Žymos archyvas: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos? (9)

Fania Jocheles ir Michoelis Brancovskis 1944 m. liepą apdovanoti „Didžiojo tėvynės karo partizanų“ medaliais. Po 73 metų Lietuvos Prezidentūroje F. Jocheles–Brancovskajai toje pat vietoje ant krūtinės buvo užkabintas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ | Archyvinė nuotr.

Vasario 21 d. „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad Prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus. Po straipsnio redakcija gavo naujų šiurpių liudijimų apie masinį Kaniūkų moterų ir vaikų naikinimą, todėl Prezidentūros dekretas dėl Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

Supaprastinamas pažymėjimų išdavimas nukentėjusiesiems nuo okupacijų (1)

lietuvos-gyventoju-genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centras_wikipedija-org

Vyriausybė supaprastina Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pažymėjimų išdavimo procedūras ir atsisako perteklinių reikalavimų.

Tam ministrų kabinetas posėdyje nutarė pakeisti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nebegalės reikalauti iš prašymą pateikusio asmens dokumentų – piliečio paso ar leidimo nuolat gyventi šalyje kopijos, archyvų išduotų pažymų ir kitų, kuriuos iš valstybės registrų ar archyvų gali gauti pats. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

Paminėti 1948 m. gegužės mėn. trėmimai (0)

tremimu_auku paminejimas_genocid.lt

Gegužės 20 d., Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1948 m. gegužės 22 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios surengtas lietuvių trėmimas į Sibirą. Skaityti toliau

Baliui Gajauskui sukanka 90 metų (1)

Balys Gajauskas_lrs.lt

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 15 val. Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) įvyks ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė.

Dar 1979 metais Balį Gajauską, jam kalint ypatingojo režimo lageryje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė kandidatu į Nobelio taikos premiją. Skaityti toliau

Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti galimai prisidėjusius prie Holokausto (21)

žydai holokauKaip praneša LRT radijas, Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti bendrojo pobūdžio duomenis apie daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, kurie galimai galėjo prisidėti prie Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais.

Yra kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Skaityti toliau

LGGRC skelbs, kas Lietuvoje prisidėjo prie Holokausto (22)

žydai holokauLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dar šįmet žada paskelbti sąrašą asmenų, nacių okupacijos metais veikusių policinėse struktūrose. Tai bus sąrašas asmenų, prisidėjusių prie Holokausto, tačiau nebus aišku, kurie konkrečiai šaudė žydus.

Knygą „Mūsiškiai“ apie Lietuvoje vykdytas žydų žudynes parašiusi Rūta Vanagaitė užsiminė ir apie neskelbiamą žydų žudikų sąrašą. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neigia R.Vanagaitės teiginius (19)

Knygos viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad 2016 m. sausio 26 d. delfi.lt tinklapyje skelbtame interviu su Rūta Vanagaite „Surinko įrodymus, kaip iš tiesų žudėme žydus: nuo R. Vanagaitės nusisuko giminės ir draugai“ pateikta neteisinga informacija.

Gerb. R. Vanagaitė minėtame interviu teigia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nedavė leidimo cituoti ištraukų iš Kazimiero Sakovičiaus „Panerių dienoraščio, 1941–1943 m.“, centro išversto ir išleisto lietuvių k. 2012 m. Skaityti toliau

J. Juzeliūno jubiliejiniai renginiai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose (0)

Julius Juzeliunas_lrkm.lt

Vyriausybė pritarė Juliaus Juzeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planui. Patvirtintame plane numatytos konferencijos, kultūros renginiai, leidybos ir viešinimo projektai, kuriais siekiama šalies visuomenei atskleisti įvairiapusę Juliaus Juzeliūno (1916–­2001) asmenybę ir jo prasmingą kūrybinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą.

Svarbesni plane numatyti renginiai – pastatyti Juliaus Juzeliūno operą ,,Žaidimas“, Nacionalinėje dailės  galerijoje surengti audiovizualinę parodą –instaliaciją su edukacine programa vaikams ir katalogu, organizuoti tarptautinę Baltijos šalių muzikologų konferenciją. Skaityti toliau

Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas (0)

knyga.okupuotalietuvaGruodžio 16 d., trečiadienį, 16 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro naujo leidinio „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ („Lithuania in 1940-1991: the History of Occupied Lithuania“) pristatymas. Knygos redaktorius – Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Renginyje autoriai pristatys į anglų kalbą išverstą knygą, diskutuos ir atsakys į svečių klausimus. Pristatyme kviečiami dalyvauti leidėjai, vertėjai, Skaityti toliau

Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“ (2)

M.Milinio istorinis romanas Partizanas

Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau

Šiandien minima Tuskulėnų aukų atminimo diena (0)

paroda.isgelbejes zyda_rengeju nuotr

Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyks šiai dienai skirti atminimo renginiai.

