Kauno edukologijos universiteto Alumnų, Kauno technologijos universiteto bendruomenės ir visos Lietuvos edukologai staiga ir netikėtai neteko puikaus pedagogo, švietimo sistemos vadybininko Manto Masaičio ( 1965-05-31 – 2020-03-23).
Mantas Masaitis gimė 1965 gegužės 31 d. Vilniuje, o 1983 m. baigė tuometinę Vilniaus 34-ą vidurinę mokyklą. Vilniaus pedagoginiame institute 1991 metais Skaityti toliau
Gruodžio 27 d. Vyriausybė nutarimu pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymams dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdomo nekilnojamojo turto ir patalpų, kurios atsilaisvins po LEU reorganizavimo, panaudojimo švietimo reikmėms.
LEU mokslo, gyvenamosios bei kitos paskirties pastatus, esančius Studentų g. 39, 45, 47 ir J. I Kraševskio g. 2 Vilniuje, numatoma perduoti pagal patikėjimo sutartį Vytauto Didžiojo universitetui Skaityti toliau
Eidama 92-sius metus mirė ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė.
Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47 m. mokėsi Rokiškio II-joje gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Vilniaus universiteto lietuvių kalbos specialybę. Skaityti toliau
Mokytojai šiandien dirba be jokio orientyro, nes ugdymo programų nėra kam rengti. Nėra ir pamainos mokyklose dirbantiems mokytojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus. Sugriautas pedagogus iki šiol ruošęs universitetas. Pedagogų SOS signalus galima būtų vardinti ir vardinti. „Jaučiuosi lyg koks disidentas ir nesuprantu, kodėl dauguma tyli“, – apie katastrofišką švietimo sistemos padėtį Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. O paklaustas, ko palinkėtų pedagogams Mokytojo dienos proga, atsakė: „Ramybės ir susikaupimo, kuris sunkiai pasiekiamas, Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimus, parengė Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pertvarkos ir joje dalyvaujančių institucijų nekilnojamojo turto optimizavimo.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti studijas ir efektyviai naudoti valstybės turtą, siūloma į LEU centrinį pastatą Studentų g. 39 (bendras plotas – 13 682,94 kv. m), perkelti didžiąją dalį Vilniaus kolegijos patalpų, Skaityti toliau
Kaip pažinti svetimos šalies istoriją? Vienas iš pagrindinių raktų į Lietuvos naratyvą – gyvas liudijimas iš liudytojų lūpų. Šiuo metu lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai Lietuvos edukologijos universiteto rengiamuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, apsilankė specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namuose“. Ten studentai ne tik bendravo su politiniais tremtiniais, bet ir dainavo, pasakojo savo santykį su mūsų šalimi. Studentams beklausant tikrų senjorų išgyventų istorijas, ne vienas susigraudino. „Netikėtina, jog tremtiniai tiek daug patyrę nelengvų išgyvenimų, nuoširdžiai su mumis dalinosi savo meile ir rūpesčiu“, – pasakojo belgas Tomas de Blutsas (Thomas de Bluts). Skaityti toliau
Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių – kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.
Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą. Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau
Eidamas 91-sius metus, mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentas, mokslų daktaras Justinas Žvingilas.
J. Žvingilas gimė 1928 m. kovo 4 d. Kybartų valsčiaus Keturkaimio kaime. 1947 m. baigė Kybartų gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) fizikos ir matematikos fakulteto fizikos specialybę. Studijų metu nuo 1948 m.dirbo laborantu, vyr.laborantu Bendrosios fizikos katedroje. 1951 m. baigęs studijas, J. Žvingilas paliekamas dirbti institute, lanko mokslinius seminarus Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija pranešė, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, siekdama suteikti LEU centrinių rūmų pastatui teisinę apsaugą, pradėjo rengti dokumentaciją šio pastato įrašymui į Kultūros vertybių registrą. LEU centrinių rūmų projekto autorius, garsus XX amžiaus architektas Viktoras Anikinas, pagal kurio projektą buvo pastatyta ir Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bei kai kurie kiti garsūs Vilniaus statiniai. Skaityti toliau
Seime buvo galutinai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) integracijai. Po susijungimo VDU bus antras pagal dydį ir plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje, kuris vykdys mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse.
Posėdžio metu buvo taip pat patvirtintas jungtinio VDU statutas, kuris įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d., universitetų Skaityti toliau
Uvertiūra
Valstybės šventės išvakarėse (kovo 10 d.) Vilniaus karininkų ramovėje bus bandoma suburti XXI amžiaus Lietuvos Tarybą. Delsti nebegalima: užtenka tik atidžiau pažvelgti į tai, su kokiu nuožmiu užsispyrimu griaunami Tautos namai – Lietuvos valstybė. Nuo pat Valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjo ir jos ardymas: uždarytos ir išvogtos gamyklos, teikusios piliečiams darbą ir pragyvenimą, uždaryta daugiau kaip 1200 bendrojo lavinimo mokyklų. O dabar atėjo eilė sugriauti ir Lietuvos universitetinio ugdymo sistemą. Skaityti toliau
Vasario mėnesio 15 d. netekome LEU alumno istorijos mokslų daktaro docento Stanislovo Stašaičio (1934-11-01–2018-02-15). Šviesios atminties doc. dr. S. Stašaitis buvo tas žmogus, pas kurį visada buvo galima kreiptis patarimo, jis puikiai išmanė savo dėstomą dalyką, labai domėjosi universiteto istorija. 1995 metais doc. dr. S. Stašaitis sudarė ir išleido Lietuvos edukologijos universiteto (tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto) istoriją.
Pateikiame 2011 m. žurnalo „Istorija“– 94 tome paskelbtą Prof. dr. Benedikto Šetkaus straipsnį skirtą velionio doc. dr. S. Stašaičio 80-mečiui. Skaityti toliau
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų studentai siunčia šventinius linkėjimus Lietuvai. Studentai iš Japonijos, Gruzijos, Argentinos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių pamilo mūsų šalį, vieni studijuoja, gyvena Vilniuje, kiti lietuvybę skleidžia savo gimtinėje.
„Vasario 16-ąją švenčia ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Skaityti toliau
Vasario 2 d., 11 val., LEU II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31, A3 aud.), įvyko Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų uždarymas, kuriame studentams buvo įteikti sertifikatai.
Lietuvos edukologijos universitete vykstantys lietuvių kalbos ir kultūros kursai apverčia aukštyn kojom dauguma užsieniečių gyvenimus. „Vieni studentai netikėtai randa antrąsias puses Lietuvoje ir lieka gyventi. Kiti įsimyli mūsų šalį iš pirmo žvilgsnio ir kuria gyvenimą Vilniuje: renkasi studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, steigia verslus, dirba mokyklose. Treti savo šalyse steigia Baltistikos centrus“, – pasakoja Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė. Skaityti toliau
Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.
LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siekto Skaityti toliau
Gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) integracijos į plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetą, vykdantį mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse.
Šis trijų universitetų susijungimas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma jis leis užtikrinti studijų ir mokslo kokybę, siekti studijų programų mažinimo, atsisakant Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumnai, atsižvelgdami į susidariusią sudėtingą situaciją dėl meninių vertybių apsaugos Lietuvos edukologijos universitete, kreipiasi į atsakingas institucijas, galinčias padėti išspręsti šį klausimą.
Iškilus realiam LEU sukauptų meno vertybių (centriniuose rūmuose esančių iškilių asmenybių bareljefų, vardinių auditorijų, skulptūrų, paminklų, paveikslų, freskų salės, II-jų rūmų freskos, paveikslai, vardinės auditorijos ir kt.) išsaugojimo ateičiai pavojui, Skaityti toliau
Neseniai Alkas.lt gavo pranešimą apie lapkričio mėnesio pabaigoje įvykusią Lietuvos edukologijos universiteto alumnų spaudos konferenciją, kurioje buvo skirtos aptarti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) neskaidymo ir padalinimo tarp Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų bei Lietuvos švietimo sistemos būklės ir švietimo darbuotojų socialinių garantijų. Skelbiame visą šį laišką:
2017-11-29, dieną įvyko LEU Alumnų draugijos valdybos narių surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: profesorius, fizikos mokslų daktaras Antanas Kiveris, Skaityti toliau
2018 m., birželio 30 – liepos 6 d., vyksianti dainų šventė „Vardan tos…“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Pirmą kartą per Lietuvą nuskambėjęs, beveik pusantro tūkstančio dalyvių subūręs dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“ baigėsi.
Smagius liaudiškus šokius, skambias dainas ir liaudies instrumentais Skaityti toliau
Pasirodė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)“. Ši monografija yra apskritai pirmas Lietuvoje leidinys, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją.
Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu, Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto video projekto „Kuriantys Lietuvą“ dalyviai dalinasi savo mintimis, koks yra geriausias ateities mokytojas. Video projekte dalyvavo Lietuvos mokytojai, dirbantys mokyklose. Šiemet vieniems bus pirmoji mokytojų diena.
