Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) informuoja, kad Lietuvos zoologijos sodui išduotas leidimas naudoti invazines rūšis ex-situ išsaugojimui. Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga tapo pirmąja Lietuvoje, kuri, siekiant išsaugoti rūšis už jų natūralių buveinių ribų, gali laikyti, veisti, naudoti ar mainyti, vežti konkrečius laikomus invazinių svetimų rūšių egzempliorius.
Zoologijos sodas galės disponuoti šiomis gyvūnų rūšimis: Skaityti toliau
Aplinkos ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes ir primygtinai paragino daug atsakingiau spręsti jų teritorijose esančių želdynų likimą. Daugėja visuomenės skundų, kad be reikalo iškertami brandūs, kartais visiškai sveiki medžiai, kad apie planus juos kirsti gyventojai nėra informuojami.
„Kiekvienas iškirstas želdynas – tai pirmiausia savivaldybės atsakomybės reikalas, nes tik ji gali išduoti leidimą kirsti, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Jeigu padėtis nesikeis
Rugpjūčio 15 d., visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. Tai bus galima daryti visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke. Žvejybai vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba, privačiuose vandens telkiniuose, taip pat žvejybai jūroje ir šiomis dienomis teks įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus. Skaityti toliau
Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.
Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau
Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,
Plečiantis gyvenamųjų namų statybai sodininkų bendrijų sklypuose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai vis dažniau sulaukia gyventojų paklausimų, ar tie namai statomi teisėtai. Piktinamasi, kad pagal įstatymus šie sklypai yra žemės ūkio paskirties ir yra skirti mėgėjiškai sodininkystei, bet jie tampa gyvenamaisiais rajonais, ypač greta didžiųjų miestų. Ten statomi nebe poilsiui, o nuolatiniam gyvenimui skirti namai.
Pasak specialistų, Sodininkų bendrijų įstatymas leidžia sodo sklype statyti ar rekonstruoti, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos Skaityti toliau
Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį su siūlymais tobulinti šią įstatymo nuostatą.
Šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Karaliaučiaus krašte (Rusijos Kaliningrado srityje) įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.
„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau
Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi galės žvejoti nemokamai visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke – be žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. Norintieji žvejoti privačiuose telkiniuose ir tuose, kur organizuota limituota (licencinė) žvejyba, turės įsigyti leidimus.
Limituota žvejyba organizuojama apie 20 vandens telkinių. Tai Pagojės tvenkinys (Anykščių r.), Vykežerėlio, Vykežerio, Sniūčio, Vasakno, Zalvo ežerai ir Šventosios tv. (Zarasų r.), Gudelių ež. (Šiaulių r.), Malkėsto ir Ilgio ež. (Molėtų r.), Vabalių ež. (Alytaus r.), Kunigiškių ir Meduvio ež. (Trakų r.), Skaityti toliau
Vis trumpėja laikas baigtiems statyti ar pradėtiems, bet ilgiau kaip trejus metus nebaigtiems ir Nekilnojamojo turto registre (NTR) neįregistruotiems statiniams įregistruoti. Tai reikia padaryti, kaip įpareigoja teisės aktai, numatantys privalomą statinių registraciją, iki š. m. lapkričio 1 d.
Atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras, ne vėliau kaip per tris mėnesius privaloma statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR. Nebaigti statyti ar rekonstruoti statiniai turi būti įregistruoti Skaityti toliau
Speciali Aplinkos ministerijos darbo grupė numatė papildomų priemonių, kurios padės sustabdyti statomų vienbučių ar dvibučių namų virsmą daugiabučiais. Pastaraisiais metais šios grupės iniciatyva padarytų teisės aktų pakeitimų nepakanka – aiškėja naujų faktų apie individualių namų kvartaluose dygstančius į daugiabučius panašius namus. Teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose statytojai vis randa landų nesąžiningai veiklai, todėl darbo grupė tobulina teisės aktus, kad būtų numatytas reikšmingas savivaldos ir statybos teritorijos bendruomenės dalyvavimas, užkertamas kelias statytojams gudrauti. Skaityti toliau
Labai natūralu, kad bet koks skaudesnis įvykis, kuriame užgęsta žmogaus gyvybės, išprovokuoja didesnes ar mažesnes viešas diskusijas, vertinimus, siūlymus ir kt. O jei tas įvykis, kaip pastarųjų dienų Lietuvoje, pareikalauja ne vieno vaiko gyvybės, tai sukelia savotišką emocijų ir diskusijų audrą. Labai natūralu, kad norisi rasti kaltus ir ką nors daryti. Blogiausia, kad nemaža dalis ieškančių kaltųjų save drąsiai galėtų įsirašyti į tą sąrašą.
