Lietuvos edukologijos universiteto video projekto „Kuriantys Lietuvą“ dalyviai dalinasi savo mintimis, koks yra geriausias ateities mokytojas. Video projekte dalyvavo Lietuvos mokytojai, dirbantys mokyklose. Šiemet vieniems bus pirmoji mokytojų diena.
Haroldas Maselis – istorijos mokytojas, kuris pradėjo dirbti mokykloje tik šiais metais.
„Kai girdime pykčio lavinas apie blogą mokyklą, ugdymą, mokytoją, Skaityti toliau
Šiemet, rugsėjo pirmąją, mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas – Darius Savickas. Kiek neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas, šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. „Pasirinkau pradinį ugdymą studijuoti, nes mane paskatino pradinių klasių mokytoja, žavėjo jos tikėjimas manimi. Taip pat pedagogo darbas neleidžia sustoti, skatina augti, domėtis įvairiomis sritimis, dirbti su jaunais žmonėmis“, – pasakojo Darius.
Situacija Lietuvos aukštajame moksle tokia… Jis – labai, tiesiog siaubingai nekokybiškas, todėl jį reikia skubiai reformuoti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ypač, kol dar niekas iš Gedimino pr. 11 neišspyrė pono Sauliaus Skvernelio su jo „profesionalais“.
Bet gal pirmiausia – apie statybas. Žinia, kad pati statybų kaina yra vienoda nepriklausomai nuo to, kur kas nors statoma. Bet pastatyto pastato pardavimo kaina anaiptol nevienoda – kuo vieta prestižiškesnė, tuo kaina didesnė. Sklypas prie Neries, priešais Seimą, kurį turi nelaimę užimti Lietuvos edukologijos universitetas, – viena iš prestižiškiausių vietų Vilniuje. Skaityti toliau
1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko mūšis yra vienas iš svarbių Lietuvos istorijos įvykių, kartu – didžiausias viduramžių mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jo metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sumušė jungtines Vokiečių ordino Livonijos magistro Franko Kerskorfo ir jo remiamo nuversto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos pajėgas. Mūšis lėmė Žygimanto pergalę vidaus kare ir niokojančio vidaus karo pabaigą. Taip pat tai buvo paskutinis lietuvių mūšis su kryžiuočiais.
Šiemet Lietuvos edukologijos universitetas išleido pirmąją specialiai šiam mūšiui skirtą Skaityti toliau
Kilus abejonėms dėl anksčiau išsakytų Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenės ketinimų jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), rugsėjo 6 d. suorganizuota LEU bendruomenės nuomonės apklausa dėl LEU tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje.
90,17 nuošimčių dalyvavusių apklausoje išreiškė pritarimą dėl tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje. Už pasisakė 211 iš 234 balsavusiųjų. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Ačiū, Lietuva!, taip pabrėždami savo pilietiškumą, prisidėdami prie pozityvių minčių apie šalį sklaidos.
Mokslo ir žinių dieną vaizdo įraše „Ačiū mokytojams, kuriantiems ateities Lietuvą“ studentai, švietimo, mokslo, kultūros lyderiai sveikina savo mokytojus. Balerina Kristina Tarasevičiūtė ištarė ačiū savo pirmajai mokytojai: „Labai norėčiau padėkoti savo pirmajai baleto mokytojai ne tik už suteiktas žinias, bet įgytą savarankiškumą.“ Skaityti toliau
Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.
Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.
Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau
Jaunas mokytojas – naujas gaivus gūsis mokymosi įstaigoje. Visuomet norisi sužinoti: kas tie jauni, veiklūs, perspektyvūs ateities švietimo pirmeiviai, kurie pasirenka mokytojo kelią? Didžioji dalis jaunų mokytojų – ne tik sėkmingai baigę bakalauro ar magistro studijas, bet turintys pasiekimų mokslo, literatūros, kultūros, sporto, tarptautinių projektų srityse. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia socialinę akciją „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia“, kuri įamžina jaunus, perspektyvius švieitmo darbuotojus. Skaityti toliau
Liepos 20 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žinoma senosios Lietuvos literatūros tyrėja ir vertėja, knygų, straipsnių, vadovėlių, populiarinimo tekstų autorė humanitarinių mokslų daktarė Eglė Patiejūnienė. Ji buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto ir Vilniaus universiteto docentė.
1993 m. E. Patiejūnienė apgynė daktaro disertaciją „Mažosios literatūros formos XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudiniuose“.
Doc. dr. E. Patiejūnienė domėjosi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
Lietuvos edukologijos universitete (LEU) esantis Lietuvių kalbos ir kultūros centras (LKKC) šiais metais švenčia dešimtmetį. Centras įkurtas 2007 metais, jo tikslas buvo vienyti užsieniečius, kurie nori išmokti lietuvių kalbos, pažinti Lietuvą, jos kultūrą, gamtą, istoriją. Per dešimtmetį LKKC lietuvių kalbos kursus baigė daugiau nei tūkstantis studentų iš pačių įvairiausių užsienio šalių. „Lietuvių kalbos ir kultūros centras vykdo įvairią veiklą: rengia metodinę kalbos mokymo medžiagą, priemones, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, Skaityti toliau
Balandžio 8 d. Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose konferencija „Lietuvos Parkinsono ligos draugijai – 20“, skirta Pasaulinei Parkinsono liga sergančiųjų dienai ir Lietuvos Parkinsono ligos draugijos (LPLD) 20-mečiui paminėti, prasidėjo žinomo fotografo, žurnalisto, poeto ir muzikanto Zino Kazėno muzikavimu ir sveikinimo žodžiu. Z. Kazėnas pasveikino konferencijos dalyvius ir pristatė svečius – Estijos delegaciją – Ahti Jundas, Elgą Lannajarv, Olgą Muraškiną, Tiiną Paju, Inną Rubanovitš. Renginio vedėjas, buvęs LRT diktorius ir spaudos apžvalgininkas (darbo stažas – 44 metai) Juozas Šalkauskas pasveikino atstovus iš Estijos jų gimtąja kalba: „Palju õnne, esindajad Eestist!“. Skaityti toliau
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.
Didžiausias iššūkis mokytojai dirbant su pradinukais yra mokinių jausminio proto (emocinio intelekto) ugdymas. „Vaikams sunku suvaldyti stiprius jausmus ir nukreipti juos teigiama linkme, pastebėti ir suprasti kito jausmus, ypač neigiamus“, – apie iššūkius darbe pasakoja mokytoja. Skaityti toliau
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės ir Seimo narių nesutarimus dėl aukštojo mokslo reformos vertina kaip rimtą situaciją, tačiau teigia, kad partija neskyla.
„Aš tikrai nenoriu to vertinti kaip skilimo, bet yra tikrai rimta situacija“, – sakė S. Skvernelis.
Jis kritikuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo, Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Eugenijaus Jovaišos veiksmus skubinant sprendimus dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Skaityti toliau
Kovo 3 d. po sunkios ligos mirė literatūrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) garbės profesorė Aldona Vaitiekūnienė. 1957 m. ji baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar LEU) ir 1952–2002 m. jame dėstė lietuvių literatūrą, buvo ilgametė Lietuvių ir užsienio katedros vedėja, rašoma pranešime spaudai.
Profesorė A. Vaitiekūnienė plačiausiai tyrinėjo Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą, yra paskelbusi studiją „Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“, monografiją „Vaižgantas“, darbų apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno, Vinco Kudirkos, Skaityti toliau
2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų mokytojų: iki reikalingo skaičiaus stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik. Tačiau, pavyzdžiui, nors informatikos mokytojų skaičius neatsilieka nuo poreikio, jiems būtina sudaryti sąlygas nuolat atnaujinti žinias, nes pokyčiai šioje srityje – vieni sparčiausių.
Galima rinktis du kelius – stiprinti universitetinę kvalifikacijos kėlimo sistemą jau esamiems informatikams, kad jie galėtų kelti dalykinę ir metodinę kvalifikaciją, bei ruošt Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. Apie tai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pranešė abiejų universitetų atstovai, kurieapsilankė drauge suVDU Tarybos Pirmininko Prezidentu Valdu Adamkumi.
„To siekia patys universitetai. Noras paruošti aukšto lygio mokytojus Lietuvai yrasveikintinas“, – sako parlamento vadovas V. Pranckietis. Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultete (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks IV tarptautinė mokslinė didaktikos konferencija „Skaitymo ir rašymo kultūra: teorija ir praktika“, skirta mokinių skaitymo ir rašymo mokymo(si) didaktikos aktualijų ir perspektyvų klausimams šiuolaikiniame pasaulyje aptarti. Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.
Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.
Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.
1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau
Rugsėjo 23–24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (LEU LF, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija kartu su LEU LF.
Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą „Savo ir svetimo susitikimai“. Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginimo nario savitumą.
Kasmet, paskutinį rugsėjo penktadienį, vykstanti „Tyrėjų naktis“ sukviečia gausybę mokslo entuziastų į daugiau nei 250 nemokamų ir nepakartojamų renginių visoje Lietuvoje. Šiemet, rugsėjo 30 d., pabendrauti su mokslininkais ir jų darbo aplinkoje pajusti atradimo džiaugsmą bus galima ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU).
