Žymos archyvas: marksizmas

„Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.

Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XIX a. besikeičiančią visuomenę.

Kokia buvo darbininkų padėtis pramonės perversmo metu besikuriančiuose fabrikuose? Ar sunki „proletarų“ padėtis – marksistinė tezė? Kokios buvo realios to meto darbo sąlygos? Kaip keitėsi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius? Kodėl atsirado darbininkų judėjimas ir socialistinės idėjos? Kaip keitėsi gyventojų skaičius? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose (17)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I) (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?

– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau

E. Dzežulskis–Duonys. Kaip išsklaidyti ideologizuoto Liberalizmo kerus? (11)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Nauja šmėkla?

Kadaise Komunizmo šmėkla klaidžiojo po Europą. Nūnai saulę temdo Liberalizmo kerai. Ir nieko čia keisto. Juk daugelis nomenklatūrinių veikėjų, mokslininkų ar ekonomistų po Sovietų Sąjungos žlugimo itin vikriai išvertė kailį: iš aršių pro-marksistų tapo uoliais pro-liberalais. Pakako pakeisti vienus raktinius žodžius kitais – antai valstybės planavimą laisva rinka, liaudies nuosavybę privačia, klasių kovą individų konkurencija, etc. – ir jie galėjo toliau važiuoti nesustodami. Tereikėjo garsiai trimituoti apie neišvengiamus, visame Kosmose karaliaujančius laisvosios rinkos dėsnius, jų geležinį būtinumą. Taigi pūsk tą patį ir drauge ką kita! Kadangi gyventi taip pat gerai norisi, valdantieji sąmoningai puolė iš Skaityti toliau

V. Orbanas: Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų (video) (7)

viktoras-orbanas-K.Šilardo-MTI-nuotr

Rugsėjo 16 d. Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė Budapešto žurnalisto Boriso Kalnokio (Boris Kálnoky) pokalbį su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu apie į Europą plūstančius migrantus. Šis pokalbis įvyko dar prieš migrantų sukeltas riaušes Vengrijos ir Serbijos pasienyje. Skelbiame Prano Valicko vertimą.

Vengrijos ministras pirmininkas ketina statyti tvorą ir prie sienos su  Chorvatija (Šiuo metu ši siena jau baigiama  statyti, – Alkas.lt). Pasak jo Europą gali atvykti 100 milijonų migrantų, kurie sunaikins europiečių kultūrą. Skaityti toliau

Prof. A. Degutis: Liberalizmas mirtinai pavojinga ideologija (video) (7)

Prof. Algirdas Degutis | stop kadras

Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros profesorius Algirdas Degutis yra vienas iš Lietuvos liberalizmo tradicijos pradininkų išvertęs į lietuvių kalbą ne vieną kertinę liberalių mąstytojų knygą, parašęs įdomią liberalios valstybės sampratos analizę.

Tačiau pastaruoju metu prof. A. Degutis garsėja kaip radikalus šiuolaikinio liberalizmo kritikas. 2014 m. jis išleido straipsnių rinkinį „Kaip galima liberalizmo tironija“ (Vilnius: Naujoji Romuva, 2014). Skaityti toliau

A. Martinkus. Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino? (21)

Jelcinas ir Putinas | Reuters-Scanpix nuotr.

Rašantis šias eilutes per pastaruosius kelerius metus jau publikavo ne vieną tekstą, kurio atsiradimo priežastis buvo skausmingas susidūrimas su bauginančiu lietuvių tautos biologinės ir dvasinės degradacijos faktu.

Iš tos pačios patirties gimė ir šis tekstas, kuriame „biologinės“ tautos degradacijos liudijimu laikomi visiems gerai žinomi demografiniai duomenys, o „dvasinė“ degradacija suprantama pirmiausia (nors ir ne vien tik) kaip tos tautos „elito“ dalies, kurią galima pavadinti „valstybiniu elitu“, išsigimimas, pasireiškiantis „olimpinės ramybės“ laikysena tautos biologinės nykties akivaizdoje. Skaityti toliau

Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video) (2)

Baltijos kelias

Švenčiant Baltijos kelio metines, rugpjūčio 23 d. vakare, 20 val. Bauskės rotušės aikštėje bus uždegtas žvakių ugnies kelias!

Atsižvelgiant į Baltijos kelio simbolinę reikšmę Baltijos valstybių nepriklausomybės siekiams ir užtvirtinant broliškų tautų vienybę, rugpjūčio 23 dieną Bauskėje prieš uždegant žvakių kelią bendradarbiavimo sutartį pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautininkų partijos – Nacionalinis susivienijimas „Visu Latvijai!” Skaityti toliau

A.Degutis: Liberalizmo ir Leviatano gniaužtuose (26)

Algirdas Degutis

Tomas Matulevičius kalbina Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros profesorių Algirdą Degutį vieną iš liberalizmo tradicijų Lietuvoje gaivintojų.

Savo straipsniuose esate detaliai aptaręs politinio korektiškumo fenomeną Vakarų pasaulyje. O visgi kaip vertintumėte nesenus įvykius, kai Londone buvo nužudytas karys, o policininkai, užuot gaudę asmenis, kurie palaikė šitą išpuolį, suiminėjo britus, kurie reiškė pasipiktinimą žudikais.

Toks policijos elgesys ne tik Britanijoje, bet visame Vakarų pasaulyje jau yra tapęs nerašyta norma. Skaityti toliau

E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau