Žymos archyvas: Lietuvos karalius

Trakų Salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti ir atkurtos koplyčios atidarymas (4)

Trakų pilis | trakaimuziejus.lt nuotr.

Spalio 26 d., penktadienį, 17 val. Trakų Salos pilies (Kęstučio g. 4, Trakai) Didžiojoje menėje vyks kasmetis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Kristaus apaštalas ir Marijos riteris: didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos“, meninėje renginio dalyje – Trakų meno mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas. Vėliau bus atidaryta nauja ekspozicinė erdvė, įrengta aukščiausiame pilies bokšte-donžone, kur, manoma, buvo pilies koplyčia. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

Paminėta mūšio prie Mėlynųjų vandenų pergalė (nuotraukos) (0)

Katedros aikštėje minėjome pergalę prie Mėlynų vandenų | Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Spalio 10 d. Vilniaus Katedros aikštėje aidėjo senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės – minėjome Lietuvos karaliaus Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV a. kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliko Lietuvos karaliaus Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai. Aidint šautuvų salvėms aikštėje valstybės simbolikos rikiuotėmis (Gediminaičių stulpais, vyčio kryžiaus ir kt.) sustojo fakelais nešini Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau

Ispanijoje netikėtai rasta XVIII a. opera apie Lietuvą bus prikelta naujam gyvenimui Vilniuje (0)

Operos „Everardas II – Lietuvos karalius“ pristatymas Valdovų rūmuose | valdovurumai.lt nuotr.

Ispanijoje gyvenantis lietuvių kilmės dirigentas ir Niujorko operos bendruomenės meno vadovas Aleksis Sorijanas (Alexi Soriano) Madrido karališkajame archyve atrado daugiau nei 230 metų sukurtą opera apie Lietuvą „Everardas II – Lietuvos karalius“. Ji buvo pastatyta 1782 m.

Šią operą tuometinio Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga sukūrė Portugalijos rūmų kompozitorius Žao de Soua Karvaljo (João de Sousa Carvalho), jai libretą parašė italų poetas Gaetanas Martinelis (Gaetano Martinelli).

A.Sorijanas savo atrastą operą ketina prikelti naujam gyvenimui ir parodyti žiūrovams Vilniuje – Valdovų rūmuose gruodžio 10 d. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė? (30)

Česlovas Iškauskas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Perfrazuojant žinomą posakį apie mišką ir medžius, galima būtų tvirtinti, kad kuo giliau į istoriją, tuo daugiau nežinomųjų. O prieš 760 metų įvykęs pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimas apskritai apgaubtas spėlionių ir ginčų rūko.

Tai tarsi pagrindžia savaitraščio „Veidas“ ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ birželio antroje pusėje atliktų tyrimų rezultatus, pagal kuriuos Valstybės dienos ir apskritai valstybės švenčių nešvenčia apie 15 proc. apklaustųjų. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms (3)

Valdovų rumai |  mokslolietuva.lt nuotr.

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų statinio A dalies statybos užbaigimo komisijai pasirašius Valdovų rūmų (A dalies) statybos užbaigimo aktą, oficialiai atkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalis, sudaranti 53 proc. viso pastato ploto. Pastato patalpas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo paskelbimo perims 2009 m. įsteigtas ir iki šiol kitose erdvėse veikęs Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, iškart po dalies Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų priėmimo Valdovų rūmų muziejus perims patalpų apsaugą, Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau