Žymos archyvas: Marin Le Pen

Po pirmojo Prancūzijos parlamento rinkimų rato pirmauja E. Makrono partija (0)

Pixabay nuotr.

Birželio 11 d. Prancūzijoje įvyko pirmasis rinkimų į Nacionalinį Susirinkimą – parlamento žemuosius rūmus – ratas. Jame  Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) judėjimas „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche) kartu su sąjungininkais centristais iškovojo 32,32 nuošimčių balsų. „Respublika, pirmyn“ surinko 28,21 nuošimčius o prieš rinkimus su jais susivieniję centristai surinko 4,11 nuošimčius balsų. Kartu jie turi visas galimybės per rinkimus užsitikrinti visišką daugumą žemuosiuose rūmuose. Spėliojama, kad šis susivienijimas gali iškovoti daugiau kaip 400 iš 577 vietų Prancūzijos Nacionaliniame susirinkime. Skaityti toliau

Prancūzija išsirinko Prezidentą: E. Makronas laimėjo prieš M. Le Pen (tiesioginės transliacijos, video, nuotraukos) (11)

Prancūzija renka Prezidentą: E. Makronas prieš M. Le Pen | Alkas.lt koliažas

Gegužės 7 d.Prancūzijoje įvyko antrasis prezidento rinkimų ratas. Jame varžėsi judėjimo „Pirmyn“ steigėjas, centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir  „Nacionalinio Fronto“ vadovė Marin Le Pen (Marine Le Pen).

Pirmajame rinkimų rate, vykusiame balandžio 23 d., kuriame rungėsi penki kandidatai  E. Makronas surinko 24,01 %. rinkėjų balsus o M. Le Pen 21,30 %.

66 546-ios rinkimų apylinkės darbą pradėjo nuo 8 val. vietos laiku (Lietuvos laiku 9 val.). Skaityti toliau

Prancūzija renka Prezidentą: antrame rate varžysis E. Makronas ir M. Le Pen (video, tiesioginė transliacija) (5)

Prancūzija renka Prezidentą | Alkas.lt koliažas

Oficialiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis suskaičiavus 100% balsų Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pirmauja su 24,01 %. balsų, Marin Le Pen (Marine Le Pen) lieka antra su 21,30 % balsavusiųjų parama.

***

Balandžio 23 d. 45,7 mln. prancūzų renka šalies Prezidentą. Šie rinkimai yra prikaustę viso pasaulio dėmesį, nes gali tapti vienu svarbiausių pastarojo meto pasaulio politiniu įvykiu po „Brexit“ referendumo ir JAV Prezidento Donaldo Trampo rinkimų. Skaityti toliau

L. Kojala. 90 sekundžių apie politiką: ES ateitis, D. Trampo kalba Kongrese, Prancūzijos prezidento rinkimai (video) (0)

Linas Kojala | Alkas.lt koliažas

Politologas Linas Kojala socialinio tinklo Feisbuk asmeninėje paskyroje skelbia trumpus vaizdo komentarus „90 sekundžių apie politiką“ skirtus, kaip jis pats sako,  „beprotiškoje gyvenimo skuboje“ trumpai aptarti mūsų Lietuvos bei tarptautiniams esmingiausiems politiniams įvykiams.

Skelbiame kovo 2 d. L. Kojalos komentarą:  Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau

V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos (9)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Elitų ir masių atotrūkis

Ekonomiškai „Brexit“ (Br – santrumpa nuo Britain, exit reiškia išeiti, – Alkas.lt)  yra vienareikšmiškai žalingas ir neigiamų pasekmių turėsiantis įvykis. Neigiamų pasekmių jis turės ir britų vidaus politikai bei šalies Skaityti toliau

M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną (8)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Prieš kelias dienas Graikijoje rinkimus laimėjusi Radikaliosios kairės koalicija („Syriza“) išsiskiria ne tik simpatijomis Vladimiro Putino režimui, bet ir homoseksualizmo plėtros skatinimu, net siekia įteisinti homoseksualias „šeimas“. Tiesą sakant – kas gi čia nuostabaus? Prisiminkime V. Putino bičiulystę su ankstesniu Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu iš Vakarų socialdemokratų stovyklos – aktyvesnį homolobizmą rastume gal tik tarp žaliųjų.

Prasidėjus konfliktui Ukrainoje aršiausiai prieš ją ir už V. Putiną šoko grumtis Vakarų anarchistai, komunistai ir homoaktyvistai, o dažnu atveju visos šios trys grupės žengė ir žengia drauge. Taip buvo ir šiuo atveju. Deja, naudingų idiotų randasi ir taip vadinamoje dešinėje. Skaityti toliau

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tautininkai nušlavė eurofederalistus (video) (17)

Marin Le Pen | stopkadras

Gegužės 25 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų staigmena tapo tautinių partijų pergalė Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje. Prancūzijos antiimigracinė, euroskeptiška tautinė partija Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) pirminiais duomenimis gavo atitinkamai 25 ir 27 nuošimčius balsų!

Išankstiniais skaičiavimais  Nacionalinis frontas turėtų gauti trečdalį Prancūzijai priklausančių Europos Parlamento vietų, tai yra maždaug 23-25 mandatus. Prancūziją EP iš viso atstovauja 74 nariai. Skaityti toliau

Kas taps Prancūzijos prezidentu lems tautininkai? (video) (3)

M.Le Pen, F.Olandas, N.Sarkozi | Alkas.lt fotomontažas

Po pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo, kuriame dabartinis prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) nusileido savo varžovui Fransua Olandui (27,08 % – 28,61 %), pasaulio spauda pirmadienį mirga pranešimais, kad antrojo rinkimų rato baigtį gegužės 6-ąją gali nulemti trečioje vietoje likusi  tautininkė, „Nacionalinio fronto“ (NP) atstovė, 43 metų teisininkė Marin Le Pen  (Marine Le Pen) –  jauniausioji NP įkūrėjo Žano Mari Le Peno (Jeano Marie Le Peno) dukra.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ rašo, kad N.Sarkozi likimas dabar yra tautininkės M.Le Pen rinkėjų rankose. Anglijos „The Guardian“ M.Le Pen pasirodymą vadina „pribloškiančiu“ ir spėja, kad dabar būtent ji gali suvaidinti lemiamą vaidmenį aiškinantis kas bus Prancūzijos prezidentu. Skaityti toliau

Prezidento rinkimai Prancūzijoje – F.Olandas laimi prieš N.Sarkozi 28,61 % – 27,08 % (0)

Balandžio 23 d.Prancūzijoje vykusiuose prezidento rinkimuose socialistas  Fransua Olandas (Francois Hollande) laimėjo pirmąjį rinkimų turą, ir dabar gegužės 6 dieną dėl Prancūzijos prezidento posto susirungs su antroje vietoje likusiu dešiniųjų lyderiu Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).

Išankstiniais duomenimis F.Ollandas gavo 28,61 proc. balsų, o jo pagrindinis varžovas N.Sarkozi – 27,08 procentus. Rinkėjų aktyvumas buvo stebėtinai didelis – balsuoti atėjo daugiau nei 80,43 proc. rinkimo teisę turinčių Prancūzijos piliečių. Skaityti toliau