Neringoje vasario 8–10 d. ir vėl lydės tik šiam kraštui būdingi poledinės žūklės būdo – bumbinimo garsai. Išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta „Stintapūkio“ šventė.
Ruošiantis šventei džiugia naujiena tapo žinia apie tai, kad Lietuvos bankas išleidžia dvi 1,5 Eur ir 10 Eur nominalų numizmatines vertybes – monetas, kurios skiriamos bumbinamosios stintų žvejybos tradicijos įamžinimui. Skaityti toliau
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, turintis specialiosios tyrimo komisijos statusą, vakar tęsė tyrimą, kodėl 2009–2010 m. Lietuvoje kilo krizė. Vėl buvo apklausiami liudytojai. Viena jų – iki 2009 m. vidurio europarlamentarės pareigas ėjusi ekonomistė Margarita Starkevičiūtė – komisijos pareikalavo kreiptis į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kas iš politikų pasipelnė iš to, jog Vyriausybė per krizę skolinosi labai brangiai, nors turėjo galimybę tai padaryti gerokai pigiau. Pasak M.Starkevičiūtės, už tai Europos Sąjungoje aukštiems valstybės pareigūnams turi būti keliamos baudžiamosios bylos, konfiskuojamas turtas ir sodinama į kalėjimą.
Lietuva 2009-aisiais galėjo pasiskolinti vos už 1,5 proc. palūkanas, Skaityti toliau
Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vykstantis šokis aplink minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymą kitiems metams reikalauja atskiro komentaro. Vyriausybės siūlomas 20 eurų MMA pakėlimas netenkina profesinių sąjungų, kurios siekia, kad ji kiltų 50 – iki 450 eurų. Nors dauguma piliečių mano, jog ir 50 eurų yra gerokai per mažai.
Pernai, kai darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai nusprendė MMA kelti pagal tam tikrą formulę, esą taip išvengiant politikavimo, buvo lengvai atsikvėpta. Deja, pabandžius tą formulę pritaikyti praktiškai, paaiškėjo, kad be politikavimo – niekur. Skaičiais taip pat įmanoma manipuliuoti, ir formulėje kintamuosius galima „įdarbinti“ taip, kad rezultatas būtų toks, Skaityti toliau
Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas.
Parengti pensijų reformos pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įpareigojo Vyriausybė: pagrindinis principas buvo atsisakyti „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir išlaikyti ne mažesnį nei 6 proc. kaupimą, nes tik tuomet kaupimas gali būti vadinamas prasmingu. Skaityti toliau
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems pastebi, kad žadami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai. Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.
Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar žadami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus. Skaityti toliau
Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.
„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau
Rytoj, kovo 1-ąją, 16 val. Lietuvos banko Pinigų muziejuje Lietuvos bankas visuomenei pristatys Lietuvos banko išleistą knygą „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“, kurią parašė istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Knygoje nuosekliai ir išsamiai apžvelgiama atkurtos Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų raida, nagrinėjamos temos, susijusios su pinigų sistemos funkcionavimu. Skaityti toliau
Už finansinį stabilumą atsakingų Baltijos ir Šiaurės šalių centrinių bankų, ministerijų ir finansų priežiūros bei pertvarkymo institucijų vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo tarpvalstybinio finansinio stabilumo srityje.
„Baltijos ir Šiaurės šalių finansų sistemos itin glaudžiai susijusios, todėl labai svarbu, kad už finansinį stabilumą atsakingos regiono institucijos bendradarbiautų ir būtų pasirengusios veikti koordinuotai ir nedelsdamos, jeigu toks poreikis kiltų“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Skaityti toliau
Sausio 31 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiui. Kartu išleidžiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas apyvartinių monetų rinkinys, kuriame bus naujoji proginė moneta. Tą pačią dieną, 11 val., Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) moneta bus pristatyta visuomenei.
Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks), monetos nacionalinės pusės kūrėjas Justas Petrulis. Skaityti toliau
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino poziciją, kuria kredito įstaigos raginamos imtis aktyvių veiksmų, kad būtų uždarytos gyventojų ilgai nenaudojamos, bet jiems kainuojančios sąskaitos.
„Patvirtindami poziciją dėl neaktyvių sąskaitų, siekiame, kad rinkoje įsivyrautų vienodas bankų elgesio su klientais standartas. Pavyzdžiui, bankų praktika dėl neaktyvių sąskaitų dabar yra skirtinga, tačiau dauguma jų taiko įkainį už tokių sąskaitų administravimą, o jei jose nėra lėšų, kai kurie bankai skaičiuoja skolą. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko Valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų.
Seimo narių teigimu, kylančias kainas Lietuvos gyventojai laiko viena svarbiausių bėdų. „Eurostato“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 nuoš. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto gaminiams vidutiniškai išleidžia kiek Skaityti toliau
Netrukus po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl „Snoro“ nacionalizavimo, 2011 lapkričio pabaigoje Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas buvo atleistas iš darbo. Lietuvos bankas skelbė, kad pagrindas jį atleisti buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
K.Ramonas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 vasarą atmetė K.Ramono ieškinį, nepriteisė išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Skaityti toliau
Praėjus trejiems metams po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo Lietuvoje gyventojai mūsų šalyje ir užsienyje tebeturi daugiau kaip 469 milijonus litų, arba apie 8 proc. apyvartoje 2015 m. sausio 1 d. buvusių litų. Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką.