16.00 val. koplyčioje-kolumbariume bus padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rašytojas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas pristatys minėjimo dalyviams koplyčioje-kolumbariume eksponuojamą Lietuvos valstybės himno instaliaciją „Tautiška giesmė“.

16.30 val. Konferencijų salėje tradiciškai bus rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“. Skaityti toliau

Netekome istoriko V. Tininio (1959–2015) (1)

Vytautas Tininis | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 15 d. po sunkios ligos Lietuvos istorikų bendruomenė neteko vieno iš savo narių – dr. Vytauto Tininio.

V. Tininis gimė 1959 m. gegužės 5 d. Vilniuje. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1993 m. apgynė disertaciją tema „Sovietinis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais“, humanitarinių mokslų daktaras.

1986–1988 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), nuo 1992 iki 2012 m. dirbo Generolo Jono Skaityti toliau

K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai (6)

Kazys_Skirpa_wikipedija.orgLietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.

„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre bus paminėta Gedulo ir vilties diena (0)

Atminimo-valanda-koncertas_2015 06 15-K100Birželio 15 d., pirmadienį, 16 val., prisimenant Lietuvos okupaciją bei minint Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kiemelyje (Didžioji g. 17/1, Vilnius) vyks tradicinė Atminimo valanda-koncertas.

Koncerte dalyvaus sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“ ir nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai. Skaityti toliau

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti (0)

Lenta Mauthauzene

Gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija. Skaityti toliau

Ar galėjo Prezidento A. Smetonos sūnėnas dalyvauti žydų žudynėse? (video) (3)

J.Krikštaponis | aina.lt nuotr.

Istorikų tyrimas rodo, kad Lietuvos karininkas, partizanas Juozas Krikštaponis, kuris buvo ir Prezidento Antano Smetonos sūnėnas, dalyvavo žudant žydus Baltarusijoje, sako Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.

Tačiau galutines išvadas, anot pašnekovės, gali padaryti tik teisininkai. Skaityti toliau

Varėnos rajone bus šventinamas atminimo ženklas žuvusiems partizanams (0)

Dainavos apygardos partizanas Feliksas Daugirdas-Šarūnas bintuoja koją bendražygiui Vincui Kalantai-Nemunui (abu žuvo 1949 06 19-20) | lrs.lt nuotr.

2014 m. spalio 12 d., sekmadienį, 14.30 val. Varėnos r. Marcinkonių sen. Jakulių miške vyks atminimo ženklo, skirto 1949 m. žuvusiems Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vytauto tėvūnijos partizanams Vincui Kalantai-Nemunui, Juozui Vytautui Šilanskui-Šilučiui ir Pranui Česnuliui-Žvaigždei, šventinimo iškilmės. Renginio organizatoriai – Varėnos rajono savivaldybė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Paminklą šventins Kabelių ir Marcinkonių parapijų klebonas Povilas Paukštė. Dalyvaus Varėnos kultūros centro tremtinių ansamblis „Viltis“. Skaityti toliau

Išleistas partizano A. Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis (0)

knyga-pergyventu-jausmu-atogarsisLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido naują leidinį „…pergyventų jausmų atogarsis“ – Vyčio apygardos partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštį, laiškų ir eilėraščių faksimiles.

Pirmasis jo pristatymas įvyks rugsėjo 6 d., šeštadienį, tradicinio „Trakinių partizanų“ sąskrydžio Anykščių rajone metu.

„Čia parašyti keli žodžiai nėra dienoraštis, nėra visa širdis. Mano širdis pilnesnė ir turiningesnė. Čia yra tik širdies, pergyventų jausmų atogarsis, pašvaistė, šešėlis“, – taip rašė savo dienoraštyje partizanas Baltis. Dienoraštis rašytas 1946–1947 m. Skaityti toliau

Minėsime Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dieną (dienotvarkė) (0)

lrkm.lt nuotr.

