Žymos archyvas: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę (18)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas sujungti į vieną įstaigą keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Kaip žinia Ministro Pirmininko pernai sudaryta „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus – Lietuvių kalbos, Skaityti toliau

Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo (4)

Mokslo institutai | smm.lt nuotr.

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.

2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

Genocido tyrimo centras pasiaškino visuomenei dėl KGB agentų viešinimo (0)

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame pateikė paaiškinimus dėl baigto viešinti KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo sukėlusio visuomenės pasipiktinimą.

Centras paviešino šia tema dažniausiai pasikartojančius klausimus ir priekaištus bei atsakė į juos viešai:

– Ar nemanote, kad tas žurnalas yra specialiai palikta KGB klastotė? Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Būdas kuriuo viešinami KGB agentai kerta per paties Genocido ir rezistencijos centro reputaciją (33)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

O man vis dėlto atrodo, kad tuo būdu, kuriuo dabar yra viešinami tikri ar tariami KGB agentai, pirmiausiai kerta per paties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGTC) reputaciją bei patikimumą.

Kodėl? Todėl, kad strapalioti ant mirusiųjų kapų gali ir zuikis. Bet štai parodyti balsą prieš gyvuosius, pilančius paplavas ant Lietuvos, iškraipančius istorinius faktus ir šmeižiančius mūsų šalį, privengiama. O šitas Centras kaip tik turėtų būti rezistencinio fronto avangarde. Kodėl taip nėra?

Skaityti toliau

E. Jovaiša: Holokausto aukų vardai turi išlikti (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 15 d., 11 val., Leipalingio miestelyje, Druskininkų r., bus pristatytas informacinis stendas, skirtas 1941 metais vykusių Leipalingio žydų žudynių aukoms atminti ir pagerbti.

Renginyje dalyvaus Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J. E. Amiras Maimonas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Leipalingio progimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenė ir kt. Renginio metu Leipalingio progimnazijos mokiniai perskaitys visų Leipalingio žydų žudynių aukų vardus. Skaityti toliau

Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų (2)

 Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija dalyvavo paminklo projekto pristatyme (9)

Laisvės kovų paminklo projektas | Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lapkričio 8 d. Seimo Laisvės kovų komisija dalyvavo skulptoriaus Jono Jagėlos projektinio siūlymo pristatyme, pagal kurį prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, ant grindinio planuojama įamžinti sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimą, t.y. išrašyti žuvusiųjų ministrų pavardes. Taip iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo planuojama įamžinti represuotus ir sušaudytus 1918–1940 metų Vyriausybės Ministrų kabineto narius.

Lėšos sumanymo įgyvendinimui yra, tik Vilniaus miesto savivaldybės Pavadinimų, Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradeda slaptųjų KGB agentų „agentūrinų pranešimų“ viešinimą (3)

kgbveikla.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) interneto svetainėje, kurioje jau keleri metai viešinami bendrojo pobūdžio KGB veiklos dokumentai, pradedamas slaptųjų KGB bendradarbių (agentų) asmeninės veiklos viešinimas. Šio pobūdžio informaciją atskleis vadinamieji „agentūriniai pranešimai“.

1983 m. liepos mėn. 4 d. SSRS KGB įsakyme Nr. 00140 „Dėl agentūrinio tinklo“ agentūrinis pranešimas apibrėžiamas kaip agento ranka rašytas tekstas apie atliktą KGB užduotį arba informacija, gauta jo asmenine iniciatyva. Skaityti toliau

Aptarta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projekto naują redakcija (3)

Genocido aukų muziejus | muziejai.lt nuotr.

Spalio 4 d. Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą (nauja redakcija), kuris bus registruotas Seime, atlikus redakcinio pobūdžio pakeitimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą parengti paskatino siekis įamžinti Lietuvos žmonių pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ne tik okupacijų metais, bet ir aktyvų žmonių pasipriešinimą SSRS vykdomai agresijai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos? (9)

Fania Jocheles ir Michoelis Brancovskis 1944 m. liepą apdovanoti „Didžiojo tėvynės karo partizanų“ medaliais. Po 73 metų Lietuvos Prezidentūroje F. Jocheles–Brancovskajai toje pat vietoje ant krūtinės buvo užkabintas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ | Archyvinė nuotr.

Vasario 21 d. „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad Prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus. Po straipsnio redakcija gavo naujų šiurpių liudijimų apie masinį Kaniūkų moterų ir vaikų naikinimą, todėl Prezidentūros dekretas dėl Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

Supaprastinamas pažymėjimų išdavimas nukentėjusiesiems nuo okupacijų (1)

lietuvos-gyventoju-genocido-ir-rezistencijos-tyrimo-centras_wikipedija-org

Vyriausybė supaprastina Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pažymėjimų išdavimo procedūras ir atsisako perteklinių reikalavimų.

Tam ministrų kabinetas posėdyje nutarė pakeisti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nebegalės reikalauti iš prašymą pateikusio asmens dokumentų – piliečio paso ar leidimo nuolat gyventi šalyje kopijos, archyvų išduotų pažymų ir kitų, kuriuos iš valstybės registrų ar archyvų gali gauti pats. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

Paminėti 1948 m. gegužės mėn. trėmimai (0)

tremimu_auku paminejimas_genocid.lt

Gegužės 20 d., Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1948 m. gegužės 22 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios surengtas lietuvių trėmimas į Sibirą. Skaityti toliau

Baliui Gajauskui sukanka 90 metų (1)

Balys Gajauskas_lrs.lt

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 15 val. Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) įvyks ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė.