„Keičiančių litus į eurus mūsų kasose Vilniuje ir Kaune bus ir šiemet, nes gyventojai jų tebeturi gana daug. Bet galima prognozuoti, kad tokių pinigų keitėjų toliau mažės. Palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Porą kartų keitimo sumos pernai viršijo šimtą tūkstančių litų, Skaityti toliau
Mažos pensijos – viena populiariausių temų. Iš tiesų pensijos Lietuvoje nėra pakankamos, tačiau neretai tenka susidurti su paradoksalia situacija, kai žmonės turi sukaupę papildomą pensiją ir galėtų gauti didesnes pajamas jau šiandien įsigydami anuitetą, tačiau tų pinigų nenaudoja. Jie palieka juos toliau privačiuose pensijų fonduose, tikėdamiesi, kad sukaupta suma dar labiau išaugs sėkmingų investicijų ir augančios ekonomikos dėka. Deja, tokia strategija ne visada pasiteisina ir egzistuoja grėsmė likti „prie suskilusios geldos“ arba išvis nepasinaudoti savo sukauptais pinigais. Skaityti toliau
Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti.
„Tai, kas pasiūlyta – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, „kad išspręstume ar bent sušvelnintume sunkiausias pajamų nelygybės, mažų pensijų ir nepakankamo socialinio saugumo, sveikatos apsaugos bėdas, turėtume dosniau finansuoti daugelį sričių. Tačiau tokių galimybių neturime, nes mūsų surenkamų pajamų ir viešųjų išlaidų lygis yra Skaityti toliau
Liepos 21 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 10 eurų ir 1,5 euro kolekcinėse monetose vaizduojami vienas šalia kito stovintys ir ta pačia kryptimi žvelgiantys du lietuvių skalikai ir žemaitukas. Tradicines lietuviškas veisles pagerbianti moneta pristatyta Lietuvos žirgyne, Riešėje.
„Jei šuo ir žirgas – geriausi žmogaus draugai, tai žemaituką ir lietuvių skaliką galėtume laikyti geriausiais lietuvio draugais. Išleisdami šią kolekcinę monetą prisidedame prie tradicinių lietuviškų, deja, šiuo metu nykstančių veislių įamžinimo“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Skaityti toliau
Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui, iš serijos „Lietuvos gamta“. Tą pačią dieną, 14 val., naujosios monetos bus pristatytos Lietuvos žirgyne, Riešėje ( Žirgų g. 2).
Kolekcinėse monetose pavaizduotos gyvūnų veislės yra vienos iš seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai Lietuvos turtas, svarbi materialiojo ir istorinio mūsų krašto paveldo dalis. Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 500 grynaveislių, kilmės knygoje registruotų žemaitukų ir 200 lietuvių skalikų. Žemaitukus siekiama įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Skaityti toliau
Balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi naujausias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams senų kupiūrų keisti nereikia: toliau galios ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai, jie bus pamažu išimami iš apyvartos.
„50-ies eurų banknotas yra populiariausias tarp jį naudojančių šalių gyventojų. Mūsų ekspertai kartu su Europos Centrinio Banko ir kitų euro zonos centrinių bankų grynųjų pinigų specialistais atidžiai stebi eurų banknotų cirkuliaciją ir jų naudojimą, pasitelkdami naujausias technologijas bendromis pastangomis tobulina apsaugos priemones. Skaityti toliau
Į Lietuvos banko (LB) numizmatinių vertybių pardavimo taisykles įtrauktas naujas šių vertybių pardavimo būdas – pardavimas elektroninėje parduotuvėje, kurią ketinama atidaryti jau artimiausiu metu Lietuvos banko interneto puslapyje. LB atstovai tikisi, kad naujovė leis kolekcionieriams greičiau ir paprasčiau jų įsigyti.
Elektroninei prekybai skirta svetainė turėtų pradėti veikti balandį, o pirmąsias monetas bus galima įsigyti nuo trečiojo ketvirčio.
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šiemet šalyje gali atsirasti naujas bankas, tačiau daugiau detalių apie jį nepateikia. Anot jo, naujasis bankas turėtų būti ne iš Europos Sąjungos (ES) šalies.
„Kontaktai buvo pakankamai rimti ir tikimės, kad tai galėtų įvykti šiemet, bet aš tikrai nenoriu prisižadėti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vitas Vasiliauskas.
Pasak V. Vasiliausko, naujas rinkos dalyvis būtų užsienio kapitalo, tačiau daugiau detalių apie jį nepateikė. Skaityti toliau
Mūsų valstybė mini tarptautinio pripažinimo, prasidėjusio paskelbus Nepriklausomybę, 25-metį. Šiai sukakčiai Lietuvos bankas išleido proginį sidabro pinigą, šiandien jis pristatytas visuomenei Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje.