LEU parengė interaktyvių veiklų, paskaitų, demonstracijų ir ekskursijų. Dalyviai turės galimybę daugiau sužinoti apie įvairias medžiagas,
Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) ir šiemet nerengs būsimųjų fizikos ir chemijos mokytojų.
Tačiau šios srities mokytojus imasi rengti Šiaulių universitetas. Naują Integruotų gamtos mokslų pedagogikos programą, numatoma, studijuos aštuoni pirmakursiai.
Šiemet akredituota Integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa skirta ruošti specialistus, kurie turės fizikos, biologijos, chemijos ir pedagogikos mokslo žinių. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas prof. dr. Juozas Skirius išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Knygoje autorius pasakoja apie Lietuvos ir išeivijos itin komplikuotų santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekia suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Skaityti toliau
Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai.
Jau 11 m. į LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centrą atvyksta gausus būrys studentų iš daugiau nei 15 įvairiausių šalių (Amerikos, Kinijos, Ispanijos, Lenkijos, Gruzijos ir kt.). Šiemet į užsiėmimus susirinko 81 studentas iš 19 pasaulio šalių.
„Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai LEU organizuojami nuo 2005 m. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorijos studijų programos III kurso studentė Simona Laurinavičiūtė pasirinko būti mokytoja kaip ir jos mama, močiutė. Mergina, pirmiausia, planuoja baigti universitetą, o vėliau – jaunąją kartą mokyti istorijos. „Sunkiai galėčiau save įsivaizduoti kitur. Mano ateitis – mokytojo darbas“, – prisipažįsta būsima mokytoja.
Mergina įsitikinusi, kad vaikas, kuris auga pedagogų šeimoje, labiau supranta mokyklos duodamą naudą, ankščiau susipažįsta su mokyklos gyvenimu. „Pamenu, kai dar nėjau į pirmą klasę, kartu su mama eidavau į mokyklą. Būdama 5 metų aš jau žinojau, kas yra pamoka, kas yra namų darbai ir kam viso to reikia.
Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.
Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,
Įsivertinimas – tai veikla, kurią daugelis net nemąstydami atliekame kasdien. Save vertiname atlikę bet kokią veiklą: pradedant įvairiais namų ruošos darbais, baigiant mokymusi ar darbu. Įsivertiname pagalvodami ar pasakydami sau tam tikrus žodžius, kurie mums leidžia suprasti, ar veikla pavyko, ar kitą kartą tai darydami turėtume kažką patobulinti. Tačiau įsivertinimo procesas prasideda ne tada, kai žmogus jau yra suaugęs ir gali giliai samprotauti apie savo nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ar padarytas klaidas.
Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto bakalaurė AudronėKrivickaitė Skaityti toliau
Birželio 2-ą dieną Lietuvos edukologijos universitete vykusios dr. A. Liekio knygos „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“ „Alko“ komanda turėjo galimybę pabendrauti su Azerbaidžano Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Hasan Mammadzada.
Pokalbis nebuvo ilgas, bet turiningas. Šias kelias įdomias minutes ir siūlome Jums. Ambasadorių kalbina Audrys Antanaitis, už kameros Arūnas Sartanavičius.
Taip tvirtina Lietuvos edukologijos universiteto rektorius, akademikas, profesorius Algirdas Gaižutis.
Pasak jo, gyvename visuomenėje, kur universitetu gali apsimesti kiekviena mokyklėlė, už pinigus teikianti diplomus savo „studentams“.
Apskritai, šiandien Lietuvos aukštajam mokslui yra nelengvi laikai. Tačiau, tuo pačiu, tai yra galimybė keisti situaciją. O pakeisti ją įmanoma, jei žinai ko nori ir kaip tą norimą pasiekti.
Audrys Antanaitis kalbina Lietuvos edukologijos universiteto rektorių prof. Algirdą Gaižutį. Skaityti toliau
Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė). „Kai trečiame kurse ėmiau redaguoti laikraštį, realiai susidūriau su svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimu. Susiradau nutarimą, kuriame nurodyta, kaip reikia lietuvinti, skaičiau, nagrinėjau ir bandžiau ten užrašytas taisykles pritaikyti praktiškai. Iš pradžių sekėsi tikrai labai sunkiai. Nesu poliglotė, daug kalbų nemoku, nežinau, kaip tarti prancūziškus, suomiškus, turkiškus, kitų kalbų vardus ir pavardes. Skaityti toliau
Tėvai turėtų skirti daugiau laiko šeimos nuotraukų peržiūrai su vaikais – išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė. Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.
Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius,
