinti ne tik per kino teatro ekraną. Skaityti toliau
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje didėja susidomėjimas vaikų ugdymo veiklos vykdymu lauke, tad tikėtina jau visai greitai šalyje atsiras galimybė ugdyti vaikus taip, kad šie kuo daugiau laiko praleistų gryname ore. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seime įregistravo tai numatančias Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, kurioms pritarus, lauko darželių veiklų mūsų šalyje bus aiškiai reglamentuota.
Vėliau, jei siūlomiems pakeitimams būtų pritarta, poįstatyminiais aktais Skaityti toliau
Mes turime protingų žmonių. Dabar mes kalbame. Bet gal netrukus jau ir veiksime. Vilčių galbūt yra, nes ne mes, o tie jie dėl pelno parduotų ne tik miškus, bet ir tėvą su motina… tie jie išbazarina universitetus ir institutus, ir žmones, ir viską, kas mums brangu.
Ne mes, o tie jie nekenčia MEDŽIO.
Vakar, kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija miškų gynimo klausimais „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms: kaip nepasiklysti tarp reformų ir ūkinės veiklos“. Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybė eilinį kartą pribloškė Pilaitės rajono gyventojus ir visus vilniečius – nederinusi su visuomene iškirto 5 ha miško plotą. Būgštaujama, kad ir natūralus, gyventojų ypač mėgiamas upelis Sudervėlė gali būti pakištas po žeme…
Iškirtus Pilaitės miško laukymę ir upeliuko pakrantes, Pilaitės bendruomenė, norėdama pasiaiškinti kas čia vyksta ir kodėl gyventojai yra pastatomi prieš įvykusį faktą, pasikvietė projektuotojus. Pilaitės seniūnijoje į susirinkimą kovo 20 d. gana gausiai atvykę UAB Skaityti toliau
Sausio 11 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybės rūmus Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į mitingą „Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“. Sąjūdis kviečia visuomenę stoti ginti Lietuvos miškus nuo skubotai ir neatsakingai pradėtos vykdyti valstybinių miškų valdymo reformos, kuri, pasak šio judėjimo dalyvių, kelia chaosą visoje sistemoje. Visa tai gresia žalingomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis visai šaliai, o tai pat visų mūsų turto – miškų – apsaugai.
Pasak Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos, valstybiniai miškai Skaityti toliau
Ne visi žinome, kad ir Lietuvoje yra Gaujos upė, todėl nusprendėme vieną savaitgalį paskirti Dieveniškių kraštui ir neskubant jį patyrinėti, o svarbiausiai susipažinti su slapuke – Gauja.
Ties Dieveniškių sąsmauka, pasieniečiai apžiūri keliautojų veidus ir įsitikinę, kad jie nepanašūs į imigrantus ar kontrabandininkus, palinki gero kelio.
Ties Bėčionių piliakalniu, pasukame į vienvardį seną kaimą, kuris priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Aplink akmenimis grįstą kelią išsimėčiusios kaimo gryčios, kai kurios jau nebegyvenamos ir šeimininkų sulaukiančios tik vasarą. Skaityti toliau
Rugpjūčio 2 d. ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.
„Sprendimas sujungti miškų urėdijas buvo priimtas siekiant užtikrinti ekonomiškai stabilų ir gyvybingą valstybinių miškų ūkį, efektyvesnę ir skaidresnę urėdijų veiklą ir, svarbiausia, kurti didesnę grąžą ir naudą valstybei ir jos žmonėms“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovo teigimu, visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), po šių įmonių sujungimo išsaugos savo darbo vietas.
Ši vasara kažkokia saldžiarūgštė. Ir ne dėl to, kad maža saulės, visą liepą vaikštome su striukėmis. Miške nėra mėlynių – nušalnojo žiedeliai, avietės supuvo, nepradėjusios žydėti… Gal bruknių bus? Nušienautoj pievoj – vien rūgštynių rausvi žiedynai, išsistiebę, išsikėtoję, kitus žolynus nusmelkę. Patinka rūgštynėms ši vasara. Ar ir medus bus rūgštus?
Takelis nuo sodybos prie upelio užžėlė, šeimininkui ilgėliau įsisirgus. Vos pora mėnesių praėjo – vaikščiotus takelius takažolės ir gysločiai užskleidė. Gamta nemėgsta tuštumos. Ji viską suglosto, apgaubia, suima savin. Skaityti toliau
IR ŽEMĖ TURI ŠIRDĮ… Lyg aimana ištinka… Lyg žemė dejuotų… Lyg paskutinis tvinksnis plakančios širdies… Žemės širdies. Tokią valandą imi neabejoti, kad žemė tikrai turi širdį, ir jai sopa ją skaudžiausiais sopuliais… Ta žemė, kuri augina mums viską – ir mus pačius.
Sunku rasti palyginimą, kai per lapotas skarotas vasaros saulės nutviekstas medžių-brolių šakas su ūžesiu traškesiu, su dusliu bildesiu lauždamas braukdamas viską, kas pasitaikė, krinta žemėn ką tik šaižiomis zirzynėmis nupjautas žalias galiūnas medis… Atrodo, kad tavo paties, žmogau, širdis tuoj tuoj sustos, ir krisi negyvas greta šalia medžio – lyg tėvo savo.
Artėjant Rasos šventei, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.
Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai. Skaityti toliau
Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,
Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d. Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.
Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.
Jau beveik įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.
Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis. Skaityti toliau
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?
Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau
