Žymos archyvas: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Paminėtos ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto sušaudymo 66-osios metinės (2)

Paminėtos ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto sušaudymo 66-osios metinės | A. Pliadis, KAM nuotr.

Lapkričio 26 d., minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko ir ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto sušaudymo Maskvos Butyrkų kalėjime 66-ąsias metines, l.e.p. krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys padėjo gėlių prie J. Žemaičio-Vytauto paminko prie Krašto apsaugos ministerijos.

J. Žemaičio-Vytauto (19091954) pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats 1949 m. vasario mėn. išrinktas Skaityti toliau

Pirmą kartą viešai paskelbtas išsamus Lietuvos partizanų sąrašas (21)

Paskelbtas Lietuvos partizanų žinynas | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidarė naują svetainę www.laisveskovos.lt, kurioje pirmą kartą viešai skelbia išsamų Lietuvos partizanų karo (1944–1953) dalyvių sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardų: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Vėliau žadama skelbti išgyvenusiųjų vardus: ištremtų, tačiau grįžusių iš lagerių bei išsislapsčiusiųjų partizanų ir jų ryšininkų.

Žinynas bus nuolat pildomas ir tikslinamas, šiame darbe Centras tikisi ir prašo visuomenės paramos – svetainėje yra nuorodos, kaip galima pranešti naujas žinias arba pataisyti pastebėtus netikslumus. Skaityti toliau

Seimas apsispręs dėl Lukiškių aikštės perdavimo LGGRTC (tiesioginė transliacija) (0)

Šimašiaus pliažas Lukiškių aikštėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Spalio 15 d. Seimo posėdžio darbotvarkėje 11.25 – 11.40 val. numatyta svarstyti Vilniaus Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo XIII-3202 pataisas. Numatyta sostinės Lukiškių aikštę perduoti valdymui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRT), kad būtų nutraukta panaudos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe.

„Šimašiaus, Armonaitės, Kvietkausko komanda, Šiuolaikinio meno centro atstovai siekia, kad panauda Vilniaus miestui būtų nenutraukta, o dar pratęsta 4 mėnesiams. Jie laukia, kad atėjus naujai Skaityti toliau

Seime aptarta V. Sladkevičiaus veiklos dvasinė, politinė ir istorinė reikšmė (video) (0)

Spaudos konferencija „100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Rugsėjo 24 d. Seime buvo surengta  spaudos konferencija „100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo“, kurioje buvo aptarta „atgimimo kardinolu“ vadinamo V. Sladkevičiaus veiklos dvasinė, politinė ir istorinė reikšmė Lietuvos okupacijos ir Sąjūdžio metais. Spaudos konferencijoje dalyvavo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, kardinolas, politinis kalinys Sigitas Tamkevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyr. patarėja, istorikė dr. Kristina Burinskaitė.   

Skaityti toliau

Tuskulėnų aukų atminimo diena (0)

 Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., pirmadienį, 15 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F) vyks Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimas.

Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis Skaityti toliau

Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui (7)

Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)  Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatė paminklą pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos  pasieniečiui Aleksandrui Barauskui jo žuties vietoje. A. Barauskas saugodamas Lietuvos Respublikos sieną žuvo prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. kai Sovietų sąjungos kariuomenė užpuolė Lietuvos respubliką.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Skaityti toliau

Kryžkalnyje atsiras pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę (1)

Kryžkalnyje atsiras pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę | lrv.lt nuotr.

Sekmadienį, rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių rajone, bus atidaromas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Šios Vyriausybės pastangomis užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais žingsniais. I-mame žingsnyje (2019-2020 m.) Skaityti toliau

Sukurta LGGRT centro konsultacinė žinovų komisija (3)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, atsižvelgdamas į žinovų gebėjimų poreikį vykdant Centro veiklas, o ypač į veiklos strategijų rengimą, sudarė visuomeninę žinovų komisiją. Komisijos nariais paskirti:

Ginas Dabašinskas, žurnalistas, istorikas, komunikacijos specialistas; Gediminas Grina, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, saugumo politikos žinovas; Angelė Jakavonytė, rezistencijos įamžinimo bendruomenės atstovė, 22-ų nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkė; Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, rašytoja, Skaityti toliau

Panevėžyje bus palaidotas partizanas Juozapas Streikus-Stumbras (6)

Partizanas Juozas Streikus, suimtas 1961 m. | nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų

Sekmadienį, rugpjūčio 16 d., vyks partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus–Stumbro laidotuvės praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Prieš 58 metus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., sovietų valdžia Juozapą Streikų–Stumbrą sušaudė Vilniaus KGB kalėjime.

Juozapo Streikaus-Stumbro palaikai rasti pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas Vilniaus miesto Antakalnio kapinių teritorijoje, vadinamose „Našlaičių“ kapinėse. Skaityti toliau

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus–Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje (10)

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus–Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Skaityti toliau

Rudenį Alytuje stovės paminklas Dainavos apygardos partizanams (0)

Paminklas Dainavos apygardos partizanams | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Šį rudenį Alytuje bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams. Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš 9 partizanų apygardų, nepagerbta paminklu.

Dainavos paminklo statymo istorija užsitęsė net 23 metus – paminklo vietos ir jo projekto klausimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC), visuomenė ir vietos valdžios struktūros svarstė nuo 1997 metų. Skaityti toliau

Viešinami dokumentai susiję su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija (26)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešina okupacinių institucijų dokumentus, susijusius su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija.

1940–1941 m. laikotarpis – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijos periodų: 1940-ųjų birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Prisidengiant oficialiomis, teisėtomis struktūromis, procedūromis ir įstatymais, įvyko ne tik šalies okupacija, bet ir aneksija. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva buvo įjungta į SSRS sudėtį Skaityti toliau

L. Linkevičius ir R. Šimašius raginami peržiūrėti savo nuostatas dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros (12)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydami peržiūrėti savo ankstesnes nuostatas dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros, po balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, kuriuo atmestas JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundas prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą dėl šio asmens. Skaityti toliau

Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką (36)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G. A. Gočino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Skaityti toliau

Atnaujinta internetinė KGB dokumentų svetainė (5)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.

Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX amžiaus istoriją pasakojant sau naudinga linkme ir vykdant šmeižto bei juodinimo akcijas skatina Skaityti toliau

Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas (0)

Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Prieš 75 metus, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai užkasti kartu su kitų aukų pelenais – kad niekada nebegrįžtų į Tėvynę.

„Kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Bet aš vis tiek laikau, kad kova, kurią vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“, – toks buvo paskutinis partizanų vado žodis okupantų teisme.

Prieš dešimt metų, minint Jono Žemaičio-Vytauto 100-ias gimimo metines, nepriklausomos Lietuvos Seimas Joną Žemaitį paskelbė ketvirtuoju prezidentu – taip, kaip ir buvo numatyta laikinojoje partizanų konstitucijoje, Skaityti toliau

Našlaičių kapinėse rasti partizano Juozapo Streikaus palaikai (9)

Partizanas Juozas Streikus, suimtas 1961 m. | nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų

Lapkričio 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai.

Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus.

Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei imperijai. 1941 m. sovietų okupacijos metu pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. Skaityti toliau

Paskutinis Lietuvos partizanas A. Kraujelis-Siaubūnas bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (1)

Antano Kraujelio-Siaubūno fotografija | J. Jankausko asmeninės kolekcijos nuotr.

Spalio 25-26 dienomis Vilniuje vyks paskutinio, ilgiausiai – 17 metų  sovietų okupacijai besipriešinusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvio, Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvės.

Atsisveikinti su Antanu Kraujeliu-Siaubūnu galima bus spalio 25 d., penktadienį, 14-20 val. Vilniuje, Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje (Šv. Ignoto g. 6).