Birželio 13–15 dienomis Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinų dienų renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Lietuva prisimins ir pagerbs masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų. Skaityti toliau

Paviešinti KGB planai ir ataskaitos (1)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras svetainėje www.kgbveikla.lt skelbia naujus dokumentus iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Tai LSSR KGB Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos miestų bei Kapsuko ir Telšių rajonų KGB skyrių planai ir ataskaitos, taip pat KGB kontržvalgybos 2-osios valdybos bei ideologinės kontržvalgybos 5-ojo skyriaus metiniai planai ir ataskaitos.

Pateikiami sąrašai asmenų, kurie KGB buvo stebimi ar jiems buvo užvestos operatyvinės bylos. Šie naujai viešinami dokumentai atskleidžia KGB vykdytą operatyvinę veiklą, Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtos ukrainiečių tautos genocido metinės (0)

Plakatas2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 17.00 val., minint 1932–1933 metų Ukrainos holodomoro (ukr. Голодомор) 80-ąsias metines, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus atidaryta dokumentinė paroda „1932–1933 metų Holodomoras Ukrainoje – Ukrainos tautos genocidas“.

Lapkričio 22 d., penktadienį, 16.30 val. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje rengiama tradicinė akcija „Uždek žvakę“. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta knyga apie partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį (2)

Knygos viršelisRugsėjo 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33) vyks naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas ir istorikas Darius Juodis, skambės partizanų dainos, išeivijos poetė Eglė Juodvalkė skaitys partizanams skirtas eiles. Bus galima įsigyti naujausių LGGRTC leidinių.

Remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais, artimųjų ir bendražygių pasakojimais, naujame LGGRTC leidinyje glaustai apžvelgiama Vyčio apygardos partizanų vado Skaityti toliau

Šeštadienį – dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ premjera (0)

Lietuviai Afganistane |  Afganai.lt nuotr.

Vasario 9-ąją, 15 val. Vilniuje, Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyks dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ premjera.  Trumpametražio filmo trukmė – 30 min. Yra sukurtas ir 75 minučių trukmės filmas „Afganų laisvė“.

Dar 2000–2003 metais Vilniaus universiteto klinikinės psichologijos katedra kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centru tyrė politinių represijų socialinius padarinius. Tuo pat metu atliktas tyrimas, siekiant įvertinti Lietuvos vyrų, 1979–1989 metais atlikusių Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje bus pristatytas leidinys apie partizaną Juozą Paliūną-Rytą (1)

Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaunas) bus pristatytas naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinys „Partizano keliu: partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“.

Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai Darius Juodis ir Aurelija Malinauskaitė. Istorikas Darius Juodis supažindins su Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto (1915-1952) asmenybe, partizanų archyvų paieškininkas Česlovas Kišonas papasakos, kaip buvo rasti mašinėle spausdinti J.Paliūno-Ryto prisiminimai, o istorikė Aurelija Malinauskaitė pristatys patį leidinį. Skaityti toliau

Iškilmingas partizanų perlaidojimas Rietave (0)

Rietavo kapinės

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Rietavo miesto kapinėse bus iškilmingai perlaidoti prieš 60 metų žuvusių Lietuvos partizanų palaikai.

Penkių partizanų palaikai buvo atsitiktinai rasti 2010 m. rugsėjo 23 d. Rietavo dvaro teritorijoje, vykdant Rietavo dvaro restauracijos darbus. Bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuris atliko unikalius istorinius tyrimus, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijai, pavyko identifikuoti, kad tai 1952 m. sausio 26 d. Skaityti toliau

Atidaryta ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys” (0)

president.lt nuotr.Rugsėjo 28 d. Vilniuje, Tuskulėnų aukų atminimo dieną Rimties parko memorialiniame komplekse buvo atidaryta ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys” skirta pagerbti.

Parodą atidariusi Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalia Grybauskaitė pagerbdama KGB kalėjimo rūsiuose kankintus ir nužudytus Lietuvos patriotus, pabrėžė, kad kiekvienas lietuvis turi žinoti istorinę tiesą ir vertinti laisvę, už kurią sumokėta tokia skaudi kaina. Skaityti toliau

Visuomenei bus pristatyta ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (0)

Rugsėjo 28-ąją, Tuskulėnų aukų atminimo dieną, 14 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje visuomenei pristatoma ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, įrengta memorialiniam kompleksui priklausančiame Baltojo dvarelio rūsyje. Tai vienas baigiamųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu patvirtintos „Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programos“etapų.

Tuskulėnų memorialinis kompleksas pirmą kartą atveriamas kaip muziejus, moderniomis priemonėmis eksponuojantis surinktą istorinę dokumentinę medžiagą, Skaityti toliau