Visi dabar ieško kaltų. Ieškojo po Kražių įvykių. Ieškos ir dabar. Labai gali būti, kad ras. Tik ar suprantame, kad tai tebus labai trumpalaikis nusiraminimas, nes kurioje kitoje Lietuvos vietoje, po kiek laiko atsitiks vėl kažkas panašaus. Skaityti toliau
Pasibaigęs savaitgalis ir šis pirmadienis – trys dienos kai Žuvinto rezervate šurmuliavo uogautojai. Vietos gyventojai noriai kasmet naudojasi išskirtine galimybe prisirinkti spanguolių didžiausioje šalies pelkėje, nors išduodamų leidimų skaičius kaskart vis mažesnis.
Savo išskirtine teise rinkti uogas pasinaudojo daugiau nei 200 Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės savivaldybių gyventojų, kurių sodybos yra šalia Žuvinto rezervato. Šis skaičius kasmet nežymiai mažėja. Buvo metų, kai rezervato direkcija išduodavo beveik 300 leidimų. Skaityti toliau
Į šiuo metu derinamą Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą planuojama įtraukti ir kai kurias Lietuvoje aptinkamas rūšis. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.
Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkstančių svetimžemių rūšių, iš kurių 10–15 proc. yra invazinės. Šios rūšys dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai. Skaičiuojama, kad per metus invazinės rūšys Europoje pridaro žalos už maždaug 12 mln. eurų. Skaityti toliau
Artėjant pavasariui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia vis daugiau klausimų apie sulos rinkimą, gamybą ar pardavimą. Į klausimus apie tai atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
– Ar reikalingi leidimai, norint užsiimti sulos prekyba ar gamyba?
– Norintys užsiimti šia veikla, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, kuriose užregistruoti veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai sulą paženklinti suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją apie gaminį.
Žemės ūkio ministerija taria tvirtą „ne“ genetiškai modifikuotiems augalams Lietuvos žemės ūkyje. Šiai pozicijai vieningai pritarė ir į ministeriją susirinkę ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, bitininkų, ekologinių ūkių ir grūdų augintojų atstovai. „Sveikas, natūralus maistas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Lietuvai svarbu išlaikyti šalies, gaminančios natūralius produktus, reputaciją ir taip užsitikrinti geresnes lietuviškos produkcijos eksporto sąlygas“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šį pavasarį įsigalioja nauja ES direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuri numato galimybę šalims narėms savarankiškai Skaityti toliau
Gegužės 7 d, trečiadienį, vietos gyventojų susibūrime prie Vilniaus ir Labdarių gatvių sankirtoje esančiame vidiniame kieme kirtimui sužymėtų medžių dalyvavęs L. Balsys teigė, jog tiek Aplinkos ministerija, tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek STT turėtų išsiaiškinti, ar teisėtai mieste išpjauti ir dar planuojami išpjauti medžiai.
L. Balsys kategoriškai pasisako prieš beatodairišką ir sistemingą medžių naikinimą Vilniuje bei reikalauja, kad vietos gyventojams būtų ne tik pateikta visa informacija, Skaityti toliau
Spalio 10 d. Seimas plenariniame posėdyje priėmė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas (projektas Nr. XIP-4566(2), kuriomis nutarta nustatyti palankesnes leidimo gyventi išdavimo sąlygas asmenims, pagal Pilietybės įstatymą turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba esantiems lietuvių kilmės.
Pagal teisės akto pakeitimus šiems asmenims leidimui gyventi Lietuvoje gauti galės būti netaikomas reikalavimas turėti nustatytą dydį lėšų, turėti Lietuvoje gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar įregistravus nuomos sutartį, pateikti leidimo gyventi laikotarpį galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą bei išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą. Skaityti toliau
Savavališkai pastatyto statinio savininkai turi tris pasirinkimus: nugriauti pastatytą statinį, jį įteisinti be įmokos dabar arba sumokėjus įmoką kitąmet.
Iki savavališkų statybų įteisinimo „amnestijos“ pabaigos liko trys su puse mėnesio. Ar suspėsime? Aplaidžiųjų laukia kontrolierių patikrinimai, baudos ir reikalavimai nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Kita vertus, žmonės neretai be reikalo gąsdinami, nes pagal naujus reikalavimus kai kurių statinių net nebūtina įteisinti. Skaityti toliau
