Žymos archyvas: Lietuvos sostinė

Lietuva įteikė protesto notą Baltarusijai (2)

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos | LRT.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams. Skaityti toliau

Vilniaus mero apdovanojimas už sostinės garsinimą paskirta tapytojui Vytautui Tomaševičiui (0)

Vilniaus savivaldybė sinčia grafiti meistrus į Tibetą dalyvauti tyliajame pasipriešinime, akrilas, grafitas, purškiami dažai, 2019 | Rengėjų nuotr.

Liepos 14 d., antradienį, Vilniaus miesto rotušėje bus įteiktas tradicinė Vilniaus mero apdovanojimas. Šiemet 3000 EUR vertės apdovanojimas atitenka tapytojui Vytautui Tomaševičiui, kuris savitai pateikiamais Vilniaus vaizdais garsina Lietuvos sostinę tarptautinėje arenoje.

„Gautas apdovanojimas nėra savitikslis. Labai tikiuosi, kad jau kitais metais ji sugrįš Vilniui kaip nauja kamerinė erdvė, skirta šiuolaikinei dailei ir muzikai“, – viliasi menininkas, įrenginėjantis naują kūrybinę studiją Naujosios Vilnios Dūmų g. kvartale. Pastaruoju metu čia didėjantis kūrybinių industrijų susitelkimas žada rajoną jau netolimoje ateityje paversti išskirtiniu miesto kampeliu. Skaityti toliau

Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: jausmingi liudijimai (0)

Paskaita kilmingos_moterys_

Kovo 9 d. 17.30 val. Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a., Vilnius) vyks dr. Domininko Burbos (VDU Švietimo akademija) paskaita „Kilmingos moterys Vilniuje XVIII a. ir XIX a. pradžioje: sentimentalūs liudijimai“.

Kuo skyrėsi vyrų ir moterų korespondencija, atsiminimai, teismų skundai? Kaip moterų laiškuose ir atsiminimuose atsispindėjo šeimos, buities ir pramogų temos, kiek žinių galima rasti apie jų dalyvavimą politikoje ir viešame gyvenime? Dėl kokių priežasčių kilmingos moterys atvykdavo į Vilnių, kokių interesų jos čia turėjo? Ką jos čia matydavo, kur gyvendavo, ką valgydavo, kur melsdavosi? Skaityti toliau

Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų (0)

Vyks paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Vsario 5 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyks paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“.

Jau ne vieną šimtmetį keliaujantys žmonės naudojasi specifiniais informaciniais leidiniais – kelionių vadovais. Tokių kūrinių ištakų galima rasti dar antikoje, bet populiariausi jie tapo XIX a. antrojoje pusėje ir turėjo didelę reikšmę iki Antrojo pasaulinio karo.

Kelionių vadovų žanras mėgiamas iki šiol. Jie nuolat leidžiami, pastaraisiais dešimtmečiais Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (31)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio? (67)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimas Lukiškių aikštėje netikėtai atskleidė ne tik skirtingus įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti pats „įamžinimas“, bet ir kaip iškreiptai gali būti suprastas „šiuolaikiškumas“ ar kas yra valstybė ir jos sostinė.

Besidomintieji istorija galėtų išvardinti mažiausiai 5 senąsias Lietuvos sostines: Voruta, Naugardukas, Kernavė, Trakai, Vilnius. Viduramžiais sostinė būdavo ten, kur gyvendavo valdovas. Nuo XIII amžiaus Vilnius pradeda formuotis kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, tuo palaipsniui įgaudamas pastovios Lietuvos valstybės sostinės statusą. Skaityti toliau

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų (0)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.

„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi Skaityti toliau

Ar tautos simboliui Vyčiui atsiras derama vieta Lietuvos sostinės erdvėje? (1)

vytis-piliakalnis-alkas-lt-nuotr

Visuomenininkai susibūrę į „Vyčio visuomeninį komitetą“ paskelbė sieksią, kad Vilniaus Lukiškių aikštėje ketinamos įrengti Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo skulptūrinės-architektūrinės kompozicijos pagrindiniu akcentu taptų mūsų valstybės simbolis Vytis.

Visuomenininkai įsipareigojo dėti visas pastangas, kad 2018 m., minint atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, visuomenės lėšomis Lukiškių aikštėje iškiltų Vyčio skulptūra. Skaityti toliau