Žymos archyvas: Linkuva

Linkuvoje paminėti vietovardžių metai (0)

Paminklas išnykusiems Linkuvos apylinkių kaimams | Pakruojis.lt, R. Pupinytės nuotr.

Lygumom keliavus, kalnan palypėjus,
Gimė nuostabioji mūsų Linkuva.
Negresia pavojus Mūšai išsiliejus
Šimtmečius stovėjus ji tvirta, gyva.
Birutė Stasiūnaitė

Kai Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vietovardžių metais, buvo pabrėžiamas vienas iš pagrindinių tikslų: „visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų Skaityti toliau

Profesinės sąjungos atskleidė šiurpią padėtį Linkuvos socialinės globos namuose (1)

Linkuvos socialinės globos namai | http://linkuvossocglobosnamai.lt nuotr.

Vasario 9 d. Vilniuje lankėsi Linkuvos socialinės globos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Audronė Zenevičienė ir Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Valienė.  Į sostinę jas atginė rūpestis savo nariais šių globos namų darbuotojais, kurie kiekvieną  dieną  eina į darbą rizikuodami  netekti savo sveikatos ir gyvybės.

Anksčiau jų darbovietė vadinosi Linkuvos psichoneurologiniu internatu, kuriame gyveno  psichinę negalę turintys  žmonės, dažniausiai jau praėję gydymo kursą Skaityti toliau

Išleista B.Dombraitės-Usonienės atsiminimų knyga apie Dieveniškių krašto mokyklas 1946–1955 metais (0)

knygos-virselis-K100VšĮ „Vorutos“ fondas išleido lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio jubiliejui skirtą Birutės Dombraitės-Usonienės knygą „Dieveniškių krašto mokyklose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“ [1]. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įsteigta 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje ir veikė iki 1938 m. Draugijos steigėjai ir nariai – J.Basanavičius, A.Smetona, kun. V.Mironas, kun. A.Petrulis, kun. K.Maliukevičius ir L.Gira, pirmasis pirmi ninkas – kun. J.Steponavičius. 2004 m. balandžio 3 d. draugija buvo atkurta ir jos pirmininku tapo Algimantas Masaitis. Skaityti toliau

D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui (4)

Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.

Važiavau į tėviškę ir mane ištiko šokas, pro autobuso langą išvydus senąsias Linkuvos kapines: medžiai, kurių šiame kalnelyje augo tiek daug, iškirsti, belikę vos keletas prie patvorių. Baisiau pasidarytų nebent tada, jei, pasukusi keliuku gimtosios sodybos link, pamatyčiau, kad didžiulių medžių, daug dešimtmečių iš visų pusių apglobusių namus, nebėra, kad mūsų gryčia stovi nuoga vėjų pagairėje.

Linkuvos kapinėse palaidotos kelios mūsų giminės kartos. Kapus lankau ir tvarkau dažnai, todėl žinau, kad ten augę medžiai, bent jau didžioji jų dalis, nebuvo nei persenę, nei lūžtantys. Tad kas gi atsitiko? Skaityti toliau