„Pinigas spalvingas, jos reverse išsiskiria Lietuvos ir Islandijos, kuri pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, vėliavos. Danijos, kuri antroji pripažino Lietuvą, ir kitų valstybių vėliavų elementai lanku išdėstyti monetoje tokia tvarka, kokia valstybės pripažino Lietuvos Respubliką, kai mūsų šalis grįžo į laisvų Skaityti toliau
Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam įstatymo projektui, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas – investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų priemonė. Tai vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių smulkiam ir vidutiniam verslui, kai investuoti skatinami ne tik juridiniai asmenys, bet ir gyventojai, norintys „įdarbinti“ laisvus pinigus.
Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą projektą ir reglamentavus sutelktinį finansavimą Lietuvoje, verslui atsiras daugiau galimybių skolintis, gyventojams – užsidirbti iš santaupų, investuotojams – investavimo alternatyva, o tokių platformų operatoriams sukurs verslo nišą.
Šiandien, liepos 5 d., Lietuvos banke, tuo pačiu metu kaip ir Europos Centriniame Banke Frankfurte bei kituose euro zonos centriniuose bankuose, pristatytas naujasis 50 eurų banknotas ir jo inovatyvios apsaugos priemonės. Naujuosius 50 eurų serijos „Europa“ banknotus išleidus į apyvartą visoje euro zonoje 2017 m. pavasarį, kartu cirkuliuos ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai.
„Siekdami sklandaus naujojo 50 eurų banknoto išleidimo į apyvartą, jį pristatome gerokai iš anksto. Su grynaisiais pinigais dirbančiam verslui reikės atlikti namų darbus: Skaityti toliau
Lietuvos bankas nekeičia pavasario šalies ūkio augimo prognozės ir teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,6 procento. Kitų metų ūkio augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 3,3 procento.
„Matydami teigiamas tendencijas, prognozuojame, kad šalies ūkis nemenkai augs ir šiemet, ir kitąmet – atitinkamai 2,6 ir 3,3 proc. Šiemet tai bus sparčiausias ūkio augimas Baltijos šalyse“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 2 proc. Skaityti toliau
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi žmonių ginčus su Nordea Bank AB paskelbė sprendimą, kad „vartotojams paskolos įmoka turi būti mažinama net ir tuo atveju, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už banko maržą, jei sutartimi nesutarta kitaip“, – pranešė LB viešųjų ryšių skyrius.
„Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad Skaityti toliau
Kitą penktadienį, gruodžio 18 d., 12 val. prie Lietuvos banko centrinio pastato Vilniuje (Gedimino pr. 6) atidengiamas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario.
Paminklo atidengimo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, paminklo autorius Gediminas Piekuras.
Maloniai kviečiame atvykti į šį renginį vilniečius, miesto svečius ir visus tuos, kuriems brangus Vlado Jurgučio atminimas. Vlado Jurgučio biustas stovės ant postamento. Jame – tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų, buvusių apyvartoje iki euro įvedimo, vaizdai. Skaityti toliau
Šį šeštadienį, spalio 3 d., kauniečiai ir miesto svečiai turės retą galimybę pasižvalgyti po tarpukario Lietuvos architektūros ir kultūros paminklą – Lietuvos banko pastatą Kaune, specialiai pastatytą centrinio banko reikmėms. Atvirų durų renginio svečius Lietuvos banko tarnautojai supažindins su centrinio banko veikla šiandien.
„Siekiame, kad visuomenė kuo geriau pažintų centrinį banką. Po didžiulio susidomėjimo sulaukusių atvirų durų renginių Vilniuje, šį kartą keliamės į Kauną, Skaityti toliau
Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs.
„Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai. Skaityti toliau
Šių metų pirmojo pusmečio vartojimo kredito rinkos duomenys atskleidžia, kad ir toliau sparčiai auga pradelstų mokėjimų skaičius ir suma, daugėja atvejų, kai skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims (teismui ir ikiteisminiu būdu). Kai kurie greitųjų kreditų davėjų klientai, nepajėgiantys grąžinti skolų, rizikuoja ir savo turtu – dideliu tempu auga turto areštų skaičius.
„Naujausi statistiniai duomenys ir patikrinimų metu surinkta informacija rodo nemažėjančias problemas vartojimo kredito rinkoje. Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d., penktadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms, o rugsėjo 12 d., šeštadienį, 16 val. Plungėje, Mykolo Oginskio rūmuose rengiamos šios monetos sutiktuvės ir pristatymas visuomenei. Tai – X tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio renginys.
Monetos pristatyme dalyvaus Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas, naujosios monetos dailininkai Rūta Ona Čigriejūtė ir Rytas Jonas Belevičius, kartu su moneta išleidžiamo lankstinuko autorė doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Plungės rajono savivaldybės atstovai, plungiškiai ir miesto svečiai. Skaityti toliau