Haroldas Maselis – istorijos mokytojas, kuris pradėjo dirbti mokykloje tik šiais metais.
„Kai girdime pykčio lavinas apie blogą mokyklą, ugdymą, mokytoją, Skaityti toliau
Šiemet, rugsėjo pirmąją, mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas – Darius Savickas. Kiek neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas, šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. „Pasirinkau pradinį ugdymą studijuoti, nes mane paskatino pradinių klasių mokytoja, žavėjo jos tikėjimas manimi. Taip pat pedagogo darbas neleidžia sustoti, skatina augti, domėtis įvairiomis sritimis, dirbti su jaunais žmonėmis“, – pasakojo Darius.
Situacija Lietuvos aukštajame moksle tokia… Jis – labai, tiesiog siaubingai nekokybiškas, todėl jį reikia skubiai reformuoti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ypač, kol dar niekas iš Gedimino pr. 11 neišspyrė pono Sauliaus Skvernelio su jo „profesionalais“.
Bet gal pirmiausia – apie statybas. Žinia, kad pati statybų kaina yra vienoda nepriklausomai nuo to, kur kas nors statoma. Bet pastatyto pastato pardavimo kaina anaiptol nevienoda – kuo vieta prestižiškesnė, tuo kaina didesnė. Sklypas prie Neries, priešais Seimą, kurį turi nelaimę užimti Lietuvos edukologijos universitetas, – viena iš prestižiškiausių vietų Vilniuje. Skaityti toliau
1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko mūšis yra vienas iš svarbių Lietuvos istorijos įvykių, kartu – didžiausias viduramžių mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jo metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sumušė jungtines Vokiečių ordino Livonijos magistro Franko Kerskorfo ir jo remiamo nuversto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos pajėgas. Mūšis lėmė Žygimanto pergalę vidaus kare ir niokojančio vidaus karo pabaigą. Taip pat tai buvo paskutinis lietuvių mūšis su kryžiuočiais.
Šiemet Lietuvos edukologijos universitetas išleido pirmąją specialiai šiam mūšiui skirtą Skaityti toliau
Kilus abejonėms dėl anksčiau išsakytų Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenės ketinimų jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), rugsėjo 6 d. suorganizuota LEU bendruomenės nuomonės apklausa dėl LEU tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje.
90,17 nuošimčių dalyvavusių apklausoje išreiškė pritarimą dėl tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje. Už pasisakė 211 iš 234 balsavusiųjų. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Ačiū, Lietuva!, taip pabrėždami savo pilietiškumą, prisidėdami prie pozityvių minčių apie šalį sklaidos.
Mokslo ir žinių dieną vaizdo įraše „Ačiū mokytojams, kuriantiems ateities Lietuvą“ studentai, švietimo, mokslo, kultūros lyderiai sveikina savo mokytojus. Balerina Kristina Tarasevičiūtė ištarė ačiū savo pirmajai mokytojai: „Labai norėčiau padėkoti savo pirmajai baleto mokytojai ne tik už suteiktas žinias, bet įgytą savarankiškumą.“ Skaityti toliau
Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.
Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.
Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau
Jaunas mokytojas – naujas gaivus gūsis mokymosi įstaigoje. Visuomet norisi sužinoti: kas tie jauni, veiklūs, perspektyvūs ateities švietimo pirmeiviai, kurie pasirenka mokytojo kelią? Didžioji dalis jaunų mokytojų – ne tik sėkmingai baigę bakalauro ar magistro studijas, bet turintys pasiekimų mokslo, literatūros, kultūros, sporto, tarptautinių projektų srityse. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia socialinę akciją „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia“, kuri įamžina jaunus, perspektyvius švieitmo darbuotojus. Skaityti toliau
Liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.
1993 m. E. Patiejūnienė apgynė daktaro disertaciją „Mažosios literatūros formos XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose“.
Doc. dr. E. Patiejūnienė domėjosi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
Lietuvos edukologijos universitete (LEU) esantis Lietuvių kalbos ir kultūros centras (LKKC) šiais metais švenčia dešimtmetį. Centras įkurtas 2007 metais, jo tikslas buvo vienyti užsieniečius, kurie nori išmokti lietuvių kalbos, pažinti Lietuvą, jos kultūrą, gamtą, istoriją. Per dešimtmetį LKKC lietuvių kalbos kursus baigė daugiau nei tūkstantis studentų iš pačių įvairiausių užsienio šalių. „Lietuvių kalbos ir kultūros centras vykdo įvairią veiklą: rengia metodinę kalbos mokymo medžiagą, priemones, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, Skaityti toliau
