Lygumom keliavus, kalnan palypėjus,
Gimė nuostabioji mūsų Linkuva.
Negresia pavojus Mūšai išsiliejus
Šimtmečius stovėjus ji tvirta, gyva.
Birutė Stasiūnaitė
Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų Skaityti toliau
Vasario 9 d. Vilniuje lankėsi Linkuvos socialinės globos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Audronė Zenevičienė ir Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Valienė. Į sostinę jas atginė rūpestis savo nariais šių globos namų darbuotojais, kurie kiekvieną dieną eina į darbą rizikuodami netekti savo sveikatos ir gyvybės.
Anksčiau jų darbovietė vadinosi Linkuvos psichoneurologiniu internatu, kuriame gyveno psichinę negalę turintys žmonės, dažniausiai jau praėję gydymo kursą Skaityti toliau
VšĮ „Vorutos“ fondas išleido lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio jubiliejui skirtą Birutės Dombraitės-Usonienės knygą „Dieveniškių krašto mokyklose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“ [1]. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įsteigta 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje ir veikė iki 1938 m. Draugijos steigėjai ir nariai – J.Basanavičius, A.Smetona, kun. V.Mironas, kun. A.Petrulis, kun. K.Maliukevičius ir L.Gira, pirmasis pirmi ninkas – kun. J.Steponavičius. 2004 m. balandžio 3 d. draugija buvo atkurta ir jos pirmininku tapo Algimantas Masaitis. Skaityti toliau
Važiavau į tėviškę ir mane ištiko šokas, pro autobuso langą išvydus senąsias Linkuvos kapines: medžiai, kurių šiame kalnelyje augo tiek daug, iškirsti, belikę vos keletas prie patvorių. Baisiau pasidarytų nebent tada, jei, pasukusi keliuku gimtosios sodybos link, pamatyčiau, kad didžiulių medžių, daug dešimtmečių iš visų pusių apglobusių namus, nebėra, kad mūsų gryčia stovi nuoga vėjų pagairėje.
Linkuvos kapinėse palaidotos kelios mūsų giminės kartos. Kapus lankau ir tvarkau dažnai, todėl žinau, kad ten augę medžiai, bent jau didžioji jų dalis, nebuvo nei persenę, nei lūžtantys. Tad kas gi atsitiko? Skaityti toliau
