Rugpjūčio 28 d., antradienį vakare netekome Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose Rokiškio rajone įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (g. 1928 m.).
Sulaukus garbingo 90 metų amžiaus A. Dručkaus gyvybė užgeso jo paties įkurtame muziejuje Obeliuose.
Paskutinės dienos – tarp eksponatų
Buvęs partizanų ryšininkas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus padovanojo valstybei vertingą, beveik pusės milijono litų vertės, Skaityti toliau
Būsimasis architektas Antanas Panavas gimė 1926 metais Grybėnuose, prie Dysnų ežero. Žemdirbių šeima nusprendė vaiką leisti į mokslus Vilniuje. Tad nuo 10 metų Antanas vilnietis, Vilniuje išgyvenęs virš 80 metų, su priverstine tremties ir kalėjimo pertrauka.
Jam teko pergyventi 4 okupacijos. Sulaukė tik 19 metų, o jau okupantas atėmė dvejus metus – tardymų, kalėjimų ir sunkaus režimo Vorkutoje be jokių ryšių su artimaisiais. Grįžus į Vilnių ir baigus gimnaziją, Skaityti toliau
Gruodžio 8 d. eidamas 92-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras menotyrininkas Lionginas Šepetys.
Šepetys gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime. 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius architektas. Menotyros mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Skaityti toliau
Rugsėjo 15 dieną, eidamas 80-uosius metus, mirė garsių dokumentinių filmų autorius, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis.
R. Šilinis gimė 1937 m. spalio 6 d. Utenoje. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, dirbo Valstybinio kinematografijos komiteto pranešėju, Lietuvos kino studijos kronikos redaktoriumi, dokumentinių ir mokslinių filmų redaktoriumi. Nuo 1969 m. – dokumentinių filmų režisierius. 2004 – 2006 m. R. Šilinis buvo „Valstybės kino metraščio“ visuomeninės patariamosios tarybos vyriausias patarėjas.
Eidama 76-uosius metus birželio 9 d. mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, buvusi Seimo narė konservatorė .
Dėl signatarės mirties užuojautą Seimo ir savo vardu pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Romualdą Hofertienę prisiminsime kaip Lietuvai pasišventusį žmogų. Jos darbas, aukojant asmeninius siekius ir ambicijas, yra įkvepiantis pavyzdys. Netekome nuostabios ir šiltos asmenybės, atkakliai siekiančios tikslų, puikios pedagogės ir aktyvios visuomenės veikėjos“, – rašoma Seimo pirmininkop vadovo užuojautoje.
Romualda Hofertienė gimė 1941 m. spalio 25 d. Raseinių rajone, Girkalnio miestelyje. 1977 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, matematikos mokytoja. Skaityti toliau
Gruodžio 31 d. eidamas 87-uosius metus mirė poetas, vertėjas, dainų autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Petras Bložė.
Vytautas P. Bložė g. 1930 m. vasario 9 d. Mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose, tačiau dėl tėvų tremties į Sibirą mokslus nutraukė. Dirbo montuotoju, buhalteriu. 1949 m. Kaune išlaikė egzaminus. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo rusų filologiją. Dirbo Valstybinėje meninės literatūros spaustuvėje (dab. „Vaga“). 1966–1971 m. jo kūryba nebuvo spausdinama. 1975 m. persikėlė į Švendubrę prie Druskininkų, po žmonos Skaityti toliau
Šiandien, spalio 8 d. eidama 89-uosius mirė televizijos režisierė, aktorė, scenaristė Galina Dauguvietytė.
G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d., jos tėvai – tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė.
1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose.
1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. Skaityti toliau
Šiandien, spalio 6 d., ryte mirė didis žmogus, dainininkas, poetas Stasys Povilaitis.
Ansamblio „Nerija“ dainininkai reiškia gilią užuojautą dėl draugo ir kolegos Stasio Povilaičio netekties ir liūdi drauge su visais, kurie pažinojo maestro S. Povilaitį.
Žinia apie dainininko stipriai pašlijusią sveikatą buvo pasiekusi visus, tačiau jo kolegos iki paskutinės akimirkos tikėjo, kad S. Povilaitis pasirodys suplanuotuose jubiliejiniuose „Nerijos“ koncertuose lapkričio mėnesį. Jis pats buvo šių koncertų sumanytojas. Vasarą sukvietė kolegas, planavo pats vesti renginį ir jame dainuoti. Skaityti toliau
Mirė Lietuvos partizanas, tremtinys, politinis kalinys, buvęs Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno filialo ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos steigėjas Albinas Staugaitis (1922-2015).
Dar sovietmečiu Staugaičių bute dažnai rinkdavosi kraštotyrininkai-folklorininkai-žygeiviai kai sovietinė valdžia išardydavo kurį nors jų kolektyvą ir neleisdavo rinktis. Čia buvo ruošiamasi ne vienai Rasos šventei, mokomasi liaudies dainų,… Jo įkurta Kovo 11-osios gatvės bendrija pirmoji Kaune pradėjo švęsti Žolines prie Kovo 11-osios g. 43-iojo namo kieme pastatyto kryžiaus. Šiemet šia bus švenčiamos Žolinės jau 19-ą kartą. Skaityti toliau
Balandžio 3 d. rytą po sunkios ligos mirė Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII ir dabartinės Seimo kadencijų narys, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas.
A. V. Patackas 1988-1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.
A. Patackas taip pat buvo kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Ethos“, „Saulė ir kryžius“ autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką uždaruose Skaityti toliau
Vasario 23-iosios naktį Jungtinėse Amerikos Valstijose po sunkios ligos mirė garsus išeivijos fotografas Algimantas Kezys.
Algimantas Kezys gimė 1928 m. Vištytyje (Vilkaviškio r.). Pradžios mokyklą lankė Kybartuose, vėliau mokėsi Vilniaus III gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, mokyklos baigimo diplomą įgijo Dypholco lietuvių gimnazijoje.
1950 m. apsigyveno JAV, įstojo į jėzuitų vienuolyną. 1959 m. baigė filosofiją Lojolos universitete Čikagoje. 1961 m. buvo įšventintas kunigu. Dirbo jaunimo organizacijose, rūpinosi jų spauda. Redagavo laikraštį „Žvaigždė“. Skaityti toliau
