Žymos archyvas: lituanistė

Apie gydomąją skaitymo galią (1)

Rūta Kotryna Vyšniauskiene | Asmeninė nuotr.

Šiemet šiuolaikinės lietuvių literatūros lobynus papildė dar vienas gan retam žanrui priskiriamas kūrinys – filosofinė pasaka „Vandenynas ir Žaliamėlė“, pasirodžiusi lietuvių ir anglų kalbomis. Jo autorė lituanistė ir etnomuzikologė Rūta Kotryna Vyšniauskienė, savo skaitytojams prisistatanti kaip Rūta Vyšnia, džiaugiasi, jog yra alternatyvaus meno atstovė, o su skaitytojais dialogą atranda sutartinių principu. Kur slypi riba tarp kūrėjo meninės logikos ir kasdienio gyvenimo sferos? Kokiomis filosofinėmis idėjomis grįsta ši naujo formato knyga ir kokias reakcijas lietuvių mitologijos motyvai iššaukia užsienio skaitytojams? Kada literatūra ir muzika Skaityti toliau

Jauna mokytoja: Lietuvių kalba ir literatūra – dėkingiausias dalykas norint pažinti mokinį (0)

RimaKasperionyte_leu.lt

Vilniaus A. Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja,

Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (I) (2)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

 – Norėčiau, kad papasakotumėte apie gimtąsias vietas, šeimą ir gimines.

– Gimiau labai gražioje Aukštaitijos vietoje – Gelvydžiuose, netoli Svėdasų, ten, kur Jara įteka į Šventąją. Upių slėniuose augo ąžuolynai, pakrantėse žydėjo ievos, vešėjo laukiniai serbentai ir lazdynai su kekėmis riešutų. Žodžiu, ten buvo pilna visokių gėrybių, kurių vasarą ir rudens pradžioje galėjai prisirinkti.

Mūsų sodyba buvo ant kalniuko, po žemės dalijimo iš vadinamojo sodybų kaimo mūsų sklypas buvo perkeltas į vienkiemį. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje (2)

Živilė Makauskienė

„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose.

Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo Skaityti toliau

Mokytoja lituanistė V.Rudavičienė: „Tautiškumas – galimybė būti originaliam“ (7)

Mokytoja Virginija Rudavičienė

Vienos tautos istorija

„Pilietiškumo ir tautinio tapatumo sąvokas atskirčiau, nes etniškumą žmogus suvokia lyg kelių dalykų sintezę: kaip priimamos ir kaip vertinamos tautos tradicijos, papročiai, kiek jis pats gyvena pagal tautos kultūros tradicinį kalendorių, ar stengiasi savo paprasta kasdienine nuostata natūraliai išgyventi ir kasdienybės, ir švenčių prasmes“, – pradeda V. Rudavičienė. ,,Bendraudama su gimnazistais, skatinu juos klausti savęs, ar esame aktyvūs tradicinių papročių dalyviai savo namuose, giminėje, bendruomenėse, ar dalyvaudami šventėse rūpinamės prisidėti realizuodami savo kūrybinį potencialą, ar liekame tik stebėtojai…“ Skaityti toliau