Žymos archyvas: mąstymas

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

Kaip išsaugoti gyvybingumą visą gyvenimą? (0)

Renginio „Sportas visiems“ akimirka | rengėjų nuotr.

Visiems, o ypač vyresniems žmonėms, svarbus troškimas kuo ilgiau gyventi veikliai, dalyvaujant socialinėse veiklose ir darbo rinkoje. Šiuolaikinei visuomenei svarbu, kad didelę patirtį įgiję kvalifikuoti specialistai kuo ilgiau išliktų sveiki ir darbingi.

Vis geriau suprasdami tinkamos gyvensenos ir gyvenimo kokybės bei trukmės sąsajas, galime išlikti veiklūs, džiugūs, darbingi bei naudingi artimiesiems, visuomenei. Žinoma, tam reikia žinių ir pastangų. Skaityti toliau

Noamas Chomskis. 10 masių valdymo būdų (4)

mitingas-maskvoje-2017-06-12-twittwe.com-d-frenkel-nuotr-1

Chomskis (1928) amerikiečių lingvistas ir politikos aktyvistas. Dėstė Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente. JAV Mokslo akademijos narys. Jis žavus savo jaunatvišku kairuoliškumu (ne leftizmu ar „moksliniu liberalizmu“) su anarchijos „prieskoniu“, o jo įžvalgos verčia kiek kitaip žvelgti į pasaulį. Ne vienas pastebės, atpažins ir Lietuvos žiniasklaidos naudojamas poveikio visuomenei priemones. Kadangi masių valdymo būdų, matyt,  yra daugiau nei šimtas ir vienas, straipsnio pavadinime galėtų būti žodis „dažniausi“. Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai žodis tampa darbu (1)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visi žinome posakį: mažiau kalbų, daugiau darbų. Šis posakis atsispindi tiek liaudiškojoje, tiek profesionaliojoje literatūroje, iš tiesų jis tiesiog įaugęs į mūsų tautos mąstyseną. Ir tai – dėsninga. Didžiuma mūsų tautos kilusi iš liaudies, valstiečių ir darbininkų, o gana žymi dalis ir dabar priklauso visuomenės sluoksniams, kuriuose fizinis darbas sudaro visos veiklos pagrindą.

Iš esmės kalbos priešpriešinamos ne bet kokiam darbui, o fiziniam. Daugeliui vis dar atrodo, jog iškasti duobę ar įkalti vinį yra darbas, o straipsnių, knygų ar disertacijų rašymas – tik tauškalai. Dažnai minėtas posakis Skaityti toliau

Lietuvė pabėgo iš vienos pažangiausių pasaulio šalių: nenorėjau pavirsti robotu (10)

Japonijos greitieji traukiniai_wikimedija.org

Daugumai žmonių žodis „Japonija“ asocijuojasi su egzotika, technologijomis, aukšto lygio civilizacija ir kultūra. Dažnas pasitenkina šiomis visuotinai populiariomis žiniomis. Ir aš taip pat turėjau susidariusi tokią pat nuomonę apie Japoniją.

Praėjusiais metais gavau pasiūlymą mokytis ir gyventi Japonijoje pagal profesinio tobulėjimo programą. Neabejodama apsisprendžiau labai greitai.

Programos koordinatorė, gerai žinanti šios šalies ypatumus, pritarė mano sprendimui ir Skaityti toliau

Vaikams supuvusio pomidoro už ekologiško kainą neparduosi (0)

organizatorių nuotr.

Balandžio 29 d. šalies mokyklose prasideda visuotinis ketvirtų (vėliau ir aštuntų) klasių moksleivių pasiekimų testavimas, kuris vyks iki gegužės vidurio. Suteikta galimybe, standartizuotų testų pagalba įsivertinti mokinių žinias bei teikiamo ugdymo kokybę, pasinaudojo visos Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklos. Tuo tarpu Kauno Milikonių vidurinė mokykla, praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinusi projekto „Kūrybinės partnerystės“ pirmąjį etapą („Tyrinėjanti mokykla“), šiemet tęsia projektinę veiklą ir tapusi „Pokyčių mokykla“ jau pasirengusi apžvelgti dviejų metų projekto rezultatus.

Šie­met „Kū­ry­bi­nių par­tne­rys­čių“ prog­ra­mo­je da­ly­vau­ja 97 Lie­tu­vos mo­kyk­los, kurioms įvairių kultūros, meno, mokslo ir kūrybos sričių profesionalai, pasitelkdami Skaityti toliau

K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei? (5)

smm.lt nuotr.

Lietuvoje pasirodžiusi pasakų knyga vaikams „Gintarinė širdis“ yra pirmoji pasakų knyga, kurioje pateiktos dvi istorijos apie tos pačios lyties asmenų santuoką. Ši knyga buvo parašyta lietuvių rašytojos Neringos Dangvydės (pasirašyta slapyvardžiu). Knygos leidimą parėmė Kultūros ministerija.

Perskaičius šią knygą, su skaitytojais norėčiau pasidalinti vienu labai svarbiu aspektu, apie kurį nebuvo užsiminta ankstesniuose straipsniuose. Knygos „Gintarinė širdis“ autorė Neringa Dangvydė aiškiai įvardija Skaityti toliau

Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė (6)

Michailas Kaznikas | T.Vinicko (Delfi.lt) nuotr.

„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas – daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato“, – interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kazinikas.

Švedijoje gyvenantis rusų kilmės muzikantas penktadienį mugėje „Mokykla 2013“ pristatė savo sukurtą originalų mokymo būdą, kurį išbandė Rusijos, Bulgarijos pedagogai, yra minčių jį diegti ir Lietuvoje. Skaityti toliau

Europos filosofijos garsenybės Vilniuje diskutuos apie nihilizmą ir vaizduotę (0)

LogoLiepos 1-5 d. vieni reikšmingiausių XXI a. filosofų atvyksta į Lietuvoje organizuojamą tarptautinę konferenciją „Nihilizmas ir vaizduotė“. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro renginyje pranešimus skaitys keturi pasaulinio garso mąstytojai, kurie viešose diskusijose kartu su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Airijos, Izraelio, Ispanijos ir Lietuvos nagrinės įsivaizduojamybės ir nihilizmo įtampas naujųjų technologijų epochoje.

„Kviestiniai konferencijos pranešėjai Džianis Vatimo (Gianni Vattimo), Bernardas Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kaip sunaikinti žmogų (8)

Jonas Jasaitis | Autoriaus nuotr.

Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, Skaityti toliau