Žymos archyvas: lingvistika

2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais (1)

Prof. Dr. Marija Gimbutienė | Monikos Boirar nuotr.

Gruodžio 3 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.

M. Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

Priimtu dokumentu įvertinama išskirtinė jos asmenybė ir jos darbų įtaka Lietuvos archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – Skaityti toliau

Kvies tradicinė folkloro šventė „Į Vidurio Lietuvą susiėję“ (0)

Rugsėjo 7-8 dienomis, kėdainiečius ir miesto svečius džiugins tradicinė folkloro šventė „Į Vidurio Lietuvą susiėję“. Besidomintys etnokultūra tikrai turės ką paklausyti, pamatyti, paragauti ir išbandyti.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Vietovardžių metais, tad šioje šventėje didelis dėmesys folkloro ansamblių programose bus skirtas Kėdainių ir kitų Lietuvos kraštų senųjų vietovardžių ir gyvenamųjų vietų vardų garsinimui, kurių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė prasmė. Skaityti toliau

Talka kalbai ir tautai, „Vilnijos“ draugija. Įžymiausio Lietuvos kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (video) (7)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Mokytojo, akademiko Zigmo Zinkevičiaus  (1925 01 04 – 2018 02 20) praradimas lituanistams, baltistams, Lietuvos piliečiams yra didelė netektis.

O 2015 m. sausio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) su juo susitikome – su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi. Buvo parodytas režisieriaus A.Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“. Skaityti toliau

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau

A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės (8)

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.

Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.

Skaityti toliau

O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę (6)

kalba-16

Jei pulsime taikyti raidyną prie kiekvienos užsienietiškos pavardės, pritrūksime ir lotyniškų raidžių. Štai ir tariasi Irena Šiaulienė su Gediminu Kirkilu, ką daryti

Principinis klausimas. Nuo kada ne kalbininkai, bet politikai kuria raidynus? Ir kodėl raidynus kuria politikai, bet ne šaltkalviai, chirurgai ar batsiuviai? Gal ir jie nori? Bet kažkodėl jiems neleidžiama.

Niekam nešautų į galvą turint kulinaro diplomą padirbėti už atominės energetikos fiziką. Ar turinčiam filologo diplomą – grūstis į operacinę. Kad pamokytų atlikti kepenų transplantacijas. Tad ir Seimo lingvistinės pastangos patobulinti visiškai tobulą, nes Skaityti toliau

Lietuvių kalba pristatyta Humboldtų universitete Berlyne (0)

???????????????????????????????????????????

Birželio 13 d. Humboldtų universitete Berlyne surengta tradicinė „Ilgoji mokslų naktis“, kurios metu pristatyta ir lietuvių kalba.

„Ilgosios mokslų nakties“, kuri atvira visiems Berlyno gyventojams ir miesto svečiams, metu vyko jau tradiciniais tapę užsienio kalbų kursai, kurių programoje šiais metais pirmą kartą kalbų mylėtojams buvo ne tik pristatyta lietuvių kalba, tačiau ir buvo suteikta galimybė jos truputį išmokti.

Šeštadieninės Berlyno lietuvių mokyklėlės mokytoja Jurgita Kuolaitė bei vizituojanti Berlyno Humboldtų universiteto lietuvių kalbos profesorė habil. dr. Kristiana Šiler (Christiane Schiller) besidominčius supažindino su mūsų kalba, pasakojo apie jos istoriją ir išskirtinumą. Skaityti toliau

Mokslo ir meno šventė Salose (0)

Paskaitos | academiasalensis.org nuotr.

