Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Kęstučio Glavecko pristatytas Lietuvos banko įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimą.
Pagal siūlomas nuostatas jis būtų lygus ne penkiems, o keturiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento. Skaityti toliau
Kodėl buvo sukelta žmonėms koronaviruso (COVID-19) grėsmė ir kas tuo pasinaudos – laikas ir būsimi įvykiai vėliau ar anksčiau tai parodys. Šiandien šią sukeltą grėsmę suvaldyti įmanoma tik, elgiantis pilietiškai ir atsakingai, besąlygiškai paklūstant ir vykdant Vyriausybės, savivaldybių vadovų ir medikų nurodymus.
Tačiau, tikrai neprivalome demonstruoti „avinėlių tylėjimo“, kai matome smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymą, darbo vietų naikinimą , tuo darant akivaizdžią žalą mūsų Skaityti toliau
Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 mėnesiams. Tai numatyta naujuose vartojimo ir būsto kredito teikimo veiklą numatančių įstatymų pakeitimuose, siekiant padėti gyventojams, kurie dėl paskelbto karantino patiria ar patirs finansinių sunkumų. Iki šiol teisė į kredito įmokų atidėjimą turint būsto kreditą buvo suteikiama tik netekus darbo, mirus sutuoktiniui, nutrūkus santuokai ar netekus darbingumo, o turintiems vartojimo paskolas kredito įmokų atidėjimo galimybė įstatyme Skaityti toliau
Kovo 1 d. sukanka 30 metų, kai įsteigtas Lietuvos bankas – centrinis bankas Lietuvos Respublikoje. Šios sukakties proga Vilniuje, Pinigų muziejuje, parengta paroda „Lietuvos bankas 1990–2020 m. Įvykiai ir žmonės“.
„Lietuvos bankas augo ir stiprėjo kartu su atgimusia Valstybe. Jis susigrąžino prieškariu turėtas aukso atsargas, įvedė nacionalinę pinigų sistemą ir du dešimtmečius, net ekonominių sunkmečių sąlygomis, išlaikė stabilų litą. Lietuvos bankas sukūrė civilizuotą, rinkos Skaityti toliau
Lietuvos bankas susiduria su atvejais, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų. Iliuzijų turėti neverta – tai tėra dar viena sukčiavimo forma.
„Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų. Jokiu būdu jais negalima pasitikėti ir juo labiau mokėti jiems pinigus“, – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Jis pridūrė, kad paprastai tokie „gelbėtojai“ žino žmogaus investavimo istoriją, prarastas Skaityti toliau
Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais.
Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“. Skaityti toliau
Lietuvos banko valdyba patvirtino būsimos kolekcinės skaitmeninės monetos LBCOIN fizinio atitikmens, arba fizinės monetos, etaloną. Tai originali sidabro moneta, kurios vertė – 19,18 Eur – įamžina Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo metus. LBCOIN skirta šiam istoriniam aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų.
Skaitmeninę monetą lydėsianti kolekcinė fizinė moneta yra kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir suskaitmeninta, šiuolaikiškai interpretuota Lietuvos Tarybos nuotrauka. Pastaroji Skaityti toliau
Lapkričio 27 d., Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Sapiegų rūmams. Tai antroji serijos „Lietuvos rūmai ir dvarai“ moneta.
„Šią monetų seriją leidžiame siekdami įamžinti turtingą Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą. Baroko perlu vadinami Sapiegų rūmai yra tikrai puikus šio paveldo pavyzdys. Išleisdami šios serijos monetą tradiciškai kviečiame gyventojus apsilankyti monetoje vaizduojamuose rūmuose ir susipažinti su jų istorija. Ta proga organizuojame ekskursijas po rūmų ir parko ansamblį“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi. Skaityti toliau
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kreipimasis į bankus dėl nedidelių paskolų dažnai baigiasi ne verslui palankiu sprendimu, tikina ekspertai. Jiems antrina ir pačios nedidelės įmonės. Šįmet Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad daugiau negu trečdalis smulkiųjų įmonių pasigenda alternatyvių finansavimo priemonių. Išeitimi smulkiajam ir vidutiniam verslui galėtų tapti sutelktinis finansavimas – Vakaruose sparčiai plintantis skolinimosi būdas, kai reikiamas lėšas įmonei skolina grupė žmonių. Skaityti toliau
Birželio 12 d. Valstybės pažinimo centre Vilniuje, rekonstruotame partizanų bunkeryje, Lietuvos bankas pristatė į apyvartą išleidžiamą kolekcinę 50 eurų aukso monetą, skirtą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui. Tai yra pirmoji lietuviška kolekcinė moneta, įamžinanti pokario partizaninį pasipriešinimą okupacijai.
„Leisdami kolekcines monetas, siekiame įamžinti Lietuvai svarbias istorines asmenybes, vietoves, svarbius įvykius ir reiškinius. Ši moneta išskirtinė tuo, kad pirmąkart prabylama apie sudėtingą pokario laikotarpį ir įamžinamas partizanų ryžtas iki galo kovoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau
Gegužės 9 d. daugiau nei 40 Seimo narių iš LVŽS, LSDDP, TT frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės registravo Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir kreipiasi į jį, siūlydami atsistatydinti iš užimamų pareigų.