Spalio 26 d., šeštadienį,  12 val. bus aukojamos Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda apie lietuvius Kengyro sukilime (0)

Kaune atidaroma paroda apie lietuvius Kengyro sukilime | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Birželio 26 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al. 39, Kaunas) vyks parodos apie lietuvius Kengyro sukilime atidarymas.

Paroda skirta 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d. Kengyro lageryje (Kazachijos SSR Karagandos sr.) vykusiam politinių kalinių sukilimui atminti. Aktyvūs šio sukilimo dalyviai buvo lageryje kalintys lietuviai – vyrai ir moterys. Daugiau kaip 40 dienų trukęs politinių kalinių sukilimas buvo žiauriai numalšintas. Tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo ir lietuvių. Skaityti toliau

Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams (0)

 Memorialiniai ženklai įamžins dviejų kraštiečių atminimą | Raseinių raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 8 d., Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai, kadangi kilo abejonių dėl atminimo įamžinimo vietos bei projekto koncepcijos.

Komisijos posėdyje dalyvavę Lietuvos gyventojų genocido Skaityti toliau

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (0)

Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui | urm.lt nuotr.

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Iškilmėse taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė.

„Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės JAV širdyje – Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, stovės paminklas mūsų tautos didvyriui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ši vieta lietuviams išskirtinė ir čia deramai bus puoselėjamas A. Ramanausko-Vanago atminimas, Skaityti toliau

Netekome talentingo skulptoriaus Jono Jagėlos (0)

Jonas Jagėla | savaite.lt nuotr.

Balandžio 17-ą mirė skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla (1945-2019).   

Jonas Jagėla sukūrė kelias dešimtys paminklų, daugiausia skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams.

Paskutinis J. Jagėlos darbas – paminklas Lietuvos partizanų vadui Skaityti toliau

Seimo nariai ragina Vilniaus merą atstatyti sudaužytą J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą (16)

Vandalizmo aktas - sudaužoma atminimo lenta J.Noreikai-Vėtrai | feisbuko nuotr.

Balandžio 8 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje.

„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, Skaityti toliau

Teismas atmetė reikalavimą keisti Generolo Vėtros veiklos Antrojo Pasaulinio karo metais įvertinimą (11)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau

Teisme – ginčas dėl istorinės išvados apie Joną Noreiką (0)

teismas.lt nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą ypač jautrioje visuomenei  administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti Granto Arturo Gochino (Grant Arthur Gochin) skundą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą. Skaityti toliau

Kaip KGB atsilygindavo savo agentams (0)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Pagal LSSR KGB sudarytą ypatingų išlaidų sąmatą, 1966 m. agentų tinklui išlaikyti buvo skirta 117 800 rublių. Skaityti toliau

Panevėžyje vyks „miško broliams“ skirta kasmetinė konferencija (0)

Konferencijos „Iš Panevėžio praeities: miško broliai“ plakatas | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Lapkričio 22 d., 10 val., Panevėžio kolegijos aktų salėje (Klaipėdos g. 3, II aukštas), vyks konferencija „Iš Panevėžio praeities: miško broliai“, kurią rengia Panevėžio kraštotyros muziejus kartu su Panevėžio kolegija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Kraštotyros muziejus nuo 1998 m. kasmet rengia konferencijas „Iš Panevėžio praeities“. Jose pristatomi naujausių istorinių tyrimų rezultatai, supažindinama su regione vykusiais istoriniais įvykiais, vyksmais bei praeities supratimais. Konferencijoms pranešimus rengia muziejininkai, įvairių Lietuvos Skaityti toliau

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės (1)

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona sugrįžę į Lietuvą po ilgų kalinimo lageriuose ir tremtyje praleistų metų. Apie 1958 m. | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr.

Vilniaus Rotušėje veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti.

Lapkričio 11 dieną sukako 100 metų, kai buvo patvirtintas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetas. Per 22 nepriklausomybės metus (nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d.) buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis: Skaityti toliau