Salų dvaras (Rokiškio raj.) jau vienuoliktus metus pasitiks atvykstančius lingvistus iš viso pasaulio – liepos 27–rugpjūčio 3 d. vyks tarptautinė Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Undecima. Mažame Lietuvos miestelyje susitinkantys pasaulio lingvistai naujam gyvenimui prikelia ir visada juos mielai pasitinkantį mažą miestelį – Salas, ir visą Rokiškio kraštą – čia rengiama ne tik mokslininkus iš įvairių pasaulio šalių sukviečianti konferencija „Gramatika, leksika ir argumentų struktūra baltų kalbose“, bet ir muzikos festivalis. Skaityti toliau

Kompiuterio pagalba atkuriamos mirusiosios kalbos (7)

Rozetės akmuoPasaulio lingvistai gavo rimtą pagalbininką, atstatant mirusias kalbas. Mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, kuri geba atkurti struktūras prokalbių, iš kurių susiformavo šiuolaikinės kalbos.

Bandymų metu mokslininkų grupei pavyko atkurti ankstyvąją Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kalbą. Tam buvo pasitelktos 637 šiuo metu gyvuojančios šiuolaikinės to regiono kalbos, rašoma straipsnyje, kurį skelbia „Proceedings of the National Academy of Science“ žurnalas. Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau

Europos lingvistai renkasi Salų dvare (4)

Liepos 29 – rugpjūčio 5 dienomis Europos lingvistai jau devintą kartą susirinks Rokiškio rajone esančiame Salų dvare į tarptautinę kalbotyros mokyklą Academia Grammaticorum Salensis Nona. Šios mokyklos aktualumą ir populiarumą liudija kasmet vis gausėjantis mokyklos dalyvių būrys ne tik iš Lietuvos, bet ir iš artimesnių ar tolimesnių Europos šalių.

Galimybė vasaros mokykloje susipažinti su naujomis pasaulinės lingvistikos tyrimų tendencijomis, klausyti iškilių lingvistų paskaitų, Skaityti toliau

Netekome baltisto akademiko Jurijaus Stepanovo (1930–2012) (0)

Jurijus Stepanovas (1930–2012)

2012 m. sausio 3 d. netekome lietuvių kalbos bičiulio, baltisto, iškilaus lingvisto teoretiko, semiotiko, kalbos filosofo, kultūrologo, Rusijos mokslų akademijos akademiko, Vilniaus universiteto garbės daktaro prof. Jurijaus Stepanovo.

Jurijus Stepanovas 1953 m. baigė Maskvos universitetą (ispanų kalbos ir literatūros specialybė), 1953-1956 mokėsi Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros katedros aspirantūroje, 1957-1958 tobulinosi Paryžiuje. 1958 m. apgynė mokslų kandidato (daktaro) disertaciją iš IX-XIII a. ispanų ir prancūzų kalbų sintaksės, 1966 m. – daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Struktūrinis semantinis kalbos aprašas: prancūzų kalba“. Skaityti toliau

Nikolajus Kazanskis ir Vanda Kazanskienė – tai ir Lietuvai svarbūs vardai (2)

Prof. G.Blažienė, prof. N.Kazanskis, doc. V.Kazanskienė

Rugsėjo 14–16 d. LR Seime vyko garsiam rusų mokslininkui, baltų ir slavų kalbų bei senosios kultūros tyrinėtojui Vladimirui Toporovui (1928–2005) skirta konferencija „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Konferencijoje dalyvavo ir vienas žymiausių Rusijos klasikinės filologijos autoritetų, žymus filologas prof. akad. Nikolajus Kazanskis iš Sankt Peterburgo. Profesorius perskaitė pranešimą „Kaip įveikti lingvistinės rekonstrukcijos apribojimus (V. Toporovo patirtis)“, vadovavo konferencijos vakariniam posėdžiui, dalyvavo diskusijose, bet dėl didelio užimtumo dar tą patį vakarą turėjo išvykti atgal į Sankt Peterburgą. Išsamų pokalbį apie Vladimirą Toporovą teks atidėti kitam palankesniam kartui. Skaityti toliau

Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992) (11)

Algirdas Julius Greimas, kadras irš S.Beržinio filmo „Greimas“ (1991).

Kovo 9 d. sukako 94 metai kai gimė kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas savo semiotikos darbais išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje.

A.J.Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. A.J.Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A.J.Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Skaityti toliau