Rezoliucijos projekte teigiama, kad Lietuvos bankas vengė bendradarbiauti su parlamentinį tyrimą atliekančiu Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, veikiančiu laikinosios komisijos teisėmis, ir galimai sąmoningai neteikė visos Lietuvos banko turimos informacijos apie VILIBOR indekso pokyčių krizės laikotarpiu priežastis bei aplinkybes ir šių pokyčių įtaką gyventojų palūkanų išlaidoms, Skaityti toliau
Sausio 29 d. 17.30 val. Neringoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), bus pristatyti dvi naujos Lietuvos banko išleistos kolekcines monetos, skirtos stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą.
Nuo sausio 29 d. šis monetas bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose bei per oficialius numizmatinių vertybių platintojus.
„Žvejai, girdėjome, jau nerimauja, kad stintų šiemet nebus, tačiau stintų mėgėjus norime nuraminti – jei ne lėkštėje, tai bent piniginėje stintų tikrai atsiras. Skaityti toliau
Neringoje vasario 8–10 d. ir vėl lydės tik šiam kraštui būdingi poledinės žūklės būdo – bumbinimo garsai. Išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta „Stintapūkio“ šventė.
Ruošiantis šventei džiugia naujiena tapo žinia apie tai, kad Lietuvos bankas išleidžia dvi 1,5 Eur ir 10 Eur nominalų numizmatines vertybes – monetas, kurios skiriamos bumbinamosios stintų žvejybos tradicijos įamžinimui. Skaityti toliau
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, turintis specialiosios tyrimo komisijos statusą, vakar tęsė tyrimą, kodėl 2009–2010 m. Lietuvoje kilo krizė. Vėl buvo apklausiami liudytojai. Viena jų – iki 2009 m. vidurio europarlamentarės pareigas ėjusi ekonomistė Margarita Starkevičiūtė – komisijos pareikalavo kreiptis į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kas iš politikų pasipelnė iš to, jog Vyriausybė per krizę skolinosi labai brangiai, nors turėjo galimybę tai padaryti gerokai pigiau. Pasak M.Starkevičiūtės, už tai Europos Sąjungoje aukštiems valstybės pareigūnams turi būti keliamos baudžiamosios bylos, konfiskuojamas turtas ir sodinama į kalėjimą.
Lietuva 2009-aisiais galėjo pasiskolinti vos už 1,5 proc. palūkanas, Skaityti toliau
Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vykstantis šokis aplink minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymą kitiems metams reikalauja atskiro komentaro. Vyriausybės siūlomas 20 eurų MMA pakėlimas netenkina profesinių sąjungų, kurios siekia, kad ji kiltų 50 – iki 450 eurų. Nors dauguma piliečių mano, jog ir 50 eurų yra gerokai per mažai.
Pernai, kai darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai nusprendė MMA kelti pagal tam tikrą formulę, esą taip išvengiant politikavimo, buvo lengvai atsikvėpta. Deja, pabandžius tą formulę pritaikyti praktiškai, paaiškėjo, kad be politikavimo – niekur. Skaičiais taip pat įmanoma manipuliuoti, ir formulėje kintamuosius galima „įdarbinti“ taip, kad rezultatas būtų toks, Skaityti toliau
Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas.
Parengti pensijų reformos pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įpareigojo Vyriausybė: pagrindinis principas buvo atsisakyti „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir išlaikyti ne mažesnį nei 6 proc. kaupimą, nes tik tuomet kaupimas gali būti vadinamas prasmingu. Skaityti toliau
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems pastebi, kad žadami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai. Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.
Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar žadami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus. Skaityti toliau
Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.
„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau
Rytoj, kovo 1-ąją, 16 val. Lietuvos banko Pinigų muziejuje Lietuvos bankas visuomenei pristatys Lietuvos banko išleistą knygą „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“, kurią parašė istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Knygoje nuosekliai ir išsamiai apžvelgiama atkurtos Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų raida, nagrinėjamos temos, susijusios su pinigų sistemos funkcionavimu. Skaityti toliau
Už finansinį stabilumą atsakingų Baltijos ir Šiaurės šalių centrinių bankų, ministerijų ir finansų priežiūros bei pertvarkymo institucijų vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo tarpvalstybinio finansinio stabilumo srityje.
„Baltijos ir Šiaurės šalių finansų sistemos itin glaudžiai susijusios, todėl labai svarbu, kad už finansinį stabilumą atsakingos regiono institucijos bendradarbiautų ir būtų pasirengusios veikti koordinuotai ir nedelsdamos, jeigu toks poreikis kiltų“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Skaityti toliau
Sausio 31 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiui. Kartu išleidžiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas apyvartinių monetų rinkinys, kuriame bus naujoji proginė moneta. Tą pačią dieną, 11 val., Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) moneta bus pristatyta visuomenei.
Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks), monetos nacionalinės pusės kūrėjas Justas Petrulis. Skaityti toliau
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino poziciją, kuria kredito įstaigos raginamos imtis aktyvių veiksmų, kad būtų uždarytos gyventojų ilgai nenaudojamos, bet jiems kainuojančios sąskaitos.
„Patvirtindami poziciją dėl neaktyvių sąskaitų, siekiame, kad rinkoje įsivyrautų vienodas bankų elgesio su klientais standartas. Pavyzdžiui, bankų praktika dėl neaktyvių sąskaitų dabar yra skirtinga, tačiau dauguma jų taiko įkainį už tokių sąskaitų administravimą, o jei jose nėra lėšų, kai kurie bankai skaičiuoja skolą. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko Valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų.
Seimo narių teigimu, kylančias kainas Lietuvos gyventojai laiko viena svarbiausių bėdų. „Eurostato“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 nuoš. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto gaminiams vidutiniškai išleidžia kiek Skaityti toliau
Netrukus po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl „Snoro“ nacionalizavimo, 2011 lapkričio pabaigoje Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas buvo atleistas iš darbo. Lietuvos bankas skelbė, kad pagrindas jį atleisti buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
K.Ramonas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 vasarą atmetė K.Ramono ieškinį, nepriteisė išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Skaityti toliau
Praėjus trejiems metams po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo Lietuvoje gyventojai mūsų šalyje ir užsienyje tebeturi daugiau kaip 469 milijonus litų, arba apie 8 proc. apyvartoje 2015 m. sausio 1 d. buvusių litų. Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką.
„Keičiančių litus į eurus mūsų kasose Vilniuje ir Kaune bus ir šiemet, nes gyventojai jų tebeturi gana daug. Bet galima prognozuoti, kad tokių pinigų keitėjų toliau mažės. Palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Porą kartų keitimo sumos pernai viršijo šimtą tūkstančių litų, Skaityti toliau
Mažos pensijos – viena populiariausių temų. Iš tiesų pensijos Lietuvoje nėra pakankamos, tačiau neretai tenka susidurti su paradoksalia situacija, kai žmonės turi sukaupę papildomą pensiją ir galėtų gauti didesnes pajamas jau šiandien įsigydami anuitetą, tačiau tų pinigų nenaudoja. Jie palieka juos toliau privačiuose pensijų fonduose, tikėdamiesi, kad sukaupta suma dar labiau išaugs sėkmingų investicijų ir augančios ekonomikos dėka. Deja, tokia strategija ne visada pasiteisina ir egzistuoja grėsmė likti „prie suskilusios geldos“ arba išvis nepasinaudoti savo sukauptais pinigais. Skaityti toliau
Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti.
„Tai, kas pasiūlyta – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, „kad išspręstume ar bent sušvelnintume sunkiausias pajamų nelygybės, mažų pensijų ir nepakankamo socialinio saugumo, sveikatos apsaugos bėdas, turėtume dosniau finansuoti daugelį sričių. Tačiau tokių galimybių neturime, nes mūsų surenkamų pajamų ir viešųjų išlaidų lygis yra Skaityti toliau
Liepos 21 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 10 eurų ir 1,5 euro kolekcinėse monetose vaizduojami vienas šalia kito stovintys ir ta pačia kryptimi žvelgiantys du lietuvių skalikai ir žemaitukas. Tradicines lietuviškas veisles pagerbianti moneta pristatyta Lietuvos žirgyne, Riešėje.
„Jei šuo ir žirgas – geriausi žmogaus draugai, tai žemaituką ir lietuvių skaliką galėtume laikyti geriausiais lietuvio draugais. Išleisdami šią kolekcinę monetą prisidedame prie tradicinių lietuviškų, deja, šiuo metu nykstančių veislių įamžinimo“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Skaityti toliau
Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui, iš serijos „Lietuvos gamta“. Tą pačią dieną, 14 val., naujosios monetos bus pristatytos Lietuvos žirgyne, Riešėje ( Žirgų g. 2).
Kolekcinėse monetose pavaizduotos gyvūnų veislės yra vienos iš seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai Lietuvos turtas, svarbi materialiojo ir istorinio mūsų krašto paveldo dalis. Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 500 grynaveislių, kilmės knygoje registruotų žemaitukų ir 200 lietuvių skalikų. Žemaitukus siekiama įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Skaityti toliau
Balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi naujausias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams senų kupiūrų keisti nereikia: toliau galios ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai, jie bus pamažu išimami iš apyvartos.
„50-ies eurų banknotas yra populiariausias tarp jį naudojančių šalių gyventojų. Mūsų ekspertai kartu su Europos Centrinio Banko ir kitų euro zonos centrinių bankų grynųjų pinigų specialistais atidžiai stebi eurų banknotų cirkuliaciją ir jų naudojimą, pasitelkdami naujausias technologijas bendromis pastangomis tobulina apsaugos priemones. Skaityti toliau