Dar 1979 metais Balį Gajauską, jam kalint ypatingojo režimo lageryje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė kandidatu į Nobelio taikos premiją. Skaityti toliau

Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti galimai prisidėjusius prie Holokausto (21)

žydai holokauKaip praneša LRT radijas, Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti bendrojo pobūdžio duomenis apie daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, kurie galimai galėjo prisidėti prie Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais.

Yra kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Skaityti toliau

LGGRC skelbs, kas Lietuvoje prisidėjo prie Holokausto (22)

žydai holokauLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dar šįmet žada paskelbti sąrašą asmenų, nacių okupacijos metais veikusių policinėse struktūrose. Tai bus sąrašas asmenų, prisidėjusių prie Holokausto, tačiau nebus aišku, kurie konkrečiai šaudė žydus.

Knygą „Mūsiškiai“ apie Lietuvoje vykdytas žydų žudynes parašiusi Rūta Vanagaitė užsiminė ir apie neskelbiamą žydų žudikų sąrašą. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neigia R.Vanagaitės teiginius (19)

Knygos viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad 2016 m. sausio 26 d. delfi.lt tinklapyje skelbtame interviu su Rūta Vanagaite „Surinko įrodymus, kaip iš tiesų žudėme žydus: nuo R. Vanagaitės nusisuko giminės ir draugai“ pateikta neteisinga informacija.

Gerb. R. Vanagaitė minėtame interviu teigia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nedavė leidimo cituoti ištraukų iš Kazimiero Sakovičiaus „Panerių dienoraščio, 1941–1943 m.“, centro išversto ir išleisto lietuvių k. 2012 m. Skaityti toliau

J. Juzeliūno jubiliejiniai renginiai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose (0)

Julius Juzeliunas_lrkm.lt

Vyriausybė pritarė Juliaus Juzeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planui. Patvirtintame plane numatytos konferencijos, kultūros renginiai, leidybos ir viešinimo projektai, kuriais siekiama šalies visuomenei atskleisti įvairiapusę Juliaus Juzeliūno (1916–­2001) asmenybę ir jo prasmingą kūrybinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą.

Svarbesni plane numatyti renginiai – pastatyti Juliaus Juzeliūno operą ,,Žaidimas“, Nacionalinėje dailės  galerijoje surengti audiovizualinę parodą –instaliaciją su edukacine programa vaikams ir katalogu, organizuoti tarptautinę Baltijos šalių muzikologų konferenciją. Skaityti toliau

Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas (0)

knyga.okupuotalietuvaGruodžio 16 d., trečiadienį, 16 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro naujo leidinio „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ („Lithuania in 1940-1991: the History of Occupied Lithuania“) pristatymas. Knygos redaktorius – Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Renginyje autoriai pristatys į anglų kalbą išverstą knygą, diskutuos ir atsakys į svečių klausimus. Pristatyme kviečiami dalyvauti leidėjai, vertėjai, Skaityti toliau

Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“ (2)

M.Milinio istorinis romanas Partizanas

Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau

Šiandien minima Tuskulėnų aukų atminimo diena (0)

paroda.isgelbejes zyda_rengeju nuotr

Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyks šiai dienai skirti atminimo renginiai.

16.00 val. koplyčioje-kolumbariume bus padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rašytojas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas pristatys minėjimo dalyviams koplyčioje-kolumbariume eksponuojamą Lietuvos valstybės himno instaliaciją „Tautiška giesmė“.

16.30 val. Konferencijų salėje tradiciškai bus rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“. Skaityti toliau

Netekome istoriko V. Tininio (1959–2015) (1)

Vytautas Tininis | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 15 d. po sunkios ligos Lietuvos istorikų bendruomenė neteko vieno iš savo narių – dr. Vytauto Tininio.

V. Tininis gimė 1959 m. gegužės 5 d. Vilniuje. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1993 m. apgynė disertaciją tema „Sovietinis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais“, humanitarinių mokslų daktaras.

1986–1988 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), nuo 1992 iki 2012 m. dirbo Generolo Jono Skaityti toliau

K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai (6)

Kazys_Skirpa_wikipedija.orgLietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.

„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre bus paminėta Gedulo ir vilties diena (0)

Atminimo-valanda-koncertas_2015 06 15-K100Birželio 15 d., pirmadienį, 16 val., prisimenant Lietuvos okupaciją bei minint Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kiemelyje (Didžioji g. 17/1, Vilnius) vyks tradicinė Atminimo valanda-koncertas.

Koncerte dalyvaus sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“ ir nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai. Skaityti toliau

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti (0)

Lenta Mauthauzene

Gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija. Skaityti toliau

Ar galėjo Prezidento A. Smetonos sūnėnas dalyvauti žydų žudynėse? (video) (3)

J.Krikštaponis | aina.lt nuotr.

Istorikų tyrimas rodo, kad Lietuvos karininkas, partizanas Juozas Krikštaponis, kuris buvo ir Prezidento Antano Smetonos sūnėnas, dalyvavo žudant žydus Baltarusijoje, sako Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė.

Tačiau galutines išvadas, anot pašnekovės, gali padaryti tik teisininkai. Skaityti toliau